• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sukrečiančios jaunuolių mirtys verčia kalbėti apie tai, kas paprastai nutylima. Kodėl vidinės problemos paaugliams tampa nepakeliamos? Kas kaltas – technologijos, socialinė izoliacija, aplinka? O gal nebegebame suprasti savo vaikų? Kaip atpažinti, ką daryti ir kaip padėti su sunkumais susiduriančiam jaunimui? 

Sukrečiančios jaunuolių mirtys verčia kalbėti apie tai, kas paprastai nutylima. Kodėl vidinės problemos paaugliams tampa nepakeliamos? Kas kaltas – technologijos, socialinė izoliacija, aplinka? O gal nebegebame suprasti savo vaikų? Kaip atpažinti, ką daryti ir kaip padėti su sunkumais susiduriančiam jaunimui? 

REKLAMA

„Specialioje diskusijų laidoje“ apie tai kalbasi psichologė psichoterapeutė, Paramos vaikams centro įkūrėja Aušra Kurienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis, „Vyrų kalvės“ įkūrėjas Mindaugas Vidugiris, mama Daiva ir moksleivis Donatas.

Kurienė teigia, kad šiuo metu vaikai susiduria su įtempta dienotvarke bei kitais sunkumais. 

„Su mūsų vaikais vyksta labai panašūs dalykai, kas vyksta su mumis visais. Yra labai daug įtampos, yra labai daug nežinios. Yra labai daug nerimo, baimių, yra daug sunkumų. Kartais, kai pagalvoji, jų darbo diena yra sunkesnė, negu suaugusių žmonių – jie labai anksti pradeda ir tikrai ne visada grįžę namo gali ilsėtis, o turi tęsti darbą. Mums norėtųsi galvoti, kad vaikystė ir paauglystė yra toks laimingas laikas, kai jie neturi atsakomybių, visos atsakomybės yra mūsų, suaugusių žmonių, kaip uždirbti, kaip namus sukurti, kaip darbą turėti. 

REKLAMA
REKLAMA

Bet mūsų vaikai turi labai daug atsakomybių taip pat. Ir, turbūt, paskutiniu metu, mane, kaip specialistę, visada trikdo, kai girdžiu iš vaikų, kurie ateina pas mus, apie didžiulį nuovargį. Tai man atrodo tos priežastys yra labai panašios, kaip ir mes suaugę gyvename. 

REKLAMA

Kur yra skirtumas, tai skirtumas yra resursų. Jeigu mes, suaugę žmonės, turime kažkokias patirtis įveikti krizes ir sunkumus, galų gale turime šalia kitus suaugusius draugus ar šeimą ir mokam apie tai šnekėti, tai mūsų vaikai dažnai tikrai nežino, kaip apie tai šnekėti, nežino, su kuo galima šnekėti, kartais jie saugo tėvus ir nesako jiems daug dalykų bijodami dar labiau apsunkinti tėvus, kurie ir taip patys išgyvena kažkokius momentus. Tai manau, kad čia yra labai svarbus klausimas, kaip vaikai renkasi ieškoti pagalbos, kur jie tą pagalbą gali rasti, kiek ji yra prieinama, kiek ji yra kokybiška. Man atrodo, kad čia yra labai didelis skirtumas, kad anksti mes turime pradėti vaikams duoti labai aiškias gaires, kad padėtume suvokti, kas su jais darosi, kas yra tos vidinės būsenos, atskirti, kada tos būsenos gali būti įveikiamos draugų pagalba, o kada reikia kreiptis į patikimus suaugusius ir gauti pagalbą“, – teigia A. Kurienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Visgi „Vyrų kalvės“ įkūrėjas Mindaugas Vidugiris teigia, kad vaikams taip pat kyla sunkumų ieškant, kur kreiptis pagalbos.

„Geras klausimas, kas yra tas „patikimas suaugęs“. Jei kažkas negerai, tai sako: eik pas socialinį pedagogą, eik pas psichologą ir spręskis kažkaip. O kaip aš galiu pasitikėti tuo suaugusiu žmogum? Kur prasideda pasitikėjimas? Duosiu metaforą: įsivaizduokite, jeigu aš einu gatve ir ten yra daugybė žmonių ir aš nei vieno iš jų nepažįstu, kažką iš matymo gal esu matęs. Kaip man paprašyt pagalbos? Man blogai, man viduje sunku. Kurio man dabar paprašyti pagalbos? Kokia tikimybė, kad mane atstums ir sakys, kad jam neįdomu? Tai vaikšto paaugliai su tokias išgyvenimais: kieno klausti? Nes visi kaip ir pažįstami, bet ir nepažįstami. Manau, kad vienišumas yra vienas iš didžiausių iššūkių šiais laikais, kad aš jaučiuosi vienišas net tarp žmonių“, – teigia M. Vidugiris. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastaruoju metu Lietuvą sudrebino viena po kitos sekusios žinios apie tragiškas mirtis. Dar visai neseniai pasirodė informacija apie tragišką 15-mečio Mato paieškų rezultatą – jo kūnas aptiktas Neryje, o lapkričio mėnesį vėl pasikartojo panašus scenarijus, iš Neries Vilniuje ištrauktas dingusio 17-mečio kūnas. Šios tragedijos paskatino diskusijas apie nepakankamą rūpestį psichine sveikata, o specialistai įspėja, kad svarbu pastebėti ženklus, jog asmuo gali patirti išgyvenimus, vedančius prie savižudybės.

REKLAMA

Taip pat kurį laiką mažėjęs vaikų savižudybių skaičius šiemet vėl šoko į aukštumas. Užpernai nusižudė 4 nepilnamečiai, pernai – 6, o šiemet metams nesibaigus – jau virš 10. Psichologai perspėja – paauglius apėmė Verterio efektas, kai psichologinių bėdų turintys jaunuoliai pamatę plačiai nušviestas istorijas apie nusiskandinusius paauglius, patys ima klaidingai galvoti, kad taip pasielgus kažkas pasikeis.

Išlyskit is telefono
Mama Daiva :D Apskritai, kazkokiu nevykeliu prisikvietes papliurpti, ne visi, aisku, bet kai kurie tikrai. Viena bobute gal 5 kartus pabrezia, kad 'mes suauge', lygtai nesimatytu, kad jinai suaugus.. Kita, mama, pastoviai kas antras zodis 'ta prasme'. Kam tas ta prasme? Visur prasmes iesko, kur jos nera. Kaip pvz i anglu isverstum? 'Galima sakyt eini, ten ir pamatai ta.' Bet sako 'eini ten ir ta prasme pamatai ta'. Cia tik pvz. Tai kam tas ta prasme? Kam 'tos prasmes' ieskot? Kai galima be jokiup prasmiu sneketi. Sneket gal mokykites, jomajo? Ta telika ziureti tiesiog geda ir tiek, svetima geda. Kazkokie nevykeliai
Kai palepinti jau neina kuo
Kai palepinti jau neina kuo
O kodėl anksčiau buvo stiprūs paaugliai, kai nebuvo jokių kompiuterių, net kokių žaislų mažai būdavo, nuo tevų gaudavai diržų, ausis sukdavo mokykloje, liniuočių per nagus gaudavai. Buvo niūriu, baisu ir visi muše. Bet visi gyventi norėjo, žudytis niekam nereikėjo.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų