Tačiau, kad ir kokį sprendimą priims dabartinis „Mclaren“ komandos pilotas, nuo 2019-ų metų garsiausiose autosporto lenktynėse pasaulyje jo nebeišvysime.
Ištikimiausiems Fernando Alonso fanams gali būti sunku tą pripažinti, tačiau ispanas taip ir nesugebėjo išnaudoti viso savo potencialo.
Du kartus (2005 ir 2006 m.) F-1 čempionu tapęs lenktynininkas iš viso startavo 303-ose lenktynėse, iškovojo 32-i pergales, 97-is kartus užlipo ant podiumo ir 22 kartus lenktynes pradėjo iš pirmosios pozicijos.
Daugeliui pilotų tai būtų puikūs karjeros skaičiai, tačiau 18 metų Formulės-1 pasaulyje praleidęs F.Alonso galėjo ir privalėjo pasirodyti geriau.
Taip, ispanui neretai pritrūkdavo sėkmės, bet dėl savo ne iki galo išpildyto potencialo labiausiai kaltas jis pats. Nuolatiniai lenktynininko kaprizai galiausiai įgriso beveik visiems įtakingiausiems F-1 komandų atstovams ir ispanui nebeliko vietos autosporto karalienės šeimoje.
Nuvertė iš sosto „Raudonąjį baroną“
Tačiau grįžkime į laikus, kai F.Alonso sužavėjo visą pasaulį. Ispano karjera prasidėjo 2001-ais metais, tada jis vairavo patį lėčiausią rikiuotėje „Minardi“ komandos bolidą.
Ir nors debiutiniame sezone jam aukščiausiai pavyko finišuoti tik dešimtoje vietoje, visi puikiai suprato, jog „vėžlį“ vairavęs ispanas geriau pasirodyti tiesiog neturėjo jokių šansų.
Sekančiais metais jis tapo „Renault“ komandos atsarginiu pilotu ir F-1 lenktynėse nestartavo. Dar gerokai anksčiau ispano potencialu patikėjęs Flavio Briatore tuo metu buvo ne tik „Renault“ ekipos vadovas, tačiau ir lenktynininko vadybininkas.
Būtent dėl šios priežasties daugelis prancūzų komandos gerbėjų išreiškė kritiką, kai 2003 m. F.Alonso pagrindinio piloto kėdėje pakeitė Jensoną Buttoną.
Tačiau ispanas greitai užčiaupė kritikus – pirmame savo sezone vairuodamas „Renault“ bolidą jis pilotų įskaitoje ne tik aplenkė komandos draugą Jarno Trulli, tačiau ir iškovojo sensacingą pergalę Vengrijos lenktynėse.
Prieš tris savaites 22-ą gimtadienį atšventęs F.Alonso tada tapo jauniausiu F-1 istorijoje lenktynes laimėjusiu pilotu. Būtent tada sužibo ispano žvaigždė, kuri visai netrukus ėmė spindėti dar ryškiau.
2005-ais metais jis pirmą kartą tapo Formulės-1 čempionu. Tuomet ispanas nutraukė net penkis metus trukusį Michaelio Schumacherio ir „Ferrari“ dominavimą čempionate.
Savo sėkmę ispanas pakartojo ir sekančiame sezone. Po 2006 m. čempionato M.Schumacheris pirmą kartą paskelbė apie savo karjeros pabaigą ir daugelis net neabejojo, kad F.Alonso taps naujuoju F-1 karaliumi, tačiau taip niekada ir nenutiko.
„Lūžio“ metas
Tapęs dukart F-1 čempionu ispanas pasikeitė ir greitai atskleidė savo tamsiąją pusę. 2007-ais metais jis persikėlė į savo vaikystės svajonių komandą – „Mclaren“.
Kartu su juo britų ekipos bolidą pilotavo pirmenybių debiutantas Lewis Hamiltonas.
Anksčiau F.Alonso buvo įpratęs, kad visas komandos dėmesys yra skiriamas tik jam, tačiau „Mclaren“ niekada nenaudojo vieno piloto taktikos.
Tą sezoną „Mclaren“ turėjo greičiausią bolidą rikiuotėje ir stipriausią pilotų tandemą. Kaip parodė ateitis, pastarasis aspektas tapo didžiausia ekipos problema.
F.Alonso ir L.Hamiltonas visą sezoną pešėsi dėl čempiono titulo, tačiau paskutiniame etape juos abu sensacingai „apvogė“ čempionu tapęs „Ferrari“ lenktyninkas Kimi Raikkonenas.
Daugelis iki šiol teigia, jog tik abiejų „Mclaren“ sportininkų nesutarimai atėmė iš britų komandos titulą.
Ispanui nepatiko, kad jam teko savomis jėgomis kovoti prieš naujoką L.Hamiltoną. Jis visada troško, kad komanda vardan jo aukotų kito piloto rezultatus, tačiau „Mclaren“ vadovai nesutiko taip elgtis.
F.Alonso ir L.Hamiltono draugystė galutinai subliuško Vengrijos kvalifikacijos metu. Tada ispanas tyčia gaišo laiką techninio aptarnavimo zonoje, kai už jo nugaros stovėjo tuo metu pirmoje pozicijoje buvęs britas:
Tuomet L.Hamiltonas taip ir nespėjo pradėti dar vieno įskaitinio rato, o F.Alonso užfiksavo greičiausią ratą ir tapo kvalifikacijos nugalėtoju. Vis tik, lenktynių teisėjai už šį epizodą nubaudė ispaną ir lenktynėse jam teko startuoti iš 6-os pozicijos.
Skandalingiausia pergalė
Po šio epizodo „Mclaren“ komanda suprato, jog F.Alonso ir L.Hamiltonas nebegali būti ekipos draugais. Britai pasirinko savo tautietį, kuris sekančiame sezone pirmą kartą tapo F-1 čempionu.
Tuo metu ispanas sugrįžo pas savo „tėtušį“ F.Briatore ir 2008-2009 m. atstovavo „Renault“.
Per šiuos du metus lenktynininkas ne kartą pademonstravo savo neįtikėtiną talentą. Vairuodamas anaiptol ne patį greičiausią bolidą rikiuotėje, jis netgi sugebėjo iškovoti dvi pergales. Tiesa, viena iš jų paliko tamsų pėdsaką ispano karjeroje.
2008-ais metais siaurose Singapūro gatvėse lenktynes iš 15-os vietos pradėjęs pilotas neturėjo jokių galimybių kovoti dėl pergalės, tačiau tada viskuo pasirūpino F.Briatore.
Jis netikėtai anksti pakvietė įspaną į techninio aptarnavimo zoną, o netrukus po šio epizodo kitas „Renault“ pilotas Nelsonas Piquet tyčia nesuvaldė bolido ir rėžėsi į trasos atitvarus. Iškart po šio epizodo trasoje pasirodė saugus automobilis, kuris gerokai pakoregavo pilotų užimamas vietas.
Toks chaotiškas lenktynių scenarijus leido F.Alonso sensacingai nugalėti lenktynėse. Vis tik, vėliau N.Piquet avariją ištyrusi komisija įrodė, jog tai buvo tyčinis epizodas. Už tai F.Briatore buvo pašalintas iš Formulė-1 čempionato.
F.Alonso beliko gūžčioti pečiais, kad jis nieko nežinojo apie tyčinią avariją, tačiau ne visi patikėjo dukart pasaulio čempiono žodžiais.
Žlugęs svajonių tandemas
Nepaisaint dramos Singapūre, net ir didžiausi lenktynininko kritikai sutiko, jog ispanas buvo tiesiog per geras „Renault“ komandai. Todėl niekas nenustebo, kai pilotas pasirašė tuo metu pelningiausią sutartį su legendine „Ferrari“ ekipa.
F.Alonso ir italų duetas daugeliui skambėjo kaip nenugalimas čempioniškas tandemas. „Ferrari“ fanai šventai tikėjo, kad ispanui pavyks pakartoti kažką panašaus, ką prieš tai Maranele buvo nuveikęs Michaelis Schumacheris.
Ispanas Italijos komandos gretose nuo 2010 m. praleido penkis sezonus ir tris kartus bendroje pilotų įskaitoje užėmė antrąją vietą.
Iki pasaulio čempiono titulo 2010-ais jam pritrūko keturių taškų, 2012-ais – trijų. Vėliau italų komandos rezultatai tolygiai prastėjo.
2013-ais m. sezone F.Alonso „raudonųjų“ gretose iškovojo tik dvi pergales. Simboliška, jog paskutinį kartą ant aukščiausio pakylos laiptelio jis lankėsi Ispanijoje vykusiose lenktynėse.
Tada Barselonos trasoje lenktynės buvo organizuojamos gegužės 12-ą dieną. Sunku patikėti, bet jau penkis metus vienas talentingiausių Formulės-1 lenktynininkų pergalės skonį mena tik savo saldžiuose prisiminimuose.
Po nesėkmių ispanas mėgdavo akcentuoti tik kitų komandos narių klaidas ir šiuo aspektu nė iš tolo nepriminė M.Schumacherio, kuris dažniausiai dėl prastų rezultatų prisiimdavo atsakomybę sau ir toliau kantriai dirbdavo kartu su visais ekipos nariais.
Nors teisybės F.Alonso žodžiuose tikrai būdavo – „Ferrari“ strategai ir mechanikai lenktynių metu neretai priimdavo blogus sprendimus, dėl kurių kentėdavo ispano rezultatai.
Pasiekė dugną
Kardinaliai pakitus taisyklių reglamentui, 2014-ais m. „Ferrari“ komandos V6 1,6 litrų variklis nebuvo pajėgus kovoti su lyderiais ir F.Alonso pradėjo žvalgytis kitur.
Dukart Formulės-1 čempionas nusprendė sugrįžti į „Mclaren“ ekipą – jis patikėjo, kad draugystę su „Honda“ variklių gamintojais atnaujinę britai jam galiausiai suteiks konkurencingą bolidą.
Ispanas laukė lygiai keturis metus, tačiau nieko padoraus taip ir nesulaukė. Per pastaruosius keturis sezonus geriausias jo pasiekimas lenktynėse buvo iškovota penkta vieta.
Dėl itin lėto ir nepatikimo „Honda“ variklio F.Alonso nevengdavo lenktynių metu viešai kritikuoti japonų, o šiuos radio ryšiu valdomus pokalbius tiesiogiai girdėdavo visi lenktynes stebintys sirgaliai.
Ispano pokalbiai su komanda greitai tapo šio sporto parodija ir daugiausia dėl to galutinai pašlijo „Mclaren“ ir „Honda“ santykiai.
Nuo šio sezono britų bolide įtaisytas „Renault“ variklis. Ir nors rezultatai lenktynėse šiek tiek pagerėjo, penktoji vieta yra ne tai apie ką ilgą laiką svajoja Fernando Alonso.
O nugalėti lenktynėse šiandien galima tik su trim bolidais – „Mercedes“, „Ferrari“ ir „Red Bull“.
Tačiau visos šios trys ekipos nenori į savo gretas priimti F.Alonso, nes baiminasi, kad jo elgesys sukiršins darnią atmosferą komandoje. Tą ne kartą patvirtino ir oficialūs šių ekipų vadovų žodžiai apie sunkiai suvaldomą ispano charakterį.
Formulės-1 ekspertų ir gerbėjų neretai greičiausiu pilotu rikiuotėje įvardijamas Fernando Alonso netikėtai tapo niekam nereikalingas ir žiūrėdamas į veidrodį turėtų užduoti sau klausimą, kodėl taip nutiko.
Aišku viena – prieš gerą dešimtmetį atrodė, kad šis pilotas kardinaliai pakeis Formulės-1 istoriją, tačiau šios prognozės taip ir neišsipildė.
Kad ir koks greitas jis buvo, ispanas taip ir nesugebėjo patekti į vieną kategorijų šalia tokių F-1 legendų kaip Juanas Manuelis Fangio, Alainas Prostas, Ayrtonas Senna ar Michaelis Schumacheris.
