Endometriozė yra liga, kai į endometrą, tai yra gimdos gleivinę panašus audinys pradeda vešėti už gimdos ribų.
Normaliai endometras pasišalina lauk kiekvienų mėnesinių metu, jį kiekviena moteris gali pamatyti kaip juosvai raudoną plėvelę. Endometriozės atveju endometras aptinkamas gimdoje, užgimdinėje ertmėje, šlapimo pūslėje, kiaušintakiuose, kiaušidėse, tiesioje žarnoje, ir netgi plaučiuose. Endometriozės židiniai kiaušidėse suformuoja vadinamąsias šokoladines cistas. Jos taip buvo pavadintos dėl jas užpildančio tamsiai rudo seno kraujo, kurio spalva primena šokoladą.
Tas irgi tiesa, endometriozės išplitimas vertinamas stadijomis. Jų yra keturios, tačiau tai neturi nieko bendra su vėžiu. Ir patys endometriozės židiniai suvėžėja retai.
Kaip atpažinti?
Vienoje mokslinėje konferencijoje teko girdėti, kaip moterys, sergančios endometrioze, vaizduoja savo ligą. Tarp visokių baisių vaizdų, panašių į kaktusą, audringą jūrą, aštuonkojį, erškėčių krūmą išsiskyrė toks, kuris primena popieriuje prispausto ir ištryškusio į visas puses juodo rašalo dėmę. Ir tai nėra perdėta. Taip iš tikrųjų jaučiasi endometriozės kamuojama moteris. Labiausiai būdinga skausmai mėnesinių metu. Tegul visos mamos, kurių dukras vargina stiprūs mėnesinių skausmai, lydimi pykinimo, rudų išskyrų, tuoj pat veda jas pas ginekologą. Dismenorėja yra pats būdingiausias endometriozės simptomas.
Skausmai kartais nenurimsta ir po mėnesinių ir būna tokie stiprūs, kad tampa neįmanoma jokia kasdienė veikla. Išplitus endometriozės židiniams po mažąjį dubenį, atsiranda dispareunija. Skausmas mylintis dažniausiai giluminis, skauda frikcijų metu. Jeigu endometriozės židiniai yra už gimdos, itin skauda mylintis iš nugaros. Jei kiaušidėsė ar gimdoje arba žarnose, plėšiamai skauda ir gelia visą dubenį.
Labai dažnai endometriozė diagnozuojama moterims, kurios negali pastoti.
Kas rizikuoja susirgti?
Bėda ta, kad nėra tiksliai žinoma, kaip endometrioze susergama. Žinodamos riziką, dauguma moterų ir merginų stengtųsi kažkaip saugotis. Tiksliai tėra žinoma apie šeiminį polinkį sirgti endometrioze, kitaip tariant kalta genetika. Vis dėlto kažkaip mėnesinių kraujas ir endometras, turintys normaliai pasišalinti lauk, nukeliauja per kiaušintakius į mažąjį dubenį ir ten įsitvirtina. Įtariama, kad tam gali turėti įtakos stresas, fizinis krūvis ar lytiniai santykiai mėnesinių metu, aplinkos užterštumas.
Kaip diagnozuojama?
Diagnozuojama endometriozė remiantis moters nusiskundimais. Tai rudos išskyros iš makšties prieš mėnesines, jų metu ar baigiantis, labai skausmingos mėnesinės, nevaisingumas, skausmingi lytiniai santykiai, ciklinis šlapinimasis su kraujo priemaiša. Tai pagrindiniai simptomai. Man žinomi atvejai, kai endometriozę diagnozuoti padeda pacienčių vyrai. Dažniausiai patvirtina diagnozę echoskopija. Bet neretai tik laparoskopija atsako į klausimą, yra endometriozė ar nėra. Neverta kentėti ir laukti, kad pagerės savaime. Taip nebus, nebent sulauksite menopauzės ir endometriozė išnyks savaime. Nediagnozuota, negydoma endometriozė sukelia ne tik skausmus. Nevaisingumas, sąaugos, depresija, alkoholizmas, žlugusi partnerystė ir santuoka. Labai daug moterų užmoka tokią kainą.
Kaip gydoma?
Yra keletas endometriozės gydymo būdų, kurie parenkami konkrečiai kiekvienai moteriai, priklausomai nuo endometriozės stadijos, skausmų pobūdžio, amžiaus, vaisingumo planų. Gali būti, kad gydymą pradės nuo sudėtinių kontraceptinių tablečių ar kitokios sudėties hormoninių medikamentų. Labai dažnai operuojama, dažniausiai atliekant laparoskopiją. Endometriozės židiniai sunaikinami, vėliau skiriamas palaikomasis gydymas hormonais.
Nereikia bijoti nei hormonų, nei operacijos. Nustačius endometriozę tai vieninteliai būdai, grąžinantys moteriai visavertį gyvenimą.
Koks partnerio vaidmuo?
Jeigu Jūsų moteris kenčia nuo mėnesinių skausmų, jei dažnai būna paniurusi, geria daug nuskausminamųjų vaistų, o ne mėnesinių metu nuolat dėl skausmo ar rudų išskyrų atsisako sekso, kuo greičiau paraginkite ją apsilankyti pas ginekologą.
Ligos istorija
Viskas prasidėjo gana seniai, dabar galvoju, kad net paauglystėje. Mėnesinės man atsirado tarsi laiku, buvau kokių trylikos metų. Pradžioje buvo retos, neskausmingos, bet vėliau jų metu pradėdavau jausti skausmą, pykinimą. Dar vėliau jau negalėdavau eiti į mokyklą, mama rašydavo raštelį, o aš pragulėdavau visą dieną lovoje. Pas gydytoją labai bijojau eiti, nepadėjo mamos prašymai ir net grasinimai, kad liksiu nevaisinga. Mama turbūt buvo teisi. Kai ištekėjau, mėnesinės tapo visai nepakenčiamos, bet ir prieš jas jausdavausi blogai. Mausdavo pilvą, tekėdavo rudos išskyros, buvau nuolat blogos nuotaikos, suirzusi. Gana dažnai atsisakydavau mylėtis, nes man skaudėdavo, santykių metu tiesiog plėšdavo visą dubenį. Kai sekso atsisakydavau, vyras suprasdavo, bet ilgainiui pradėjo sakyti, kad apsimetinėju.
Ryžausi nueiti pas ginekologą. Tada pradžioje jam nepavyko tiksliai nustatyti, kas yra. Vėliau, kai pasiskundžiau, jog jau metai, kaip nepastoju, gydytojas įtarė endometriozę. Paskyrė kontraceptikų, juos labai nenoriai gėriau pusę metų, tačiau beveik niekas nepasikeitė. Nuėjau pas kitą ginekologą, jis parekomendavo tirtis infekcijas, rado mikoplazmų, gydėmės abu su vyru. Taip praėjo dar metai, iš esmės vėl niekas nepasikeitė - lytiniai santykiai tokie pat kankinami. Jų metu neatsipalaiduoju, labai skauda. Manau, kad ir depresija, kurią man neseniai įtarė šeimos gydytoja, gali būti su tuo susijusi.
Girdėjau, kad tai tikrai gali būti endometriozė. Kaip man nustatyti, kas yra? Gal man prašyti, kad atliktų laparoskopiją ar gimdos nuotrauką? Kaip gydo endometriozę, ar tai išgydoma liga? Jeigu ji turi stadijas, ar tai nėra vėžys? Bijau pakenkti skrandžiui, jau labai daug vartoju vaistų nuo skausmo.
K.
