Negaišiu laiko kartodamas seniai pasakytas tiesas apie perspektyvas ir privalumus, kuriuos atveria Lietuvai ir jos žmonėms buvimas Europos Sąjungoje (ES). Tai, kad Lietuvos žmonės gali didžiuotis būdami lygiateisiais Europos Bendrijos nariais, tai, kad Europos Sąjunga užtikrina mūsų valstybei daug didesnį saugumą, stabilumą, didesnes galimybes prekybai, investicijoms, galų gale leidžia kurti aukštesnį gyvenimo lygį – akivaizdu.
Manau, Lietuvos įsistojimas į ES yra vienas iš didžiausių atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiekimų, tačiau...
Buvimas ES nėra pagrindinis tikslas. Buvimas ES yra priemonė, įgalinanti kurti prielaidas geresniam gyvenimui Lietuvoje. Čia ypač svarbi Lietuvos pozicija ginant mūsų valstybės, jos žmonių interesus ES bendrijoje ir kartu su kitomis šalimis narėmis randant ir priimant sprendimus, naudingiausius Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.
Atsakykime atvirai patys sau, ar įsijautę į didžiuosius europinius ar geopolitinius žaidimus, nepamirštame, kad pirmiausia turime tarnauti Lietuvos žmonėms ir ginti jų interesus. Kaip kitaip, jei ne bandymu „sublizgėti“ Europoje galima paaiškinti mūsų pionierišką veržimąsi patvirtinti Europos Sąjungos sutartį net jos dorai neskaičius, ar viešai deklaruoti visišką paramą Turkijos ketinimams pradėti derybas rimtai nediskutavus Seime, ką jau kalbėti apie atvirą diskusiją visuomenėje.
Ar nenoras ir baimė tartis, diskutuoti ir paklausti Lietuvos žmonių nuomonės, kad ir dėl euro įvedimo, nepadidins nepasitikėjimo ne tik Lietuvos valdžia, bet ir pačios Europos Sąjungos perspektyva?
Taip, mes norime kurti Lietuvos valstybę, kuri būtų stabili, demokratiška ir dinamiškai besivystanti ES valstybė. Valstybė su klestinčia informacinių technologijų ir žinių ekonomika bei dinamiškai besivystančiu verslu. Valstybę, kuri didžiausias savo pastangas ir investicijas skiria švietimui, mokslui, skatina tolygią regionų plėtrą.
Būtent tokios Lietuvos valstybės kūrimas ir yra reikalingas tiek Lietuvos žmonėms, tiek ES valstybėms.
Siekdami būtent tokių tikslų, mes privalome aktyviai ieškoti bendrų sprendimų su kitomis Europos Sąjungos Baltijos jūros regione valstybėmis, kooperuotis ir kartu su jomis aktyviai bei energingai spręsti mums taip svarbius įsiliejimo į europinius infrastruktūrinius tinklus projektus.
Siekdami būtent tokių tikslų, mes turime aktyviai ir naudingai Lietuvos valstybei bei Europos sąjungai pasinaudoti savo geografine padėtimi, bendraudami su Kaliningrado sritimi, Rusija.
Siekdami būtent tokių tikslų, mes turime prisidėti prie demokratinių procesų stiprinimo Ukrainoje, Užkaukazės valstybėse, Baltarusijoje.
Bet ar tai vyksta? Ar mūsų pozicija dalyvaujant ES gyvenime neprimena prasikaltusio vaiko, droviai žiūrinčio į gero dėdės, esančio šiapus ar anapus Atlanto, akis, pozicijos. Ar mes nespekuliuojame Europos Sąjungos vardu, bandydami pridengti savo ne visai vykusius sprendimus Lietuvoje? Ar pasinaudodami ES teikiamomis galimybėmis ir finansine parama, mes tai darome tikrai skaidriai ir rūpinamės bendravalstybiniais, o ne asmeniniais ar bičiulių interesais. Ar visada mums pakanka ryžto ir drąsos keliant opius ES, taigi ir Lietuvą liečiančius klausimus, diskutuojant Europos institucijose ar su Lietuvos žmonėmis?
Mokykimės iš senųjų ES narių klaidų, už kurias anksčiau ar vėliau tenka atsakyti ir pirmiausia savo valstybės žmonėms.
Tik atvira ir tiesi diskusija su Lietuvos žmonėmis pačiais opiausiais ir sunkiausiais Europos Sąjungos perspektyvos bei kasdieniais klausimais, siekimas vieningos, atviros, dinamiškos Europos, tačiau neužmirštant ir pirmiausia aktyviai ginant Lietuvos valstybės žmonių interesus, laikant tai pagrindiniu prioritetu ir sutelkiant visus galimus šalininkus tiems tikslams pasiekti – tai yra kelias, kuris įgalins kurti geresnį gyvenimą Lietuvoje, kelias, kuris prisidės prie Europos Sąjungos stiprėjimo.
„Omni laiko“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnyje išdėstytais teiginiais.
