Prisipažinkime - kiekvienam iš mūsų nesvetima sąmokslo teorija: esą viskas iš tikrųjų yra ne taip, kaip atrodo, o kažkas visiems gudriai vadovauja. Šiuo požiūriu Lietuvos politika buvo nuobodi - be KGB plaukuotos rankos, daugiau sąmokslo teorijų kaip ir nebuvo. Iki šiol. Nes dabar atsirado šiltos Lenos Lolišvili rankutės, kuriomis ji valdo Lietuvos politinį gyvenimą.
Ir aš visai neironizuoju. Tiesiog perskaičiau naująjį bestselerį “Gyvenimo link. Lenos Lolišvili fenomenas”. Ten surašyta, kaip viskas iš tikrųjų vyko Lietuvos politiniame gyvenime. Štai keletas politinio gyvenimo epizodų, kai mums buvo pateikiama vienaip, o iš tikrųjų viskas buvo kitaip.
Kodėl iš karto po 2000 m. Seimo rinkimų socialdemokratai neatėjo į valdžią?
Mums buvo pateikta taip:2000 metais vykusius Seimo rinkimus laimėjo Algirdo Brazausko vadovaujami socialdemokratai. Tačiau koalicija buvo sudaryta tarp socialliberalų ir liberalų. Kodėl?
O iš tikrųjų buvo taip:Pasirodo, iš tikrųjų viską nulėmė ne intrigos ir susitarimai, bet keli klaidingi A. Brazausko žodžiai:
“Kai vyko paskutinieji Seimo rinkimai, paskambinau iš Amerikos Brazauskui ir sakau: “Labas, Brazauskai, laiminu jus, kad pasisektų rinkimuose”. O jis: “Jeigu žmonės išrinks, būsiu premjeru”. Tada pasakiau: “Jūs suklydote. Nes jeigu būtumėte pasakęs, kaip Dievas duos, būtumėte premjeru, o dabar ne - žmonės išrinks, bet premjeru nebūsite”. Taip ir buvo. Kai grįžau į Lietuvą, sakau: “Va Rolandas greitai pasitrauks iš premjero posto, tada jau jūs būsite” (p. 127). Tad jei A. Brazauskas tuomet būtų ištaręs kitus žodžius, viskas būtų pakrypę kitaip. Beje, jei jau A. Brazauskas žinojo, kad po Pakso jis bus premjeras, tai ar nebuvo jis slaptasis ir pagrindinis skraidančio premjero nušalinimo iniciatorius? Knyga nutyli, bet mes galime ir taip pagalvoti.
Kaip R. Paksas tapo prezidentu
Mums buvo pateikta taip:2002 m. gegužės 31 d. Liberalų demokratų partijos taryba Liškiavoje oficialiai patvirtino savo kandidatu LR prezidento rinkimuose partijos pirmininką Rolandą Paksą.
O iš tikrųjų buvo taip:Pasirodo, jokia partija ir taryba nieko nelėmė. R. Paksą tapti prezidentu įkvėpė Lena. Jei ne ji, R. Paksas net nebūtų kandidatavęs.
“Ir dėl to prezidento posto, apie kurį sako Lena, labai sunku patikėti, nors ji tuo įsitikinusi. Juk visi faktai tam prieštarauja. Juk tą lemia didelės jėgos, dideli pinigai. Be to, mano biografija tam nepalanki - kas du kartus buvęs premjeru dar gali pretenduoti į tokį postą. Kita vertus, visi ankstesni Lenos pranašavimai pasitvirtino, nebeturi galimybės kitaip galvoti ir sieki. Jeigu ne Lena, nebūčiau siekęs prezidento posto. Būčiau spjovęs į viską - garantuoju. Nes tai tiesiog neįtikėtina” (p. 168).
Kodėl A. Medalinskas pasirinko R. Paksą
Mums buvo pateikta taip:2002 m. spalio 25 d. buvo surengta spaudos konferencija, kurioje Alvydas Medalinskas pranešė, jog rinkimuose rems R. Paksą. Paklaustas apie tokio žingsnio motyvus, parlamentaras BNS sakė, kad sutapo jo ir R. Pakso požiūriai į dabartinio prezidento Valdo Adamkaus ir viso Prezidentūros veiklą pastaraisiais metais.
Kaip ir liberalų demokratų lyderis, A. Medalinskas šią veiklą sakė vertinąs kritiškai ir norįs, kad apie tai būtų kalbama per rinkimus.
"Valdžia, kaip ir žuvis, pradeda pūti nuo galvos. Prezidentūra šiame procese nėra paskutinėje vietoje. Aš manau, kad apie tai reikia kalbėti prezidento rinkimų kampanijos metu", - pažymėjo parlamentaras.
O iš tikrųjų buvo taip:“Nors man Lena sakė, kad turiu padėti Rolandui ir jam pačiam buvau tai pažadėjęs, bet galvojau, kad ir be manęs gali apsieiti, juolab kad Europoje turėjau įvairiausių planų, projektų. Lena man sakė: “jeigu neateisi, Rolandui bus labai sunku”, ir aiškino, kad mes turime būti kartu. Kai vis dėlto žengiau tą žingsnį, pats negalėjau patikėti tuo, kaip staiga pakilo Rolando reitingai. Bet vis tiek iki paskutinės minutės netikėjau, kad jis laimės rinkimus” (p. 188).
Taigi ne Prezidentūra rūpėjo A. Medalinskui, o jį prie R. Pakso vedė Lenos žodžiai. Be to, tikriausiai ir pats Medalinskas nuo didelio bendravimo su Lena įgijo šiokių tokių galių, nes, pasak jo paties, užteko tik paskelbti, kad jis palaikys R. Paksą, ir jo reitingai pakilo. Dabar tikrai žinosiu - kur pasuks A. Medalinskas, ten bus pergalė (galėsiu rašyti išmintingus ir toliaregiškus politinius komentarus). O būsimieji politikai, sekite A. Medalinsko žingsnius. Tai jums tikrai pravers.
Kodėl A. Brazauskas po pirmojo prezidento rinkimų turo neparėmė V. Adamkaus?
Mums buvo pateikta taip:Socialdemokratų partija 2002 m. rugsėjo 7 d. į prezidento postą iškėlė Vytenį Andriukaitį. A. Brazauskas jo tiesiogiai nepalaikė, televizijos kameroms pasakęs, kad “turi savo nuomonę”. Kodėl? Kai po pirmojo prezidento rinkimų turo Socialdemokratų partijos taryba priėmė rezoliuciją, kuriame reiškiama šios valdančiosios daugumos partijos parama antrosios kadencijos siekiančiam prezidentui Valdui Adamkui, A. Brazauskas vėlgi aiškiai neparėmė V. Adamkaus. Žurnalistams jis sakė: “Aš, kaip premjeras, susilaikau nuo bet kokios nuomonės". Kodėl? Kodėl A. Brazauskas du kartus nepakluso savo partijos nuomonei?
O iš tikrųjų buvo taip:“Prieš trejus metus, kai Brazauskas paklausė, ar dar eis į politiką, pasakiau, kad eis, bet, jeigu nori, kad piktasis neužeitų į Lietuvą, turės padėti Rolandui Paksui, būsimam prezidentui. Nes jeigu bus Rolandas, Lietuvai bus gerai” (p. 127).
Taigi Brazauskas jau iš anksto žinojo, kas bus prezidentas, todėl neparėmė nei V. Andriukaičio, nei V. Adamkaus. Kam juos remti, jei žinai, kad jų vis tiek neišrinks.
***
Taigi prancūzų filosofas Michelis Foucault buvo teisus - valdžia įteisina savo realybės sampratą. Juk ar nepastebėjome, kaip atėjus naujam prezidentui į valdžią pasikeitė mūsų realybė - joje jau veikia burtininkės ir aiškiaregės. Aukščiausi politikai net neslepia, kad jų sprendimams stiprią įtaką turi aiškiaregės žodžiai. Priešingai - jie tai noriai demonstruoja. Rašo savo atvirus liudijimus, demonstruoja fotografijas su Lena. Ką tai sako? Būtent taip siekiama įteisinti burtininkes mūsų gyvenime.
Juk čia surinkau tų pačių politikų žodžius, kaip jie patys komentavo savo sprendimus tuomet ir kaip vėliau tuos pačius sprendimus aiškino šioje knygoje. Tai, kad jie visiškai atvirai ir žiauriai save demaskuoja, rodo tik vieną dalyką - būtent taip siekiama burtininkes padaryti mūsų gyvenimo realybe, norma.
Ar Lietuvos visuomenė gali tam priešintis? Žurnalo “Veidas” užsakymu atlikta sociologinė apklausa parodė, kad 47,3 procentai šalies gyventojų mano, jog Lolišvili turi ypatingų galių, kaip ir kiti aiškiaregiai; neabejoja jos išskirtinėmis galiomis - 7,2 proc., 6,1 proc. mano, kad ji tarnauja šėtonui, 17,7 proc. mano, kad ji yra šarlatanė, o 21 proc. - neturi nuomonės.
Taigi 54,5 proc. Lietuvos gyventojų yra už šią naują Lietuvos politikų propaguojamą realybę. Ir tik 23,8 proc. nenori su šia realybe taikstytis. Likusiems 21 proc. viskas yra vis vien. Dabar visiškai akivaizdu, kodėl skandalas su Lolišvili visiškai nepaveikė R. Pakso reitingų. Dar daugiau - jis kaip tik įtvirtino R. Pakso propaguojamą realybę, kurios ir taip dauguma (tai rodo sociologinė apklausa) laukė. Mes sužinojome tiek daug apie burtininkes, kad tai jau tapo savaime suprantamas dalykas net ir tiems 23,8 proc., kurie nenori su tuo taikstytis.
O tiems 54,5 proc. Lietuvos gyventojų, kurie tiki Lolišvili galiomis, galiu pacituoti jos pačios žodžius: “Ir štai Dievas pasakė, kad jeigu neklausysiu jo ir priiminėsiu žmones dėl pinigų, 2003 metais jis atims iš manęs protą ir nepažinsiu tų, kurie nemyli Dievo”. Savo išvadas gali pasidaryti kiekvienas.
O visiems Lietuvos gyventojams galiu tik palinkėti, kad eidami į Europą pasimokytų, kaip gyventi tarp burtų, magijos ir aiškiaregių. Jei jūs neprisitaikysite prie realybės - ji jus sutrins.
O jei norite šią tikrosios teisybės knygą nedelsdami nusipirkti, spauskite čia. (http://www.muge.lt/Knygos/index.phtm?prod=3282)