Šiemet švenčiamas 30-asis „Renault Fuego Turbodiesel“ jubiliejus. Tai – pirmasis pasaulyje kupė su dyzeliniu varikliu. 1982-1983 metais tai buvo pats greičiausias dyzelinu varomas masinės gamybos automobilis.
„Renault" inžinieriai šį dyzelinį variklį pradėjo kurti 1925 metais, praėjus vos keliems mėnesiams po pirmojo dyzelinu varomo „MAN“ sunkvežimio pristatymo.
Dyzeliniai varikliai – sunkvežimiams ir autobusams
1928 metais buvo pirmą kartą surinktas „Renault“ sunkvežimis su dyzeliniu agregatu. Po ketverių metų pristatyta 12 tonų svorio VT D6 sunkvežimių serija, o kiek vėliau pasirodė „ABFD„ ir „AFKD“ sunkvežimiai su moderniomis „COE„ kabinomis („kabina virš variklio“, angl. „Cab Over Engine“). Pradžioje dyzeliniai varikliai buvo naudojami tik sunkiausiuose automobiliuose – tokiuose, kaip „70 CV Semitrailer“ traktorius.
1946-ųjų sausį buvo pradėta „215 D„ autobusų gamyba. Jiems galią teikė modernus keturių cilindrų, 8,3 l darbinio tūrio, 95 AG „505 Renault“ variklis su tiesioginiu degalų įpurškimu. Jis buvo naudojamas „208 D„ sunkvežimyje. 6-ajame XX amžiaus dešimtmetyje „Renault“ dyzeliniai varikliai buvo naudojami ir kituose virš 3,5 tonos sveriančiuose automobiliuose.
Permainas atnešė naftos krizė
1973-ųjų naftos krizė privertė „Renault“ inžinierius susitelkti į dyzelinių variklių pritaikymą lengviesiems automobiliams. Lengvųjų automobilių su dyzeliniu, o vėliau – ir turbodyzeliniu varikliu, gamyba pradėta 8-ojo dešimtmečio viduryje, „Compagnie Francaise de Mecanique„ įsteigus variklių gamyklą Douvrine. Tai buvo bendra „Peugeot“, „Renault„ ir „Volvo“ investicija, dar žinoma kaip „PRV„. Pirmasis agregatas – „V6“ 2,7 l 131 AG benzininis variklis, naudojamas tokiuose automobiliuose kaip „Renault 30 TS“. Vėliau sukurtas keturis vienoje linijoje išdėstytus cilindrus turintis 2 l „OHC Type 829„ („J5R“) variklis su aliumininiu bloku ir galvute.
Priklausomai nuo karbiuratoriaus tipo, jo galia siekė nuo 90 iki 109 AG. 1977 metų liepą jis pradėtas naudoti „Renault 20 TS„ automobilyje. Pirmasis dyzelinis variklis lengvajam „Renault“ modeliui, pavadintas „J8S„, buvo lengvos bei tvirtos konstrukcijos. Stūmoklių diametras sumažintas nuo 88 iki 86 mm, o eiga padidinta nuo 82 iki 89 mm – iš viso tai sudarė 2068 cm3 darbinį tūrį. Didesnės temperatūros ir suspaudimo laipsnis lėmė tai, kad stūmokliai ir cilindrai buvo gaminami iš ketaus. Vidaus degimo kamerų konstrukcija „Ricardo-Comet V“ buvo modifikuota.
Paryžiaus debiutantas
„J8S„ sukūrę inžinieriai naudojo „Bosch“ arba „CAV Roto-Diesel„ rotacinio įpurškimo pompas. Suspaudimo laipsnis siekė 21,5:1. 1979-ųjų vasarą sėkmingai baigti testai, kurių metu įvairiomis oro sąlygomis buvo nuvažiuoti daugiau nei 2,5 milijonai kilometrų, o šiaurinėje Suomijos dalyje išbandytas atsparumas žemoms temperatūroms. Vienas iš automobilių buvo asmeniškai išbandytas tuometinio „Renault“ generalinio direktoriaus Bernardo Vernier-Paliezo, skatinusio dyzelinio variklio kūrimą.
1980 m. „Renault 20 GTD“ (nuotr. Gamintojo)
Oficialus „Renault 20 Diesel" pristatymas įvyko 1979 metų rugsėjį vykusioje Paryžiaus automobilių parodoje. 2068 cm3 darbinio tūrinio variklis pasiekdavo 64,9 AG esant 4500 aps./min. Maksimalus sukimo momentas siekė 124 Nm esant 2250 aps./min.
Automobilis galėjo pasiekti maksimalų 147 km/h greitį ir sunaudodavo maždaug 8 l/100 km. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje tai buvo vienas iš greičiausių lengvųjų automobilių su atmosferiniu dyzeliniu varikliu Europoje.
Turbokompresorių atsiradimas
Nuo 1980 metų liepos „J8S„ pradėtas montuoti „Renault 18 TD“ ir „GTD„ versijose. Klientai buvo patenkinti „Renault“ dyzelinių variklių degalų sąnaudomis. Atėjus naujam dešimtmečiui lengvieji automobiliai su dyzeliniais varikliais jau buvo tapę pakankamai populiarūs. Iš pradžių tai buvo aukščiausios klasės modeliai, tokie kaip „Mercedes 300 TD Turbodiesel„ arba „Peugeot 604 D turbo“.
Aštuntajame dešimtmetyje „Renault„ pradėjo bendradarbiauti su lyderiaujančiu turbokompresorių gamintoju „Garret AiResearch“.
1983 m. „Renault 20 TD“ (nuotr. Gamintojo)
Amerikiečių kompanija sukūrė turbokompresorių žymiajam „Renault 5 Turbo„ modeliui. Po tokio įspūdingo automobilio su dyzeliniu varikliu pasirodymo atėjo laikas turbodyzeliniam modeliui. „Garret T03“ turbokompresoriaus dėka „J8S„ variklio galia buvo padidinta iki 85 AG. Maksimalus sukimo momentas siekė 181 Nm esant 2000 aps./min. Palyginus su atmosferinio tipo varikliu, šis rodiklis buvo padidintas 46 proc. Iš pradžių „Renault“ turbokompresoriai buvo gaminami Torrance, Kalifornijoje, o vėliau gamyba perkelta į naują „Garret" gamyklą Thaon-les-Vosges (Prancūzijoje).
Daugiau turbo nei dyzelis
1981-ųjų pradžioje jau vyko turbodyzelinių „Renault 30“ prototipų bandymai. Oficialiai automobilis buvo pristatytas Paryžiaus automobilių parodoje, tačiau gamyba pradėta 1982 metų pradžioje. „Renault 30 Turbodiesel„ buvo parduodamas ne tik vietinėje rinkoje, bet ir eksportuojamas į Belgiją bei Italiją – šalis, kuriose benzino kaina buvo santykinai didelė. 1982-ųjų vasario 11 dieną Belgijos „Le Moniteur L„Automobile“ žurnalo atlikto testo metu „Renault 30 Turbodiesel" pasiekė 158 km/h greitį ir nuvažiavo pirmąjį kilometrą per 36 sekundes.
1982 m. „Renault 30 Turbo D“ (nuotr. Gamintojo)
100 km/h greitis buvo pasiektas per 15,5 sekundes. Remiantis „ECE„ standartu, vidutinės degalų sąnaudos važiuojant 120 km/h greičiu siekė 8,8 l. Panašų kiekį degalų automobilis sunaudodavo važiuodamas miesto sąlygomis. Belgijoje automobilis buvo parduodamas už 389 tūkst. Belgijos frankų. Tuo metu „Volvo 244 GL D6“ su „VW„ sukurtu dyzeliniu varikliu kainavo 290 tūkst. Belgijos frankų, o „Talbot Tagora 2.3 Diesel Turbo“ kaina siekė 394,5 tūkst. Belgijos frankų.
„Renault 30 Turbodiesel“ buvo tinkamas pasiūlymas žmonėms, kurių kasmetinė rida itin didelė. Turtinga standartinė komplektacija – elektriniai langai, vairo stiprintuvas, efektyvus tylos užtikrinimas salone, galios savybės ir važiavimo komfortas, užkariavo didelės dalies klientų simpatijas. Nors dauguma „Renault 30„ modelių buvo benzininiai, „Billancourt“ dyzelio debiutas buvo labai sėkmingas. Prancūzijoje naudotas „Plus Turbo que Diesel„ („Daugiau turbo nei dyzelis“) reklaminis šūkis itin taikliai nusakė puikius „J8S“ variklio dinaminius rodiklius ir ekonomiškumą.
Dyzelinio kupė atsiradimas
1982 m. „Renault 30 Turbo D“ (nuotr. Gamintojo)
Po „30 Turbodiesel„ sėkmės „Renault“ valdyba nusprendė žengti netikėtą žingsnį – pristatyti pirmąjį kupė su turbodyzeliniu agregatu. 1982-ųjų birželį buvo surinkti pirmieji modeliai prieš masinės gamybos pradžią, o rugsėjį Paryžiaus automobilių parodos metu buvo oficialiai pristatytas „Renault Fuego Turbodiesel" (gamyklinis kodas – Type 1366/852).
Modifikuotos įpurškimo pompos ir tarpinio suslėgto oro aušintuvo, aušinančio į variklį tiekiamą orą, dėka „J8S„ variklio galia buvo padidinta nuo 85 iki 88 AG. Tai buvo svarbi naujovė – iki tol tarpiniai suslėgto oro aušintuvai buvo naudojami tik didelių sunkvežimių varikliuose. Dėl papildomą vietą užimančios aušinimo sistemos kėbulo dizaineris Robertas Opronas ir „Service Style Automobile Renault“ stilistai modifikavo variklio dangčio formą.
1980 m. „Renault Fuego Turbo D“ (nuotr. Gamintojo)
Jis įgavo charakteringą stačiakampę formą. Priekiniame bamperyje buvo įrengtos dvi ilgos oro įsiurbimo angos, tiekusios orą į aušinimo sistemą. Išskyrus pokyčius priekinėje kėbulo dalyje, „Fuego Turbodiesel„ nesiskyrė nuo benzininių versijų. „Renault 30 Turbodiesel“ buvo naudojama penkių pavarų dėžė. Automobilio svoris be krovinio siekė 1165 kg, t.y. 155 kg daugiau nei standartinė „Fuego TL/GTL" versija. Pirmosios kupė su turbodyzeliniu varikliu dinaminės savybės buvo įspūdingos. Maksimalus greitis siekė 177 km/h, įsibėgėjimas iki 100 km/h truko 13,2 s. Iki 1983-ųjų pavasario, pasirodžius BMW 524td (2,4 l/115 AG, maksimalus greitis – 180 km/h), „Renault Fuego Turbodiesel“ buvo greičiausias lengvasis automobilis su dyzeliniu varikliu visame pasaulyje.
Greičiausias pasaulyje
Automobilis buvo reklamuojamas šūkiu „Le coupe diesel. Le plus rapide du monde„ („Dyzelinis kupė. Greičiausias pasaulyje“). Remiantis „ECE“ informacija, vidutinės šio „Renault„ degalų sąnaudos važiuojant 120 km/h greičiu siekė maždaug 8 l/100 km bei 9,2 l/100 km miesto sąlygomis. Standartinė „Fuego Turbodiesel“ įranga buvo tokia pat turtinga kaip geriausiosios „GTX„ versijos – joje buvo vairo stiprintuvas, veliūriniai apmušalai, odinis vairas, žalio atspalvio stiklai ir centrinis užraktas naudojant nuotolinį infraraudonųjų spindulių pultelį. Tai buvo Philippe Lipschutzo sukurta „PLIP“ sistema, kurią „Renault„ kompanijai gamino „Thompson Company“.
1980 m. „Renault Fuego Turbo D“ (nuotr. Gamintojo)
Ant aliumininių „Gotti„ ratlankių buvo montuojamos „Pirelli P6 185/65 HR14“ padangos. Automobilio kaina siekė 95 tūkst. frankų. Pirmoji „Fuego Turbodiesel„ versija buvo gaminama trumpai, tik keletą mėnesių. 1983-ųjų rudenį automobilis sulaukė kosmetinio atnaujinimo, dar žinomo kaip „Phase Deux“ („Antra fazė“). Pagrindinės oro įsiurbimo angos forma buvo pakeista, taip pat pakoreguotas salonas bei vairas. „Fuego" su turbodyzeliniu varikliu tapo panašus į naująjį „Renault 25“.
Platus variklio pritaikymas
Verta paminėti, kad benzinu varoma „Fuego Turbo“ (1,6/132 AG) versija buvo pristatyta praėjus keliems mėnesiams po dyzelinio modelio. 1984 metais „Fuego„ įrangos sąraše buvo naujų įtaisų – audio sistema su mygtukais ant vairo, sukurta bendradarbiaujant su „Philips“, elektriniai veidrodėliai ir automobilio kompiuteris. Paskutinis „Fuego Turbodiesel“ nuriedėjo nuo „Maubeuge Construction Automobile" (MCA) surinkimo linijos 1984-ųjų liepą.
1980 m. „Renault Fuego Turbo D“ (nuotr. Gamintojo)
Po vienuolikos mėnesių buvo nutraukta kitų versijų gamyba. Vos keli iš 265 257 automobilių turėjo „Turbodiesel„ užrašą ant oro įsiurbimo angos. Verta priminti, kad „Fuego“ buvo nišinė kupė ir jame kompresorinio degimo variklį su turbokompresoriumi naudojusi „Renault“ dešimčia metų aplenkė būsimą konkurenciją. Įvairios patikimo ir ekonomiško „J8S„ variklio versijos buvo naudojamos „Renault 21“ ir „25„, komerciniuose „Master“ ir „Traffic„ bei „Jeep Cherokee XJ“/„Comanche MJ„, „Safrane“ ir „Espace„ versijose iki 1996-ųjų, kai jis buvo pakeistas „F-series“ varikliu su geležiniu bloku.
Šiuo periodu „Renault„ taip pat gamino mažesnius dyzelinius agregatus – „F8M“ (1595 cm³) bei „F8Q„ (1870 cm³). 10-ajame dešimtmetyje buvo pristatyta nauja „F9“ linija. Pirmasis „Renault„ variklis su tiesioginiu įpurškimu „1.9 dTi“ 1997 metais naudotas „Megane„ modelyje, tačiau tikrasis proveržis įvyko po dviejų metų, kai buvo sukurta „dCi“ serija su „common rail„ įpurškimo sistema. Šie varikliai suderino puikius dinaminius duomenis su mažomis degalų sąnaudomis. Dabartinis „Fuego Turbodiesel“ atitikmuo yra 2008-aisiais pristatytas „Renault Laguna Coupe“. Šiuo metu siūlomi modeliai su „2.0 dCi" varikliu, turintys 150, 175 ar 180 AG.