atgimime

Lygiai prieš dešimtį metų – 1999-ųjų birželio 26-ąją – Viernheime, Vokietijoje, eidamas aštuoniasdešimt pirmuosius metus, mirė lituanistas ir pedagogas, literatūros tyrinėtojas ir filosofijos mylėtojas, pasižymėjęs ateitininkas ir visuomenininkas, Frankfurto universiteto dėstytojas Vincas Natkevičius (1918-1999). Prezidentas Valdas Adamkus užuojautos laiške velionio žmonai Irenai rašė: „Netekome iškilaus lietuvybės puoselėtojo, ilgus metus buvusio Vasario 16-osios gimnazijos direktoriumi, d...

Vytauto Landsbergio ir Alvydo Nikžentaičio ginčas Lietuvos istorijos temomis tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip dviejų skirtingų profesijų atstovų – politiko ir istoriko – nevienodų patirčių problema. Žvelgiant giliau – nesusikalbėjimas konceptualus: istoriniams faktams mėginama suteikti skirtingas prasmes ir šios nevienodos traktuotės toli pranoksta šiandienines politines aktualijas.

Seimo narys Saulius Pečeliūnas (jau ne pirmasis) ragina Prezidentą Valdą Adamkų atimti Lietuvos ordiną iš „Rusijos geležinkelių“ vadovo Vladimiro Jakunino, kurio veikla, anot parlamentaro, yra priešiška Baltijos valstybėms. „Visiems yra aišku, kad apdovanoti V. Jakuniną pašnibždėjo vienas asmuo – Albinas Januška“, sakė „Balsui.lt“ – Saulius Pečeliūnas. „Privalo egzistuoti ir aiškūs apdovanojimų teikimo ir atėmimo kriterijai“, - sakė „Balsui.lt“ minėtas konservatorius.

Lietuvos žmonių pilietiniu aktyvumu kol kas didžiuotis negalime. Tik nedaugelis dalyvauja visuomeninių organizacijų, politinių partijų, draugijų bei klubų veikloje. Tačiau tuo pačiu visiškai nesunku atrasti sritį, kurioje Lietuvos gyventojai aktyviai veikia ir yra iniciatyvūs bei pakankamai atvirai, be graužaties apie tai kalba.

Tai, kas šiandien Lietuvoje labiausiai jaučiama, galima būtų pavadinti valstybės ir tautos kūrybinės vaizduotės krize arba sąstingiu. Akivaizdžiai nustojama domėtis, kas esame, kuo norėtume būti ateityje ir kaip tapti tuo, kuo norėtume. Nebeįstengiant pakelti akių nuo grindinio, tik ieškant pabertų europinigų, nebesugebame atrasti daugiau prasmės ir valios kilnesnėms svajonėms. Užsidėjus istorijos ir socialinės psichologijos akinius, nesunkiai matyti, kad tai nėra kokia nors išskirtinė būsena.

Sako, kad lietuviai neturi fantazijos. Kaip jūs reaguotumėte, jei sužinotumėte, kad nuo šiol mūsų Tėvynė yra ne Lietuvoje, bet Bahamų salose, Angoloje, Venesueloje arba... Jungtinėse Amerikos Valstijose? Šiandien, kai Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos dalimi, kai kas baiminasi, kad prarasime savo tautinę tapatybę ir „išnyksime kaip dūmas” Europos platybėse, o apie lietuvių kultūrą, charakterį ir istoriją bus pamiršta per kelis dešimtmečius.

Mes jau prisižiūrėjom, kaip kiekviename Seimo kadencijos ar panašiame laikotarpyje kuriami vis nauji kairiosios jėgos ešelonai, naujais pavadinimais, vis labiau populistiniai. Pats komunizmas buvo populizmas. Ir dabar kuriamos tiktai naujos jo atmainos: pažadukų ir šviesaus rytojaus, kurio niekada nebus. Svarbu paimti valdžią! Mes neturime būti panašūs, bet turime numatyti, kad atsiranda naujų darinių, kurie gali net apsimesti dešiniaisiais. Anksčiau buvo populiaru apsimesti centru.