Trečiadienio (08.20) Vakarų spaudoje pagrindinė tema - vakarykštis sprogimas Bagdade, šalia Jungtinių Tautų misijos. Užsienio laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga.
Jau seniai nėra buvę, kad viename laikraštyje, Amerikos itin įtakingame “New York Times”, būtų tiek daug pasisakymų viena tema. Štai jo redaktoriai straipsnyje “Misija pavojuje” rašo: teroristai siekia ne tik žudyti bei naikinti, jie taip pat tyko užnuodyti jų aukas supančią emocinę ir politinę atmosferą. Vakar iš sunkvežimio susprogdinę Jungtinių Tautų būstinę Bagdade, jie tragišku būdu pasiekė pirmąjį tikslą - nužudė vyriausiąjį JTO atstovą Bagdade ir bent šešiolika kitų bei sužlugdė žūtbūt reikalingas tarptautinės pagalbos pastangas. Jiems neturėtų būti leidžiama pasiekti antrąjį tikslą - dar labiau pagilinti psichologinę prarają tarp pastangų Iraką atkurti ir pačių Irako žmonių. George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) vyriausybė turi skirti pakankamai papildomų išteklių ir, jei reikia, karių, kad užkirstų tam kelią.
Humanitarinės pagalbos reikalų ekspertas Johnas Burnettas (Džonas Burnetas) iš Amsterdamo rašo: tai turėjo įvykti. Tie, kurie buvome praleidę šiek tiek laiko Jungtinių Tautų būstinėje Bagdade, prognozavome, kad taip atsitiks, ir nervingai juokavome, kad tai tik laiko klausimas. Juk taikinys toksai “minkštas” - buvęs viešbutis izoliuotoje miesto apylinkėje. Mūsų vienintelė paguoda tebuvo mintis: o kas gi norės pakenkti Jungtinėms Tautoms? Dabar ta paguoda susprogo ir, be asmeniškos nuoskaudos, paliko rusenantį apmaudą - tie, kurie žuvo, buvo beginkliai civiliai, besidarbavę Iraką vėl sulipdyti į vieną daiktą.
Žurnalistas Thomas Shankeris (Tomas Šenkeris) straipsnyje “Chaosas kaip antiamerikietiška strategija” rašo, kad Jungtinių Tautų būstinės susprogdinimas Bagdade kraupiai byloja apie antiamerikietiškų jėgų naują strategiją pavaizduoti Jungtines Valstijas kaip nepajėgias laiduoti viešos tvarkos, bei išbaidyti humanitarinės pagalbos organizacijas iš Irako. Pasak karininkų ir terorizmo ekspertų, sprogdinimas panašus į nesenus antpuolius vandens keliuose, prieš naftotiekius, Jordanijos ambasadą. Pastarosiomis savaitėmis teroristai beveik kasdien užpuldavo amerikiečių karius. Bet po vakarykščio sprogdinimo stiprėja įsitikinimas, kad antiamerikietiški kovotojai, kad ir iš kur jie būtų kilę ar semtųsi įkvėpimo, prisiėmė nuoseklią strategiją ne tik žudyti ginkluotųjų pajėgų narius, bet ir skleisti baimę naikinant viešus pastatus bei įrenginius.
Daug kritiškiau rašo žurnalistė Maureen Dowd (Moryn Daud) straipsnyje “Magnetas blogiui”. Busho pareigūnai dabar sukūrė tą patį monstrą, kurį anksčiau kėlė tik kaip baubą amerikiečių paramai Irako karui išgauti. Skubėdami po rugsėjo 11-osios sudaužyti Iraką, jie išbūrė sąsają tarp Saddamo ir “Al Qaeda”. Jie kalbėjo, tarsi į džihadą prieš Ameriką išsiruošę islamo kovotojai judėjo Bagdado link, kad ten suglaustų gretas su žudikais irakiečiais. Tada tam daug įrodymų nebuvo, bet dabar tai ima pasitvirtinti. Nuo to laiko, kai Amerika okupavo Iraką, ši šalis tapo Meka kiekvienam neapykantos apsėstam arabų ekstremistui, siekiančiam išvaduoti Artimuosius Rytus iš “korumpuojančio netikėlių glėbio”.
Politologė Jessica Stern (Džesika Stern) rašo, kad vakarykštis Jungtinių Tautų būstinės Bagdade susprogdinimas - naujausias įrodymas, jog Amerika iš šalies, nekėlusios terorizmo pavojaus, tokią padarė. Aišku, mes turėtume džiaugtis, kad Irako karas praėjo greičiau, negu jo šalininkai tikėjosi, ir kad nuožmus tironas pašalintas iš valdžios. Tačiau kas po to - visai kitas dalykas. Amerika sukūrė - ne piktavališkai, bet dėl aplaidumo - kaip tik tą situaciją, kurią Busho vyriausybė pavaizdavo kaip teroristų peryklą - tai valstybė, nepajėgianti kontroliuoti sienų ar patenkinti būtiniausius savo piliečių poreikius.
Tai keli pasisakymai iš “New York Times”, bet į juos panašūs ir daugelio kitų laikraščių komentarai. Štai Paryžiuje leidžiamas amerikiečių dienraštis “International Herald Tribune” spausdina kito Amerikos dienraščio “Boston Globe” pasisakymą, kad kasdieniai Amerikos vargai Irake - sunkumai parūpinant viską: nuo švaraus vandens iki konstitucijos - kelia klausimą, kodėl galybė, surengusi tokią veiksmingą karinę operaciją, atrodo tokia bejėgė, kai reikia kurti valstybę.
Dienraštis “Washington Post” sugretina sprogimą Bagdade, nusinešusį ir vieno talentingiausių bei labiausiai atsidavusių Jungtinių Tautų diplomatų Sergio Vieira de Mello (Seržijaus Vijeira di Melo) gyvybę, su sprogimu Jeruzalės autobuse, pražudžiusiu bent 18 žmonių, įskaitant vaikus. Abu antpuoliai - darbas teroristų, kuriems nė motais aukoti nekaltas gyvybes politikos ar propagandos labui. Abiejų tikslas - kirsti smūgį regiono taikos bylai, pastoti kelią daugumos ten gyvenančių žmonių - palestiniečių, izraeliečių, irakiečių, nepritariančių teroristų kėslams - valios įgyvendinimui.
Kito Amerikos sostinės dienraščio “Washington Times” nuomone, jei kas manė, kad prezidentas Bushas buvo perdėjęs ar per daug politizavęs karą su terorizmu, šįryt turėtų atsipeikėti. Vakarykštis sprogdinimas Bagdade buvo antpuolis ne prieš “imperinę” Amerikos kariauną, o prieš trečiojo pasaulio dominuojamas, antiizraelietiškas, antibušiškas, Irako karą nepalaikiusias Jungtines Tautas. Šiuo antpuoliu teroristai paskelbė - mes nusistatę prieš visas vėliavas. “Washington Times” primena vakarykštį britų “Financial Times” pranešimą, kad neseniai per tris tūkstančius džihadui pasirengusių saudo arabų perėjo į Iraką, taip pat ir kitus pranešimus, kad Sirija leidžia teroristams pasiekti Iraką iš savo žemės ir kad Iranas skatina šiitų teroristus Irake. Jei Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir generalinio sekretoriaus Kofi Ananno (Kofio Anano) vakar pareikšti žodžiai apie jų nepalaužiamą ryžtą padėti Irako žmonėms buvo nuoširdūs, tai jie turės greitai pateikti savo planus dėl režimo kaitos ar pertvarkos Irane, Sirijoje, Saudo Arabijoje ir kitur. Ar vakarykštis antpuolis prieš Jungtinių Tautų tvirtovę Bagdade pagaliau laiduos tikrą prezidento Busho ilgai skelbtos viso civilizuoto pasaulio kovos su terorizmu pradžią, ar Jungtinės Tautos dar sykį pateisins neveiklumą ir taip galutinai užbaigs savo nugrimzdimą į visišką nepatikimumą? - klausia “Washington Times”.
