Mes jau prisižiūrėjom, kaip kiekviename Seimo kadencijos ar panašiame laikotarpyje kuriami vis nauji kairiosios jėgos ešelonai, naujais pavadinimais, vis labiau populistiniai. Pats komunizmas buvo populizmas. Ir dabar kuriamos tiktai naujos jo atmainos: pažadukų ir šviesaus rytojaus, kurio niekada nebus. Svarbu paimti valdžią!
Mes neturime būti panašūs, bet turime numatyti, kad atsiranda naujų darinių, kurie gali net apsimesti dešiniaisiais. Anksčiau buvo populiaru apsimesti centru. Jei dešinieji blogi, tai stovintys vidury yra tie, už kuriuos reikia balsuoti, - jie yra tikrasis pasirinkimas.
Ta metodika susikompromitavo, galų gale išsikvėpė vadinamieji "centrai", nors šiaip žodis "centras" reiškia, kad tu - ne kraštutinis. Mes taip pat vartojam sąvoką centro-dešinė. Mes ne kokie šustauskai ir ne mažonai, mes esam normalūs dešinieji, demokratai. Bet ir vėl matom seną žaidimą: „mes“ geri todėl, kad kiti blogi. Nors naujieji dar nieko neparodė, bet svarbu, kad jie nauji, nes kiti visi nuo anksčiau blogi. Ta technika kartojama ir labai įdomiai kartojama vaizduojant tartum tikrą dešinumą. O tokią veiklą kažkas taip finansuoja, kad galima leisti laikraščius ir nemokamai dalyti, kai kiti vos galą su galu suveda. Toks būtų "XXI amžius", kuriam mes nepakankamai padedam.
O dabar štai reguliariai eina laikraštis, kurį Tėvynės sąjungos žmonės skaito, platina, džiaugiasi, todėl kad ten yra gerų straipsnių. Bet yra ten ir kitokių straipsnių. Taip pat kaip "Lietuvos aide", kuris tokiu būdu žaidžia ir jaukia žmonių sąmonę. Būna gerų straipsnių, bet įkišta ir kitokių straipsnių. Tas dvilypumas seniai matyti. Aš jau atsisakiau rašyti "Lietuvos aidui" todėl, kad pamačiau, jog šalia mano straipsnių dedama kitokie straipsniai arba net ir išpuoliai prieš Tėvynės sąjungą. Tai ką, jeigu esu čia pat, tai sutinku?
Dabar eina laikraštis, kuris vadinamas "Baltijos kelias", ir už jo yra kažkokia organizacija "Kitas pasirinkimas". Paskaičiau, - lyg ir dešinysis: kritikuoja dabartinę valdžią ir panašiai. Bet, pasirodo, visos dešiniosios partijos pralaimėjo rinkimus į šį Seimą. Mes, Tėvynės sąjunga, esam pralaimėtojai. Mes netgi „nesugebėjom patekti į Vyriausybę“. Suprantat, kokie mes netikę? Mes „neturim jokio moralinio autoriteto ir normalesnio užnugario visuomenėje“.
Kam čia yra įkalbinėjama? Beje, mūsų šalininkams. Ir mūsų šalininkai skaito, o patenkinti kai kuriais tekstais prisivalgo ir šitokių teiginių. Juos verčia „tik spėlioti, kada ištirps paskutiniai dešiniosios opozicijos moralinio ir politinio kapitalo likučiai“. Išnyks visas mūsų kapitalas, - reikia, kad mes išnyktume, reikia kažkam atverti kelią. Net ir „rinkėjų parama konservatoriams buvo proginė ir trumpalaikė“, - kažkas iš aukštybių tai jau nustatė, - ir už juos balsuota tik todėl, kad, cituoju: "neturėta geresnio pasirinkimo". Kito!
Norėčiau, kad Tėvynės sąjungos nariai, kurie mielai platina ir džiaugiasi šituo leidiniu, skaitydami matytų, kas jiems kontrabanda įkišama. Deja, taip.
Pasirodo, net mūsų ėjimas į Vakarus buvo tik „pačių susikurta, nesąmoningai palaikoma ideologinė fikcija“. Kaip tai fikcija!? Tai buvo Lietuvos valstybės strateginis tikslas!
Žinoma, pavadinimams vartojami gražūs žodžiai - dar yra kažkokia organizacija „Lietuvos kelias“, kuriam didžiausias priešas yra konservatoriai. O apie „Laisvės“ sąjungą nė nekalbėkim. Čia „Baltijos kelias“, kur ir vėl Tėvynės sąjunga nešiojama į šonus. Dar kai kur prisimenamas Sąjūdis kaip gražus dalykas, tačiau štai „Atgimime“ skaitau straipsnį apie tai, kaip „prisitaikėliško Sąjūdžio vedama Lietuvos prisitaikėlių visuomenė ėjo į nepriklausomybę“. Kad prie Sąjūdžio prisidėjo ir perėjo į jį KGB karininkai. Aš neatsimenu tokių dalykų. Slapta gal ir perėjo. Gal ir dar kur perėjo, pavyzdžiui, į dabartinę valdžią.
Tai, ką pacitavau, yra destruktyvūs dalykai, kurie tikriausiai turi tikslą.
Žiūrėkite, apie tą „absoliučiai prisitaikėlišką visuomenę“ skelbia Istorijos instituto direktorius. Deja, taip tematoma mūsų istorija. Tai man labai primena p. Ferdinando Kauzono tezes, kurios buvo pagarsintos per Seimo pirmininką, kad visi mes buvom kolaborantai. Net moterys, kurios gimdė tarybinius piliečius, taip pat buvo kolaborantės.
Matykim, kas norima išplauti ir kur mes atsiduriame. Ir bent jau neprisidėkime prie tokių dalykų platinimo ir prie tokio išplovimo.
“Omni laiko” redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnyje pareikštomis mintimis.
