Taikdariais nori tapti vis daugiau jaunuolių. Kitąmet dalyvauti taikos palaikymo misijose ketinama kviesti dvigubai daugiau karių nei iki šiol. Dėl daugiau nei 5 tūkst. litų mėnesio algos būsimi kariai konkuruos tarpusavyje.
Aštuonis mėnesius taikos palaikymo misijoje Kosove praleidęs Tomas Auželis įsitikinęs, kad išvažiuoti į tarptautinę operaciją ir įgyti daugiau patirties bei užsidirbti daugiau pinigų geidžia kone kiekvienas karininkas. Dabar vyresniuoju leitenantu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje tarnaujantis kariškis nedvejodamas dar kartą ryžtųsi važiuoti į svetimą šalį.
Važiuotų dar kartą
Iš Kosovo T.Auželis grįžo vasario viduryje. Prieš tai kariškis du mėnesius misijai ruošėsi Danijoje ir šešis mėnesius tarnavo Kosove. Pagrindinė Lietuvos karių užduotis buvo patruliuoti gatvėse, bendrauti su vietiniais gyventojais, kaupti informaciją apie jų nusiteikimą.
T.Auželis „Klaipėdai“ sakė, kad ryžtą vykti į Kosovą lėmė ne tik noras užsidirbti, bet ir siekis įgyti patirties bei palypėti karjeros laiptais. Jo teigimu, karininkų noras išmėginti savo jėgas tarptautiniame lygyje - natūralus. Žmonės ne tik siekia sotesnio duonos kąsnio, bet ir žiūri į perspektyvą. Ne kiekvienas karininkas gali išvažiuoti į misiją, konkurencija atrankoje buvo arši.
Pasak T.Auželio, po misijos Kosove jis savo būrio kareiviams parašė ne vieną rekomendaciją. Iš tarptautinių operacijų grįžę buvę kariai žymiai lengviau gauna darbą saugos tarnybose. Be to, ir profesionalių kariškių karjerai tokia patirtis - galimybė sparčiau kilti karjeros laiptais.
Pragaro nėra
Pasak T.Auželio, per šešis tarnybos mėnesius Kosove buvo keli įtampos momentai, tačiau joks pavojus jo ir kitų karių gyvybei negrėsė. Vis dėlto, jo teigimu, tarnyba užsienyje kur kas sudėtingesnė nei Lietuvoje. Ten ir daugiau darbo, ir griežtesnė dienotvarkė. T.Auželis pasakojo, kad misijoje aiškiai jautė skirtumą tarp sudėtingiausių pratybų namuose ir kasdienos ten. Kai įvykiai yra neišgalvoti ir vyksta realybėje, pojūtis yra visiškai kitoks.
Dvidešimt penkerių metų vyras dienraščiui teigė, kad artimųjų, lietuviško maisto, televizijos ir laikraščių ilgesį ištverti buvo daug lengviau nei nuolatinę įtampą. Pasak jo, ten nėra jausmo, kad grįši namo, nusivilksi uniformą ir pailsėsi.
Tarnyba Kosove vyksta visą savaitę, be poilsio dienų, todėl atsipalaiduoti per šešis mėnesius pavyko tik kartą - kai grįžo namo dviejų savaičių atostogų. T.Auželis patikino, kad misijose ne tik atlygis už darbą žymiai aukštesnis, bet ir atsakomybės bei rizikos laipsnis, užduočių sudėtingumas - didesnis. Greitai besikeičiančios, akimirksniu sprendimo reikalaujančios situacijos išvargina.
Stipresnė už litus
Norint patekti į tarptautinę operaciją, reikia išlaikyti sveikatos būklės, fizinio pasirengimo testus ir būti atlikus bent devynių mėnesių privalomąją karinę tarnybą, arba priklausyti savanoriams. Į misijas vyksta ir profesionalūs kariškiai. Kasmet Lietuvos karių dalyvavimui jose skiriama vis daugiau biudžeto lėšų. Tarptautinių operacijų išlaidos 2001 metais siekė apie 5,5 milijono litų, o 2003-iaisiais - apie 15 milijonų 680 tūkstančių litų. Šių metų biudžete iš viso krašto apsaugai numatyta skirti apie 1 milijardą 147 milijonus litų.
Vis dėlto mirties baimė yra stipresnė ir už pinigus. Nuo liepos 1-osios įsigaliojo nauja profesionalių kariškių siuntimo į įvairias misijas tvarka. Anksčiau jie į operacijas vykdavo tik savo noru. Dabar į Iraką ar Kosovą išsiųsti kariškį profesionalą galima taip pat paprastai, kaip tarnauti į Klaipėdą ar Vilnių. Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento atstovė nepaneigė, kad tokią tvarką ryžtasi įvesti ir todėl, jog, prireikus profesionalų kariškių pavojingiausiai misijai, reikiamą skaičių - 100 profesionalių kariškių - taip ir nepavyko surinkti. Pavojaus gyvybei grėsmė numalšina norą užsidirbti.
Bėgioja rytais
Patekti į karo zoną kitąmet daugiau galimybių turės ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms priklausantys savanoriai. Jiems siūloma dalyvauti taikos palaikymo misijoje Kosove. Taikdariais gali tapti ir nemažai klaipėdiečių. Įstoti į savanorius gana paprasta. Kaip skelbia įstatymas, kariais savanoriais į Krašto apsaugos savanorių pajėgas gali būti priimti piliečiai nuo 18 iki 42 metų, kurie pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes atitinka rikiuotės kariui nustatytus reikalavimus.
Nenorintis supykdyti dabartinių darbdavių ir todėl savo pavardės neskelbiantis klaipėdietis dienraščiui teigė, kad taikos misija - jo svajonė. Norėdamas išvykti į tarptautinę misiją Kosove, jis ėmė treniruotis, kas rytą bėgioja krosą. Be to, vyriškis užsirašė ir į intensyvius anglų kalbos kursus. Kalbos mokėjimas atrankoje bus privalumas.
Skaičiuoja pinigus
Dvidešimt septynerių metų vyras savanoriu tapo dar aštuoniolikos. Jis nenorėjo atlikti privalomosios tarnybos, todėl rinkosi alternatyvą - dalį savaitgalio praleisti Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Nors pastaruosius metus vyriškis su savanoriais nebendravo, jis sulaukė buvusio kolegos skambučio ir kvietimo išmėginti jėgas tarptautinėje operacijoje.
Klaipėdietis neslėpė, kad mielai mestų neįdomų darbą ir vietoj 800 litų „į rankas“ bent aštuonis mėnesius gautų apie kelių tūkstančių litų atlyginimą per mėnesį. Jis paskaičiavo, kad per du pasiruošimo ir šešis tarnybos mėnesius jam pavyktų sutaupyti apie 30 tūkst. litų. Tiek pakaktų atskiram kambariui bendrabutyje įsigyti ir pradėti gyventi atskirai nuo tėvų. Kosove nekainuotų būstas, maistas, drabužiai.
Nors savanoris ir nėra tikras, ar jam pavyks įveikti atranką, jis nebijo rizikuoti. Per 8 mėnesius jis galėtų uždirbti tiek, kiek Lietuvoje gautų per trejus metus.
Kaip dienraščiui pranešė Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamentas, taikos įvedimo misijos metu privalomosios pradinės karo tarnybos eilinis, atskaičius mokesčius, gauna maždaug 2 670 litų atlyginimą, profesinės karo tarnybos eilinis - 3 408 litų, vyresnysis seržantas - 3 916 litų, leitenantas - 4119 litų, kapitonas - 4661 litą.
Tarnavo šimtai
Lietuvos kariai tarptautinėse operacijose dalyvauja nuo 1994-ųjų. Per dešimt metų taikos misijose dalyvavo 1200 karių. Šiuo metu maždaug 200 karių dalyvauja keturiolikoje misijų. Savo artimiesiems skambina ir laiškus internetu bei įprastu paštu kariai siunčia iš Irako, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos, buvusios Jugoslavijos respublikos Makedonijos, Afganistano.
Paprastai Lietuvos kariai gauna užduotis saugoti komunikacijos, svarbių įrenginių, įstaigų pastatus, palaikyti viešąją tvarką, padėti humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms, patruliuoti gatvėse.
Pagrindiniai karių, vyksiančių į tarptautines taikos misijas, atrankos kriterijai - kovinis pasirengimas, fizinės ir psichologinės savybės, gera sveikata, anglų kalbos žinios.
Rizikos yra
Į misijas Lietuvos karius visada išlydi ir grįžtančius pasitinka aukščiausia krašto apsaugos valdžia, kariuomenės vadas. Pasibaigus tarnybai užsienyje, kariams įteikiami Krašto apsaugos sistemos lygmens medaliai „Už tarptautines misijas“. Už juos visada laikomos ir mišios. Nors nė vienas lietuvis per dešimtį dalyvavimo tarptautinėse misijose metų nežuvo, rizika visada išlieka.
Didins skaičių
Kitais metais Lietuva į tarptautines operacijas planuoja siųsti iki 400 karių - maždaug dvigubai daugiau nei dabar. Kaip teigė Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, artimiausiu metu Seimui turėtų būti pateiktas planas dėl dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2005 metais. L.Linkevičiaus teigimu, kariai toliau bus siunčiami į tas pačias operacijas Balkanuose (Bosnijoje ir Kosove), Afganistane bei Irake.
Dvigubai didesnes pajėgas norima siųsti į vieną padalinį Pietų Kosove, kur kartu su Lenkijos ir Ukrainos atstovais dabar tarnauja 30 karių. Be to, mūsų vyrų numatoma papildomai siųsti ir į saugumo paramos operaciją Afganistane. Ši operacija susijusi su logistika - oro uosto apsauga, gamyklų, ligoninių, mokyklų atstatymu.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
