Ketvirtadienį nuotoliniu būdu vyko jau ketvirtoji „LTeam konferencija“, kurioje aktualiausiomis šių dienų sporto temomis diskutavo olimpiečiai, psichologai, sporto medikai, verslo vadovai ir komunikacijos ekspertai.
Kam karantinas buvo į naudą?
Olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis diskusijoje apie pandemijos įtaką sportui pasakojo, kad olimpinių žaidynių perkėlimas į 2021-uosius jam buvo džiugi žinia. Sportininkui karantinas sutapo su priverstinėmis atostogomis – kelis mėnesius trukusia liga, o vėliau pradėjo atstatyti savo fizines galimybes.
„Mes visą laiką treniruojamės gryname ore, plaukiant vienvietėmis ant vandens susitikti praktiškai neįmanoma, tad galiu sakyti, jog karantino metu turėjome puikias sąlygas. Žinoma, jeigu karantinas būtų žiemą, būtų sunku sportuoti, nesant galimybės išvažiuoti į stovyklą“, – svarstė jis.
Nepaisant to, kad šį sezoną buvo tik vienerios varžybos, olimpinis vicečempionas Tokijo olimpinėse žaidynėse tikisi pasiekti gerų rezultatų.
Lietuvos 3×3 krepšinio rinktinės treneris Dainius Novickas vardijo karantino pliusus ir minusus. „Mums išėjo į naudą, nes prie komandos prisijungė daugiau profesionalių krepšininkų. O minusai – psichologiniai, nes ruošiesi, bet nežinai kam – vyks varžybos, čempionatai ar bus atšaukti“, – mintimis dalijosi D. Novickas.
Šį sekmadienį siekti olimpinio normatyvo besiruošianti olimpietė maratono bėgikė Vaida Žūsinaitė karantino metu ne tik rūpinosi pirmagime, bet ir pagerino ne vieną asmeninį rekordą.
„Po pandemijos visi išsiilgę varžybų. Jau startavau visose varžybose, kur tik įmanoma. Dėl neapibrėžtumo reikia nuolat palaikyti puikią formą, o sportininkui tai yra sunku. Pavyzdžiui, po maratono reikia kelių mėnesių atsigauti. Kita vertus, ne visada geresnės sąlygos lemia geresnius rezultatus“, – pabrėžė Vaida.
„Labai patiko, kad viena iš konferencijos temų buvo apie karantino poveikį sportininkams, nes manau, kad apie tai labai mažai kalbama“, – džiaugėsi iš žiūrovo pozicijos konferenciją stebėjęs plaukikas Povilas Strazdas.
Trenerio ir sportininko santykis
Kasmet vis didesnio susidomėjimo konferencijoje sulaukia sporto psichologijos temos. „75 proc. trenerių mano, kad jų santykiai su treniruojamais sportininkais yra geri, bet vos 35 proc. sportininkų taip apibūdina savo ir trenerio santykius.
Nereikia pamiršti, kad treneriai su sportininkais praleidžia netgi daugiau laiko nei su savo šeimos nariais, tad jų tarpusavio santykiai turi daug įtakos rezultatui“, – tyrimo duomenis citavo vienas iš pranešėjų sporto psichologas Andrius Liachovičius.
Olimpietis baidarininkas, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius bei treneris Romualdas Petrukanecas įsitikinęs, kad nežinant kaip tinkamai bendrauti rizikuojama prarasti net visą sportininkų kartą. „Tik kai turi aiškius tikslus, kurie yra aptarti, išdiskutuoti, tuomet gali pradėti jų siekti“, – akcentavo specialistas.
Olimpinis vicečempionas irkluotojas Saulius Ritter antrino, kad blogi santykiai gali netgi atstumti nuo sporto. Saulius, per savo karjerą dirbęs su aštuoniais treneriais, yra susidūręs tiek su puikiai bendradarbiaujančiais specialistais, tiek su diktatoriais, negebančiais bendrauti.
„Visiems sunku priimti kritiką, pastabas, bet jeigu treneris ar sportininkas išgirdęs atvirą problemų išsakymą užsidaro, įsižeidžia, tuomet labai sunku judėti toliau ir siekti rezultatų“.
Ši diskusija itin sudomino „LTeam konferenciją“ iš Šveicarijos stebėjusią lengvaatletę Agnę Šerkšnienę: „Kadangi pati esu sportininkė, dirbu su šveicarų treneriu, be to, šiek tiek žinau ir apie Lietuvos trenerių ir sportininkų santykius, man buvo įdomu sužinoti ir palyginti skirtumus. Profesionaliame sporte tai yra labai svarbi tema ir džiugu matyti, kad susidomėjimas šia tema auga, o sportininkai ir treneriai gali pajusti to naudą.“
„Klausimas apie trenerio ir sportininko santykius – man labai svarbus. Treneriai mano karjeroje skirtingais laikotarpiais turėjo daug įtakos rezultatui, tačiau dar tuo metu turbūt pats nelabai atkreipdavau į tai dėmesio, todėl džiaugiuosi ir tikiuosi, kad kitiems ši informacija padės pasiekti geresnių rezultatų“, – kalbėdamas apie šios temos svarbą Agnei antrino P. Strazdas
Privalo skaityti sudėtį
Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Rūta Banytė priminė, kad įvairių žolelių naudojimas siekiant padidinti ištvermę žinomas jau nuo Antikos laikų. Vis tik profesionaliems sportininkams į maisto priedų ar vaistų sudėtį reikėtų kreipti ypatingą dėmesį.
„Jei papildo ar vaisto sudėtyje yra, pavyzdžiui, pelargonija, efedra, kartusis apelsinas, snapučių aliejus ar šaknų ekstraktas, dėkite jį į šoną. Visuomet reikėtų tartis dėl jo vartojimo su gydytojais arba su mumis.
Jei valgysite džemą su karčiuoju apelsinu, teigiamo testo nebus, bet jeigu pirksite maisto papildus, taip gali atsitikti. Kitas pavyzdys – sportininkai sako, kad vartojo vaistus nuo peršalimo ar alergijos. O juk stimuliuojanti medžiaga pseudoefedrinas įeina į daugelį vaistų nuo peršalimo“, – perspėjo moteris.
Kaip užtikrinti lygias galimybes?
Diskusijoje „Gražuolė ir nugalėtojas: nukabinkime žalingas etiketes!“ dalyviai – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, olimpinės bronzos laimėtoja, irkluotoja Milda Valčiukaitė ir „HeForShe“ projekto herojus Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės trenerio asistentas Linas Paražinskas – svarstė, ar sąlygos, teisės ir galimybės vyrams ir moterims pasiekti aukščiausių rezultatų sporte yra vienodos. Kodėl priimant sprendimus moterys vis dar nustumiamos į šalį, o moterų sportas mažiau finansuojamas?
LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pabrėžė, kad lygių galimybių užtikrinimas vis dar opi problema.
„Vyrams vadovams reikia apsidairyti, kiek daug jie praranda nepastebėdami, nepakviesdami į komandą moterų. Deja, yra tokių federacijų, kurios iki šiol nenoriai priima moteris. Iš pusšimčio nacionalinių olimpinių komitetų Europoje prezidentų, vos 5 yra moterys. Iš daugiau nei 200 nacionalinių komitetų visame pasaulyje – vos keliolikai vadovauja moterys“, – kalbėjo LTOK vadovė.
Kaip komunikuoti krizinėje situacijoje?
Šie metai pažymėti krizės ženklu, todėl labai svarbu išmokti pamokas. Praktikai – IGNITIS direktorius ir valdybos pirmininkas Darius Montvila, „Eurovaistinė“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė ir TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas sutarė, jog organizacijos privalo turėti bent kelis atsarginius planus ir atvirai komunikuoti.
Krizė pakeitė ir didelių renginių organizavimo taisykles ir sąlygas. Festivalis „Kino pavasaris“ buvo vienas iš pirmųjų renginių, vykęs pandemijos pradžioje karantino metu. „Praktiškai per savaitę suorganizavome naują festivalį, persitarėme su šimtais partnerių ir tapome geru pavyzdžiu didiesiems pasaulio festivaliams. Nuostolių tikrai patyrėme, bet ne tokių didelių, kaip galėjo atsitikti“, – pasakojo projekto generalinis direktorius Algirdas Ramaška.
Lenktynininkas ir „Velomaratono“ iniciatorius Benediktas Vanagas į krizes žiūri filosofiškai – išgyvena ne stipriausi, o geriausiai mokantys prisitaikyti: „Reikėjo mokytis ir sprendimus priimti labai greitai. Dabar jau galime žvelgti atgal ir įvertinti tam tikrus dalykus: suveikė mūsų pačių iniciatyvumas, noras bendradarbiauti su institucijomis, atidžiai skirstėme srautus ir užsiimėme dalyvių švietimu, edukacija.“
Kauno „Žalgirio“ klubo vadovas Paulius Motiejūnas pripažino, kad nesaugumas jaučiamas iki šiol, nes bilietų pardavimai mažėja: „Galvojome, ką daryti papildomai – koncertai šalia arenos, nuoma sportavimui. Darome viską, kad išgyventume ir ypatingai saugomės, kad netaptume židiniu. Anksčiau planuodavome metus į priekį, dabar – savaitę“.
Kaip pasirūpinti savimi?
Paskutinė konferencijos tema – mūsų sveikatos rezervai, apie kuriuos nesusimąstėme, kuria diskutuoti pakvietė sporto pasaulyje puikiai pažįstamas Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas.
„Po karantino ir įsibėgėjus pandemijai daugelis rimčiau ėmė vertinti savo sveikatos būklę. Dažnai sveikata priklauso nuo mūsų dienos rutinos, veiksmų ir smulkmenų, kurios yra mums panosėje. Tai žinoma ir suprantama, bet vis tiek neįvertiname šio fakto svarbos. Pavyzdžiui, miegant mažiau nei 6 val. rizikuojame susirgti depresija, psichoze, didesnė insult rizika. Mes stiprūs ir atsparūs, kada kūnas, protas, dvasia veikia kaip visuma“, – sakė D. Barkauskas.
„Labai džiaugiuosi, kad šis renginys vyko online ir galėjau žiūrėti tiesiogiai, taip pat galima pažiūrėti ir laidos įrašą, kas nematėte. Daug aktualių temų ir įdomūs dalyviai, – su LTOK.lt bendraudama iš Šveicarijos akcentavo A. Šerkšnienė.
– Visada kažką naujo ir naudingo sužinau iš gydytojo Daliaus Barkausko, šįkart apie dar nemažą slypintį potencialą savyje – tai nuteikia pozityviai. Taip pat buvo įdomu išgirsti diskuciją apie krizių valdymą organizacijose, vadovo elgesį, pasiruošimą ateities krizėms. Naudingas patarimas buvo užrašinėti ne tik planą B, kas yra normalu, bet ir planą C ir D jeigu jo prireiktų.“
Konferencijos vaizdo įrašą galima peržiūrėti ČIA.
