Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį (05.21) ratifikavo beveik prieš šešerius metus pasirašytą su Lietuva sienos sutarčių paketą. Kaip pranešė naujienų agentūra "Interfax", už sutarties dėl abiejų valstybių sienos sausumoje ratifikavimą balsavo 268 deputatai, prieš - 138, vienas susilaikė. Sprendimui priimti būtini 226 deputatų balsai. Iš viso Valstybės Dūma turi 450 deputatų.
Valstybės Dūma taip pat ratifikavo sutartį dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje atskyrimo. Už ratifikavimą balsavo 269, prieš - 144 deputatai.
Ratifikavimą Valstybės Dūmoje stebėjęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Rimantas Šidlauskas sveikino šį "nelengvą sprendimą".
"Esu asmeniškai patenkintas, kaip derybų dėl sienos sutarties dalyvis ir kaip dabartinis mūsų valstybės ambasadorius. Tai geras žingsnis į iki šiol nelengvų Lietuvos ir Rusijos santykių normalizavimą ir pasitikėjimo kūrimą", - BNS sakė ambasadorius R. Šidlauskas.
Praėjusio dešimtmečio viduryje R. Šidlauskas vadovavo valstybinei derybų dėl sienos sutarties su Rusija delegacijai.
Sienos sutarčių paketą dar turi ratifikuoti Rusijos parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - bei pasirašyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
"Tikimės, kad tai neužtruks ir mes galėsime pasikeisti ratifikaciniais raštais", - sakė Lietuvos ambasadorius.
Sutarčių paketo ratifikavimą sveikino ir Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
"Mes sveikiname tą faktą, kad Rusija laikosi įsipareigojimų. Tai neabejotinai suteikia didesnį pasitikėjimą mūsų santykiams ir Kaliningrado problemos sprendimui", - sakė G. Kirkilas.
Valstybės Dūma 267 balsais "už", 138 "prieš" ir vienam susilaikius taip pat priėmė specialų pareiškimą, kuriame teigiama, kad sienos sutarčių ratifikavimas "padės konstruktyviai plėtoti dvišalius santykius, taip pat ir pasienio bendradarbiavimo ir saugumo Baltijos regione užtikrinimui".
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad Lietuva turi griežtai laikytis su Kaliningrado tranzitu susijusių įsipareigojimų, atkreipiamas dėmesys į Lietuvos vadovybės pareiškimus, liudijančius ketinimus prisijungti prie Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties, kai ji įsigalios.
Valstybės Dūmos pareiškime taip pat smerkiamas 2000 metais Seimo priimtas įstatymas, reikalaujantis, kad Rusija atlygintų SSRS okupacijos padarytą žalą. anot deputatų, "tai veiksnys, smarkiai apsunkinantis dvišalius santykius".
Anot pareiškimo, jeigu Lietuva imtųsi veiksmų, įgyvendindama šį įstatymą, Valstybės Dūma kreipsis į Rusijos prezidentą, siūlydama denonsuoti valstybės sienos su Lietuva sutartį.
G. Kirkilas atsisakė komentuoti šį Valstybės Dūmos pareiškimą.
"Mes nekomentuojame šio sprendimo. Tai yra Valstybės Dūmos nuomonės išraiška", - BNS sakė G. Kirkilas. Jis priminė ir Rusijos įsipareigojimą ratifikuoti neseniai pasirašytą sutartį dėl nelegalių imigrantų grąžinimo (readmisijos).
Sienos sutarčių ratifikacijos svarstymas sukėlė audringas diskusijas Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose.
Vienas iš liberaldemokratų lyderių Aleksejus Mitrofanovas posėdyje pareiškė, kad sienos sutarčių negalima ratifikuoti, kur nėra aiškių susitarimų dėl Rusijos tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį ir iš jos. Liberaldemokrato pasiūlymą išbraukti ratifikavimą iš darbotvarkės palaikė ik 146 deputatai, o tokiam sprendimui priimti būtina mažiausiai 226 deputatų parama.
Prieš ratifikavimą agitavo ir Rusijos komunistų atstovai, teigę, kad nėra iki galio išspręstas nekliudomo Rusijos piliečių susisiekimo su Kaliningrado sritimi klausimas.
Valstybės Dūmos Tarptautinių santykių komiteto pirmininkas Dmitrijus Rogozinas savo ruožtu ragino Dūmą ratifikuoti valstybės sienos sutarčių paketą.
D. Rogozino teigimu, tie, kurie balsuos prieš, "balsuos už bevizio tranzito į Kaliningrado sritį" sužlugdymą.
Naujoji tranzito tvarka, sudaryta po Lietuvos, Europos Sąjungos ir Rusijos tarpusavio konsultacijų, jau patvirtinta ES ir įsigalios nuo liepos 1 dienos. Rusija tardamasi dėl supaprastinto savo piliečių tranzito per Lietuvą buvo įsipareigojusi ratifikuoti sienos sutarčių paketą ir pasirašyti readmisijos sutartį su Lietuva.
1997-ųjų spalį tuometinių Lietuvos ir Rusijos prezidentų Algirdo Brazausko ir Boriso Jelcino pasirašytas valstybių sienos sausumoje ir Baltijos jūroje sutartis Lietuvos Seimas ratifikavo po dvejų metų, tačiau Rusija iki šiol delsė tai padaryti dėl politinių motyvų.
BNS
