Anonimiškumu ir izoliacija bei kultūrų naikinimu kaltinamas internetas, pasirodo, gali turėti ir priešingą poveikį. Po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams jis tapo pagrindine priemone bendrauti su Lietuva ir išsaugoti tautiškumą svečioje šalyje.
Tragiški teroristiniai išpuoliai Londone parodė, kokia veiksminga ryšio priemone gali būti internetas ir elektroninis paštas – pirmosios žinios iš artimųjų Londone Lietuvą pasiekė būtent šiuo keliu.
Tačiau įrodyti interneto naudą išeivijai nereikia ir tokių dramatiškų momentų.„Į pasaulį mes žiūrime pro “lietuviškus akinius”, tik dar šį vaizdą pakoreguojame amerikietiškos aplinkos patyrimu ir požiūriu. Tačiau norime išlikti lietuviais ir išlaikyti savo mentalitetą, kuris, mums atrodo, yra gana vertingas“, - sako 14 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantis Edvinas Giedrimas. Todėl, aiškina jis, ir Amerikoje prieinamuose lietuviškuose tinklalapiuose jį praktiškai domina visos mūsų šalies aktualijos.
Taupo laiką ir pinigus
Anot E. Giedrimo, internetas, leidžiantis lengviau gauti naujienų iš Lietuvos, „daug kartų“ pakelia išeivių gyvenimo kokybę. „Atsiradus galimybei lengviau ir daugiau gauti informacijos iš Lietuvos, mes įsivaizduojame esantys beveik Lietuvoje, tik laikinai miegantys kitur, - sako išeivis. - Kaip ir gyvenantys Lietuvoje, galime matyti, girdėti, kas darosi Lietuvoje, realiu laiku.“
Šiems žodžiams pritaria Dovydas Šalkauskas, studijuojantis ekonomiką Frankfurto J. W. Goethe universitete. „Internetas stipriai pakeitė mano gaunamų žinių srautą. Kadangi būdamas Vokietijoje neturiu galimybės skaityti lietuviškų laikraščių, tad visas Lietuvos naujienas tenka skaityti internete. Tai patogu, praktiška ir, žinoma, sutaupo begalę pinigų ir laiko“, - džiaugiasi lietuvis, gyvenantis Vokietijoje.
Išeiviams, kaip ir likusiems pasaulinio tinklo vartotojams, internetas pakeitė kasdienius gyvenimo įpročius. Tai geriausiai rodo krintantys spausdintų laikraščių tiražai ir augantys interneto vartotojų skaičius. Tarp JAV ir Lietuvos gyvenantis rašytojas Kazys Almenas sutinka, jog prie mažesnio laikraščio skaitomumo, bent jau jo atveju, aiškiai prisidėjo išsiplėtusios interneto galimybės. Tačiau tokia tendencija jo nestebina: „Kiek suprantu, spausdintų laikraščių skaitomumas bendrai mažėja. Kodėl lietuviai turėtų būti išimtis?“ Telkia bendruomenę
D. Šalkauskas – ne tik J. W. Goethe universiteto studentas, bet ir Frankfurto lietuvių bendruomenės pirmininkas. Savo internetinį puslapį sukūrusi bendruomenė per jį keičiasi informacija, publikuoja naujienas iš Lietuvos, teikia kitokią informaciją.
Registruotų lietuvių Frankfurte gyvena apie 580. Tačiau, D. Šalkausko manymu, šiame mieste ir jo apylinkėse gali gyventi daugiau nei 1000 mūsų tautiečių.
„Mūsų internetinis puslapis - tai geriausias būdas perteikti informaciją. Susitikinėjame kartą per mėnesį bažnyčioje, kavinėje, bet per susitikimus nepasiekiame tiek daug žmonių kaip internetu. Visi mūsų renginiai ar aktualijos 90% plinta internetu, - teigia Frankfurto bendruomenės pirmininkas. - Internetu bendrauja visi - nuo 12-mečio iki 70-mečio. Internetas, manau, yra populiariausias būdas sujungti užsienyje išsibarsčiusius lietuvius.”
Tokius informacinius tinklalapius turi kone kiekviena po pasaulį išsimėčiusių lietuvių bendruomenė. Tai tik keletas pavyzdžių: www.lietuviai.ch, www.lituani.net, www.klb.org, www.gedata.se/lbs, www.litic.de ir t.t.
Be atsako iš Lietuvos
„Tačiau internetas iškelia ir naują problemą, - pastebi E. Giedrimas. – Jei nėra tradicijos, nėra tvarkos, dažnai į nepatogius klausimus negaunama atsakymo. Tada nesuprantamai atrodo internetinė informacija, kuri nurodo asmenų adresus, tačiau jie “neveikia”, t. y. neatsakoma.“
Jis pasakoja, jog kartą, vykdydami pilietinį projektą, turėjo daug kontaktų su įvairių Lietuvos partijų ir pilietinių organizacijų atstovais, tačiau iš šio bendradarbiavimo liko daug karčių prisiminimų: „Bendravimas tragiškas, veikimo jokio – tik tuščios kalbos.“
Pasak jo, internete savo elektroninio pašto adresus skelbiantys, bet į laiškus neatsakantys žmonės mažina pasitikėjimą pačiu internetu. „Todėl tinklapių organizatoriai turėtų labiau kovoti už internetinės informacijos patikimumą ir moralinio standarto “atsakyti” įsigalėjimą, - įsitikinęs E. Giedrimas. - Lietuviškai internetinei informacijai labai trūksta “grįžtamojo ryšio”, puslapių administravime trūksta vadybos, t. y. bendravimo, organizavimo, atsakingumo, žodžių ir veiksmų vienybės.“
Nuo vedybų iki laidotuvių
Kartais internetas išeivius su gimtąja žeme jungia kiek neįprastais būdais.
Vienos didžiausios pasaulio tautos atstovai – indai – išsibarstę po visą pasaulį, bet tai jiems netrukdo susirasti indų tautybės sutuoktinį. Į pagalbą atskuba internetas. Viena populiariausių „antrosios pusės“ paieškos tarnybų - „Yahoo“ tinklapis (http://www.shaadi.com/india-matrimony/) - siūlo pasirinkimą įvairiems skoniams: nuo 24 metų JAV gyvenančio finansų analitiko iki 35 metų namų šeimininkės.
Dar keistesnis, o kai kam ir šiurpesnis būdas išsaugoti ryšį su gimtaisiais namais gali pasirodyti kito indo pasirinktas kelias (http://edition.cnn.com/2003/WORLD/asiapcf/south/07/03/india.net.cremations/index.html). Iš savo namų Atlantoje (JAV) miegamojo kambario jis per internetą stebėjo savo močiutės kremavimą Indijoje, nedideliame Sidhpūro miestelyje. „Aš galėjau pasijusti, tarsi dalyvaučiau laidotuvėse. Aš tikrai buvau nustebęs, maniau, jog tai neįmanoma“, - nuostabos neslėpė Sanjay Patelis.
Tokios paslaugos internete populiarėja, dabar gali ne tik stebėti artimo žmogaus laidotuves, bet ir nusiųsti gėlių (http://www.funeral-cast.com/).
Galiausiai interneto pagalba padedama iš pelenų pakilti atsikūrusioms valstybėms. Eritrėja – mažytė Afrikos valstybė, įsispraudusi tarp Etiopijos, Sudano ir Raudonosios jūros. Ji 1991 m. po 30 metų kruvinų kovų išsikovojo nepriklausomybę nuo Etiopijos, o jos gyvastingumui palaikyti, suvienyti karų išblaškytus gyventojus bent virtualiai buvo sukurtas specialus internetinis puslapis (http://www.dehai.org/). Šis bandymas buvo pavadintas tautos gimimu „elektroninėje erdvėje“ (http://www.findarticles.com/p/articles/mi_m1374/is_n2_v56/ai_18047675).
