diskusija

Rugsėjo 28 d. Vilniaus universitetas (VU) kviečia visus alumnus – tiek baigusius bakalauro, magistro studijas, tiek apsigynusius daktaro laipsnį – sugrįžti į savo Alma Mater ir dalyvauti didžiuliame Alumnų festivalyje VU centrinių rūmų kiemeliuose. Tai puiki proga atnaujinti ryšius ir įsitraukti į gyvas diskusijas su VU profesoriais, ekspertais ir įvairių sričių lyderiais, skelbiama pranešime spaudai.

Lietuvos advokatūra prieš savo Visuotinį advokatų susirinkimą telkia savo srities profesionalus ir kviečia rimtai diskusijai. Šį kartą diskusijos tema – „Politikų atsakomybė – misija (ne)įmanoma?“.  Tema, kuri pastaruoju metu itin girdima ir gvildenama po vadinamojo „čekučių“ skandalo, kai paaiškėjo, kad galimai klastojant ataskaitas, naudotos savivaldybių tarybų narių veiklai skirtos lėšos. Po akcijos „skaidrinam“  savivaldybėse, pastaroji akcija persikėlė ir į Seimo rūmus.

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) beveik 158 mln. eurų permoką vartotojams grąžinti per trumpesnį laiką – 2,5 ir 7,5 metų – pasiūliusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį dėl to rengia viešą diskusiją.  Kaip skelbia energetikos rinkos reguliuotojas, rinkos dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl lėšų grąžinimo grafiko ir jo alternatyvų.

Trečiadienio vakarą Kaune vyks diskusija „Kaip gintume Kauną?“, kurioje bus aptariamas pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir karo atvejui. Dalyviai diskutuos apie civilinę gynybą, komendantūrų sistemą, medicinos sektorių, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, pranešė organizatoriai.

Vilniaus universitete (VU) antradienį vyks tarptautinė konferencija „Europos atsakas. Karas Ukrainoje ir nauji iššūkiai“, organizuojama kaip įvadas Vilniuje kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuris vyks Vilniuje. Kaip skelbia universitetas, konferenciją atidarys Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir VU rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas.

Parlamentarai antradienį planuoja pradėti diskusiją dėl galimybės dokumentuose moterų pavardes rašyti su galūne -a. Savo projektą per Seimo posėdį ketina pristatyti Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė. „Žmogaus vardas ir pavardė yra svarbi asmens tapatybės ir privataus gyvenimo dalis, todėl galimybė laisvai pasirinkti asmenvardžius yra žmogaus teisių klausimas. Asmenvardžių įvairovė parodo ir kultūros įvairovę“, – anksčiau yra sakiusi Laisvės frakcijos narė.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte akis į akį nesikalbėjo jau kone metus. Prezidentūra aiškina, kad noro susitikti nerodo premjerė, o ji tvirtina, kad užtenka ir pokalbių telefonu. Apžvalgininkai įsitikinę – padėtis nenormali, tačiau ir ne nauja. „Ar galiu dar ranką paspaust? – Sveikutė. – Sėkmės“, – taip dar 2019 m. sveikinosi Premjerė I. Šimonytė ir Prezidentas G. Nausėda.

Vaiko teisių gynėjai antradienį rengia nuotolinę diskusiją apie socialinius tinklus ir kylančius iššūkius vaikams, pranešė tarnyba.  Anot jos, diskusijos metu įvairių sričių ekspertai, diskusijoje „Socialiniuose tinkluose augantys vaikai. Kaip padėti ir apsaugoti?“ aptars esamas tendencijas, dalinsis įžvalgomis, ieškos sprendimų, kaip augančiai kartai padėti išlikti atspariai susiduriant su iššūkiais socialiniuose tinkluose.

Penktadienį Seimo rūmuose Vilniuje prasideda NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimas. Per jį bus diskutuojama apie globalius iššūkius, saugumo situaciją, išlaidų gynybai didinimą, atgrasymo ir gynybos stiprinimą. Viena iš svarbiausių temų – ilgalaikis paramos Ukrainai planas, pranešė Seimo Spaudos tarnyba.

Trečiadienį Seime rengiama diskusija dėl galimybės dokumentuose moterų pavardes rašyti su galūne -a. Apskritojo stalo diskusiją parlamente organizuoja Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė. Siekiant spręsti šį klausimą, ji gegužės pradžioje registravo įstatymo pataisą. „Žmogaus vardas ir pavardė yra svarbi asmens tapatybės ir privataus gyvenimo dalis, todėl galimybė laisvai pasirinkti asmenvardžius yra žmogaus teisių klausimas.

Pirmadienį Seime rengiama diskusija apie užsieniečiams sudaromas galimybes išmokti lietuvių kalbą. „Turime bendruomenes žmonių, kurie yra ne Lietuvos piliečiai, nelietuviakalbiai, atvykę čia dėl karo ir kitų priežasčių. (...) Norime surinkti visą informaciją ir pažiūrėti, ką galime dar kartu padaryti ir kaip pagerinti šitą paslaugą, duoti įrankį tiems žmonėms lengviau integruotis, nebūti atskirtais“, – BNS sakė diskusijos iniciatorė, Švietimo ir mokslo komiteto narė Dalia Asanavičiūtė.

Seimas antradienį tęs svarstymus, ar nuo liepos atšaukti valstybės valdomų, valstybinių ir jų antrinių įmonių ir jų grupių vadovų kadencijų ribojimus, kurie buvo įvesti prieš kelerius metus.    Praėjusį ketvirtadienį parlamentarams susiginčijus dėl būtinybės nebetaikyti ribojimų, Seimas Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisų svarstyme padarė pertrauką.

Nelengva įsivaizduoti Putiną ir jo generolus, kurie naršo žemėlapius ar tariasi su jo kabinetu, žiūri į PowerPoints ir svarsto įvairias karo galimybes. Apsuptas paslaugių oportunistų, kurie priklausomi nuo jo geros nuotaikos, Putinas savo artimiausią aplinką galimai vertinai atsainiai ir su panieka. Galų gale, tai yra jo parankiniai – paprasti pasiuntinukai, darantys tai, kas reikia ir kada reikia, rašo įtakingas britų analitikų centras Rand.

Seime ketvirtadienį vyks diskusija apie plastiko atliekų ir pakuočių tvarkymą Lietuvoje, bus aptariami šio sektoriaus laukiantys pokyčiai.   Kauno Technikos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas Visvaldas Varžinskas įspėja, kad degint iskirtų komunalinių atliekų sraute yra milžiniški pakuočių kiekiai. „Praktiškai pusė kiekio pagal tūrį yra pakuočių atliekos.

Savaitgalį įvykęs nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalas sukėlė ne vieną diskusiją. Teisę atstovauti Lietuvai tarptautiniame dainų konkurse iškovojus Monikai Linkytei, Rūtos MUR gerbėjai liejo pyktį, o kiti atvirkščiai – džiaugėsi nugalėtojos pergale.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar Seimas ryžtųsi naikinti parlamentarų teisinės neliečiamybės institutą.  „Diskusija yra vertinga. Ar toks neliečiamybės panaikinimas sulauktų palaikymo Seime, aš asmeniškai turiu abejonių, turiu skepticizmo, nes esame turėję atvejų, kuomet Seimo nariai neliečiamybės labai aktyviai laikėsi, ja dangstėsi“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad aktyvios diskusijos dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai nevyksta, o Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad turi būti suteikta visa ginkluotė nugalėti Rusijai – įskaitant ir naikintuvus. „Baltijos šalys nepabaigė dar džiaugtis dėl tankų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis, komentuodamas leidinio „Politico“ publikaciją, kurioje minimas Baltijos šalių spaudimas Vakarams perduoti Ukrainai naikintuvų.

Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako palaikantis tolesnes diskusijas dėl siekio įteisinti nelietuviškų diakritinių ženklų asmens dokumentuose rašybą. „Yra žingsniai žengti ta kryptimi, Seimas yra po labai labai ilgų, dešimtmečius trukusių diskusijų, dešimčių tūkstančių parašų, surinktų per mitingus, yra priėmęs sprendimus, kuriuos aš vertinu kaip istorinius sprendimus.

Karas Ukrainoje tapo pagrindiniu šių metų įvykiu apie kurį ekspertai, o vėliau istorikai, kalbės dar ilgai. Bet jis dar nesibaigė ir, pasak politikos analitikų, kiti metai kariaujančiai Ukrainai ir ją užpuolusiai Rusijai gali tapti lemtingi.

Diskusija, kokius mokesčius, kaip reikėtų keisti, galėtų vykti kitais metais, sako Seimo vicepirmininkas Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. „Kol kas su biudžetu jų (mokesčių pakeitimų – BNS) teikiama nėra, tai reiškia, kad teoriškai įvairūs pakeitimai, kurie teoriškai galėtų būti kitais metais, jie tikrai neatsiras, bet galbūt kitais metais ta diskusija įvyks ir viešumoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Seime pirmadienį rengiama apskritojo stalo diskusija dėl Tibeto ateities. „Ji skirta ne tik teisininkams, politikams, bet ir visiems, kuriems svarbu, kokiame pasaulyje gyvename ir kaip dera spręsti tarptautines problemas“, – nurodoma parlamentinės ryšių su Tibetu grupės pranešime.

Kasmetinės karinės diskusinės pratybos „Perkūno bastionas“ šią savaitę Panevėžio regione pirmą kartą bus išbandomos ir realiais veiksmais. Jomis siekiama patikrinti šalies institucijų pasirengimą vykdyti mobilizacijos ir priimančios šalies paramos teikimo užduotis. „Pratybų metu mes bandysime ieškoti sąveikos“, – žurnalistams antradienį sakė pratybų koordinatorius majoras Vaidas Žiogas.

Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį aptars, kaip valstybė gali padėti Lietuvos pramonei ir verslui, patiriančiam itin didelių išlaidų dėl aukštų energijos kainų. „Esame karo stovyje, todėl turėtume ginti ne tik piliečius, bet ir verslus, pastariesiems suteikdami lengvatines paskolas kaip įmanoma greičiau“, – BNS posėdžio išvakarėse sakė BFK pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Gyventojai su nerimu laukia prognozuojamos „auksinės“ žiemos, nes sąskaitos už elektrą ir šildymą, tikėtina, augs kartais. Kad gyventojams nereiktų papildomai veržtis diržų, energetikos ministras Dainius Kreivys žada rugsėjį parengsiantis elektros taupymo planą. Tuo pat metu energetikos ekspertai tikinčius, kad elektros kainos gali grįžti prie įprastų kainų, patikina – valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti.

Vilniuje Seimo lankytojų centre pirmadienį rengiama diskusija pilietinio pasipriešinimo organizavimo klausimais Ukrainos karo kontekste. „Esminis konceptas, kurį mes dabar formuojame savo gynybos politikoje, yra visuotinė gynyba, kad žmogus, kuris nori ir gali, turėtų rasti savo vietą visoje gynybos architektūroje“, – BNS sakė diskusiją organizuojantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Istorikai, kalbėdami apie Rusiją sutaria, kad tai – kitokia šalis, civilizacija, kuriai nepriklauso ir kurios nesupranta ukrainiečiai ar kitų tautų žmonės. Tiesa, patys rusai, jų istorikai savo šalį mato tik kaip didžią imperiją, istoriją interpretuoja taip, kaip jiems patogu, o istorinius naratyvus – vagia ir perdirba.

Šeštadienį Vilniuje vyks penktosios „Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę ir taiką“. Prieš pat šias eitynes Seime surengta diskusija, kurios metu Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kalbėjo, kad visos problemos dėl teisinės apsaugos LGBT bendruomenei prasideda nuo to, kad prieštaraujantieji juos mato „ne kaip žmones, o kaip problemą, kurią reikia išspręsti“. Apie tai, ką reiškia būti šios bendruomenės dalimi Lietuvoje arba už jos ribų, pasakojo ir savo patirtimis pasidalin...

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Seime prasidėjusią diskusiją dėl bendrai gyvenančiųjų asmenų teisių ir pažymi, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė į jo pastabas. „Prezidentas sveikina Seime prasidėjusią diskusiją siekiant įstatymais reglamentuoti bendrai gyvenančių asmenų teises“, – BNS informavo Prezidentūra. Anot jos, G. Nausėda pažymi, kad registruoti „iš esmės du skirtingi problemos sprendimo variantai“, todėl laukia pozicijų derinimo etapas.

Seimas antradienį balsuodamas dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo įsivėlė į diskusijas dėl partnerystės – nors grupė parlamentarų siūlė išbraukti partnerio sąvoką, ji liko naujai priimtame įstatyme. Seimas antradienį priėmė naujos redakcijos Diplomatinės tarnybos įstatymą, kuris pakelia mažiausiai uždirbančių diplomatų atlyginimus, numato didesnes socialines garantijas, tikslina diplomatų atrankos ir paskyrimo procedūras.

Nors prieš priimant sprendimą Seimo salėje virė aršios diskusijos, parlamentas antradienį pritarė, kad asmens dokumentuose rašant asmenvardžius galima naudoti W, X ir Q raides. Priėmus sprendimą Seimo salėje nuskambėjo plojimai. Parlamentas 82 balsais „už“, 37 balsais „prieš“ ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tokį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Teisės aktas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sureagavo į visuomenės ir politikų kritiką dėl jo išsakytos kalbos. Pirmadienį profesorius viliasi, kad dėmesys žmogaus teisių ir laisvių temai neišblės, o į papildomus klausimus atsakys jau netrukus. Tai I. Vėgėlė pareiškė savo „Facebook“ paskyroje. „Septintoji įvadinė kalba Advokatų visuotiniuose susirinkimuose sukėlė didelį atgarsį Lietuvos visuomenėje.

Kauno mieste ir toliau keliamas visuomenei aštrus LGBT+ klausimas – Vienybės aikštėje vyko diskusija „Su laiku“. Ar pavyks sukurti LGBT+ draugišką kultūrą?“. Savivaldybės leidimo negavusio „KAUNAS PRIDE“ renginio organizatorė Viktorija Kolbešnikova dalijosi, kad bendruomenė jaučiasi nuolat tildoma. Kauno Vienybės aikštėje susirinkusius žiūrovus moderatorius Denisas Kolomyckis jis pasveikino taip: „Kaunas keičiasi ir tampa iš laikinosios šiuolaikiška sostine.

Seime įregistravus pataisas, kurios atšauktų kai kuriuos alkoholio apribojimus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog diskusija šiuo klausimu nebus greita. „Diskusija tikrai nebus greita ir manau, kad gerai, jog ji nebus greita, nes turime vis tiek matyti dalykus, kurie įvyko po praėjusių pakeitimų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovė. Anot jos, ankstesnė valdžia, gerokai sugriežtinusi alkoholio kontrolę, priėmė sprendimų, kurių efektyvumu galima abejoti.

Mamos klausimas apie skyrelio įrankių stalčiuje paskirtį įžiebė aštrius debatus. Socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai įsivėlė į karštas diskusijas, kam skirti nedideli skyreliai stalo įrankių stalčiuje. Vieni jį naudoja „smulkmenoms“, o kiti tvirtina, kad skyreliai turi specialią paskirtį. Jei jūs nepanaudojate mažiausių skyrelių savo stalo įrankių stalčiuje, tada tikriausiai jį naudojate neteisingai.

Kol Indijoje fiksuojami rekordiniai užsikrėtimai koronavirusu, Lietuvoje situacija išlieka stabili. Kasdien fiksuojama daugiau, kaip 1 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, o tuo pat metu vakcinuojama tūkstančiai žmonių. Visuomenėje jau pradėta diskutuoti apie galimybę įvesti galimybių paso idėją. Mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo mintimis. Jis atkreipia dėmesį, kad siūloma į galimybių pasą įvesti ir neigiamą COVID-19 testą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas vakcinas nuo COVID-19 įsigyti ne savarankiškai, o per Europos Komisiją (EK) turi nemažai privalumų. Lietuvos Vyriausybės vadovės teigimu, Europos Sąjungoje ir Europos Komisijoje šiuo metu vyksta diskusijos, kaip toliau pirkti vakcinas.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto Seime posėdyje trečiadienį svarstyti tolimųjų reisų vairuotojų reikalai. Diskusija pakrypo netikėta linkme. Iš posėdžio išmesti asmenys, ne kartą išjungti mikrofonai. Ketvirtadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Seimo narys, komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė papasakojo daugiau apie susiklosčiusią situaciją. Anot jo, posėdžio metu patirta chuliganizmo, bus aiškinamasi, kas užsiiminėjo saviveikla.

Vyriausybei trečiadienį dar vienam mėnesiui – iki balandžio pratęsus karantiną bei leidus judėti tarp šešių didmiesčių ir jų rajonų, verslo atstovai sako karantino tęsinio laukę, bet pasigenda diskusijų, kaip galės saugiai grįžti į normalią veiklą.  Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pareiškė, kad karantino tęsimui tapus rutina, reikia ieškoti galimybių verslui, ypač smulkiam, saugiai grįžti į ekonominę veiklą.

Moteris įžiebė karštą diskusiją, pasidalinusi „teisingu“ būdu nešioti chalatą. Megan Garland iš Albertos, Kanados, teigia, kad dauguma žmonių šį drabužį dėvi klaidingai. „TikTok“ ji parodė, kaip jį reikėtų nešioti. Vaizdo klipe, kurį peržiūrėjo daugiau nei 2,6 milijono žmonių, trijų vaikų mama užsimeta violetinės spalvos chalatą, įveria diržą į tam skirtas skyles šonuose ir priekyje užsiriša mazgą, rašoma dailystar.co.uk. Ji sako: „Visą gyvenimą chalatą nešiojau klaidingai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atsižvelgęs į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, neva situacija dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių izoliacijos susiklostė dėl kažkokių kažkieno politinių motyvų, atkreipia dėmesį, kad NVSC šiuo visai šaliai ir visam pasauliui sudėtingu metu vykdo patikėtas funkcijas – užtikrinti infekcijos prevenciją ir stabdyti jos plitimą.

Koks trenerio ir sportininko bendravimas padeda pasiekti geriausių rezultatų? Kokių krizės valdymo pamokų iš verslo gali pasimokyti sporto bendruomenė? Ar po nekaltų žolelių pavadinimais nesislepia dopingo grėsmė? Tokius klausimus kėlė ir atsakymų ieškojo „LTeam konferencijos 2020“ dalyviai.

Trečiadienį socialinėje erdvėje kilo daug diskusijų dėl konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio svainio Liudviko Andriulio įrašo socialiniame tinkle „Facebook“. Juo pasinaudojo ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, bendražygė Agnė Širinskienė. Oponentai tikino, kad iš svainio įrašo matyti būsimi konservatorių partijos planai. Į tą patį įrašą sureagavo ir G. Landsbergio tėvas, kuris L. Andriulį vadino pasireklamuoti norinčiu egoistu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvykęs į Europos Sąjungos viršūnių susitikimą ketvirtadienį pareiškė, kad Europos solidarumas su Bendrijos narėmis Graikija ir Kipru jų ginče su Turkija yra „nediskutuotinas“. Europos galios bando sušvelninti ginčą dėl jūrų sienų ir gamtinių išteklių telkinių rytinėje Viduržemio jūros dalyje, tačiau Graikija ir ypač Kipras ragina laikytis griežtos pozicijos Ankaros atžvilgiu.

Prezidentūros pageidavimu ketvirtadienį vyksiančio forumo „Liublino ketvertas: idėja ir tikrovė“ nemoderuos žurnalistai Rimvydas Valatka ir Vytautas Bruveris, rašo portalas 15min.lt. Pasak prezidento Gitano Nausėdos atstovo, renginys vyks Prezidentūroje, todėl Prezidentūros atstovai pateikė savo siūlymus dėl moderatorių.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis abejoja, ar tikslinga skirti daugiau nei 40 tūkst. eurų diskusijoms apie Petro Cvirkos paminklo likimą Vilniuje. „Keistai atrodo tokiems tikslams skiriamos tokios sumos, kur galima iš tikrųjų padaryti ir nuomonių tyrimą, ir specialistų ar ekspertų pasisakymus, ir įvertinimus. Juo labiau – nemažai jų ir yra padaryta.

„Kas savaitę būnu Covid-19 posėdžiuose ir skaičiai neramina. Antroji banga yra akivaizdžiai prasidėjusi. Jūs turbūt visi stebite skaičius ir matote, kad susirgimų augimas yra didelis“, – taip teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė. Viceministrė antradienį dalyvavo ministerijos surengtoje diskusijoje „Tris mėnesius trukęs karantinas. Ko išmokome ateičiai?“. Ji kreipėsi į nevyriausybinių organizacijų atstovus, socialinius darbuotojus ir kitus svečius.

Žinomas lietuvių dainininkas Saulius Prūsaitis karantiną išnaudojo efektingai – ne tik ėmė ir vėl ėmė bėgioti, bet ir sukūrė ne vieną naują dainą. Tiesa, paskutinis jo kūrinys – kiek kitoks, nei esame įpratę girdėti. Naujienų portalo tv3.lt vaizdo konferencijos metu Saulius papasakos apie kūrybą per karantiną, užsimins apie savo ateities planus bei šeimą.

Seimui antradienį svarstysiant šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), jo patarėjas sako parlamente matantis gerų kompromisinių pasiūlymų. Anot Simono Krepštos, nepaisant to, kad pagrindiniai komitetai Seime nepritarė idėjai laikinai mažinti GPM, Prezidentūra tikisi „geros diskusijos Seime“. „Be abejo, turime vilčių ir tikimės geros diskusijos Seime.

Po metus trukusios muzikinės pertraukos dainininkė Monika Linkytė ir vėl grįžta – žinoma atlikėja visai neseniai pristatė naujausią savo kūrinį „Visada šalia“. Naujienų portalo tv3.lt vaizdo konferencijos metu Monika papasakos, su kokiais netikėtumais teko susidurti befilmuojant vaizdo klipą, kodėl reikėjo net metus trukusios pertraukos ir ar kada buvo į galvą atėjusi mintis, jog su muzika santykius reikėtų nutraukti.