Paklauskime žmogaus, kas yra sąmoningumas? Koks žmogaus gyvenimo tikslas ir prasmė? Retas, kuris gebės kažką aiškaus pasakyti. Nepaisant to, visi puikiai žino, kad statomo namo tvirtumas ir kokybė priklauso nuo statybinių medžiagų kokybės, kiekvieno pagaminto patiekalo skonis – nuo kiekvieno atskiro ingridiento. Taigi visuma yra priklausoma nuo mažų jos dalelių. Taip ir tautos, visuomenės gerovė, ateitis – nuo kiekvieno jos nario - o tiksliau individo (asmens) sąmoningumo.
Taip yra šeimoje, kolektyve, visuomenėje... Kuo sąmonisngesnis bus kiekvienas visuomenės narys – tuo labiau klestės visuomenė, kils jos dvasinis ir materialinis lygis.
Entuziastingai aptarinėjame šiandienos problemas: ekonominę krizę, bedarbystę, narkomanijos plitimą, alkoholizmą, dvasinį nuopolį... Problemoms apibūdinti ir spręsti naudojame skambius žodžius, šūkius, protingas frazes, stengdamiesi pasirodyti kuo protingesni, geresni už kitus, tačiau nepaliečiame rezultato ištakų, matome tik netenkinantį rezultatą, o ne priežastį. Kiekvieno žmogaus kaip visuomenės nario gyvenimas, sveikata ir ateities kartų likimas priklauso nuo jo esamo ir turinčio tendenciją augti ar mažėti sąmoningumo lygio. Nuo to priklauso visos šalies, visuomenės gerovė ir ateitis.
Visi stengiamės siekdami įgyti kuo geresnį išsilavinimą, savarankiškai laviname savo proto galimybes, bet dažnai pamirštame, ko ištiesų siekiame, ar, pagaliau, būtent to mums reikia? Kitaip tariant, statome namą, neatsižvelgdami į statybinių medžiagų kokybę. Mūsų senoliai sakydavo: „iš didelio rašto, išeinam iš krašto“, o šiuolaikinėje visuomenėje gautas rezultatas apibūdinamas kita išmintimi: „žiūri į knygą ir mato špygą“. Būti protingu, tai dar nereiškia būti išmintingu.
Išsilavinimas – tai tik procesas – informacijos kaupimas – o kur liko sąmoningas informacijos priėmimas ir panaudojimas? Kaip nusipirkti automobilį – tai vienas procesas, o jį vairuoti – tai visai kas kita. Tapti išmintingais ne visiems pavyksta, kadangi žmogaus sąmoningumas yra išstumiamas. Kyla klausimas, gal būt tai yra kažkam naudinga?
Galima daryti išvadą, kad toleruojame ir palaikome viską, kas žlugdo ir smukdo žmonių sąmoningumą: pvz.: astrologija, burtai, parapsichologija, psichomatinės ir įvairios energetinės metodikos, „sveikatingumo“, dvasinio „prašvitimo“praktikos ir t.t. Viso to propogavimas turi užslėptą tikslą: pritraukti ir užvaldyti žmogų, padaryti jį priklausomu. Taip žmonių asmeninis sąmoningumas smunka ir galiausiai degraduoja. O kam yra naudingas sąmoningumo žlugdymas? Ištiesų, jei kiekvienas pradėsime ugdyti savo sąmoningumą, pamažu atimsime galimybę mus valdyti. Sąmoningumo ugdymo procese dings priklausomybė nuo mums peršamos informacijos, pajausime atsakomybę už save ir ateities kartas, būsime patys savęs šeimininkai.
Tai kas gi yra tas sąmoningumas? Mano nuomone tai yra motyvų, poelgių ir veiklos tikslų giluminis vidinis įsisąmonimas, tai teisingas tikrovės suvokimas neįtakojamas aplinkos, tai žmogiškumo žmoguje tobulinimas, tai kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas ir prasmė.
Kiekvienas žmogus atspindi įsisąmonintą apsisprendimą. Žmogus turi gebėti sąmoningai apsispręsti, pasirinkti savo gyvenimo kelią, spręsti iškylančias problemas ir dirbti, kurti, įsisąmoninti visus galimus pavojus, suprasti iš kur ir kaip jie kyla, tvarkytis su jais neįtakojant aplinkai ir prisiimti atsakomybę už rezultatą. Sąmoningumas įgalina painioje gyvenimo tikrovėje skirti gėrį nuo blogio, aiškiai suvokti rezultatus, įvairius apilnkui vykstančius reiškinius.
Aukšto sąmoningumo lygio žmogus prieš vienaip ar kitaip pasielgdamas, priimdamas sprendimą, apsvarsto savo galimybes, remiasi įsisąmonintais motyvais ir veiklos tikslais. Kuo sąmoningesnis žmogus, tuo jis atsakingesnis, racionalesnis, aktyvesnis, tolerantiškesnis... Jis geba būti savo kūno, minčių ir emocijų šeimininku: nepasiduoda likimui, pažįsta save ir supančią aplinką, nėra įtakojamas aplinkos faktorių.
Žemo sąmoningumo lygio žmogus vadovaujasi bet kokia gauta informacija, kurią perša televizija, radijas, aplinkiniai... Jis gyvena savo norais (ne veltui sakoma, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas) ir yra įtakojamas savo kūno, minčių, emocijų ir supančios aplinkos. Jis nesugeba suvokti ir išanalizuoti kas padaryta, ar pasiektas galutinis tikslas ir panaudoti savo įgytą potencialą, t.y. žinias.
Paprastai gimstame viename lygyje ir turime galimybę tobulėti – kilti išminties laipteliais, arba jais leistis žemyn (kas dažniau pasitaiko). Žmonės gimę 12 sąmoningumo lygyje onkologinėmis ligomis neserga, o tobulėdami iki jo pakilę pasveiksta be vaistų. Dešimtame ir aukštesniuose sąmoningumo lygiuose esantys – puikiai sugeba mokslo įstaigose įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Sąmoningumo lygis yra kintantis dalykas ir priklauso nuo teisingo vidinio savęs ir aplinkinio pasaulio suvokimo.
Valstybės taip pat turi savo sąmoningumo lygius, kurie priklauso nuo jas valdančių ir jose gyvenančių žmonių sąmoningumo. Šiandien Lietuvos gyventojų sąmoningumo vidurkis yra vos trečiame išminties lygyje (nors dar visai neseniai buvo ketvirtame), Rusijos – aštuntame, Lenkijos - šeštame, Vokietijos – devintame... Kuo aukštesniame sąmoningumo lygyje yra valstybės gyventojai, tuo naudingesni sprendimai joje priimami, tuo aukštesnis pragyvenimo lygis ir t.t.
Lietuvoje labai mažai kalbama apie sąmoningumą ir jo reikšmę. Darbdaviai, priimdami žmones į darbą, paprastai negali įvertinti jų sąmoningumo net su pačiais naujausiais intelekto nustatymo testais. Darbdaviai atsižvelgia į žmogaus išsilavinimą, patirtį, išvaizdą, o sąmoningumas nueina į antrą ar dar tolimesnį planą, tarsi tai būtų lyg savaime suprantamas dalykas. O taip nėra. Potencialių darbuotojų sąmoningumo tikrinimas vis labiau populiarėja.
Darbdaviai atsakingiau žiūri į savo verslą ir į darbuotojus kuriuos į jį įsileidžia. Įmonės pozicijos rinkoje, pelningumas labai priklauso nuo vadovaujančias pozicijas užimančių darbuotojų sąmoningumo. Būtent šių darbuotojų sprendimai lemia įmonės sėkmę. Jeigu jų sąmoningumo lygis žemas ir dar kintantis, tai didelė tikimybė, kad jų sprendimai įmonei bus priimti neapgalvotai, neatsakingai ir nenaudingi. Jei darbuotojo sąmoningumo lygis aukštas ir pastovus, darbdavys gali būti tikras, kad turi stabilų ir patikimą žmogų, kurio sprendimai atneš teigiamų rezultatų.
Ar Lietuvoje yra ugdomas žmonių sąmoningumas? Gal per genetiškai modifikuotus produktus ir žmonės genetiškai modifikuojasi? Nuo tendencijos siekti tobulumo einama atvirkštine linkme – į nužmogėjimą. Gal būt intensyviai grįžtame atgal į Darvino aprašyto žmogaus evoliucijos pradžią?
Nerija Kondratenko
