Karas Irake įžiebė konfliktą ne tik šioje šalyje, bet ir kiekvienoje, pasiuntusioje savo karius kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Nuo pat pradžios liepsnoja ginčai: reikėjo juos siųsti ar ne, o dabar – atšaukti ar palikti?
Iš Irako, po vyriausybės kaitos, savo karius atšaukė Ispanija, kai kurios kitos šalys. Savo dalinius mažina ir Didžioji Britanija, Italija bei Lenkija. Pastarosios dvi valstybės kalba apie tai, kad iki metų pabaigos jų karių Irake iš viso gali nelikti.
„Tokie milijonai niekur nevaikšto“
Priežastys trauktis – įvairios: viduje stiprėjančios antiamerikietiškos nuotaikos, terorizmo grėsmė, per didelė išlaidų našta. Lietuvoje pagrindiniu argumentu trauktis tampa pinigai.
Kaip informavo Krašto apsaugos ministerija, 2004 m. išlaikyti Lietuvos karius Irake kainavo 9,68 mln. litų. Šiemet tam planuojama atseikėti dar 12,9 mln. litų.
Kiek anksčiau Seimo NATO reikalų komiteto pirmininkas Vaclovas Stankevičius atkreipė visuomenės dėmesį į tai, kad Lietuva neskiria krašto apsaugai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors tai nuolat viešai deklaruojama. „Reikia sakyti aiškiai, kad iki šiol skyrėme ne daugiau kaip 1,27 proc. BVP“, - pareiškė socialliberalas.
Pasak jo, jau dabar aišku, kad finansavimas turėtų būti didinamas bent po 50 mln. litų kasmet. „Po komisijos posėdžio paaiškėjo, kad mes labai atsiliekame finansuodami įsipareigojimus NATO formatu, todėl turime svarstyti apie mūsų misijos tikslingumą Irake“, - kalbėjo politikas.
Liberalcentristas Algirdas Gricius nepritaria radikaliam karių atšaukimui, tačiau siūlo kompromisinį variantą. „Ten, aišku, ramu nebus artimiausius 10 metų, tačiau mes savo darbą jau atlikome, dabar ėmėmės sunkios užduoties Afganistano Goro provincijoje, tad kodėl mums nesumažinus karių skaičiaus Irake?, - svarsto jis. - Juk kalbama, kad trūksta pinigų krašto apsaugai, o išlaidas reikės didinti, vadinasi, sumažinę karių skaičių perpus, pavyzdžiui, iki 50, sutaupytume ne vieną milijoną, o tokie milijonai dabar šiaip sau niekur nevaikšto.“
Jo teigimu, Lietuvai būtų pats laikas skirti daugiau pinigų kariuomenės parengimui, naujos įrangos pirkimui, nes gali tekti siųsti karius ir į kitus pasaulio taškus.
Šiuo metu Irake tarnauja 116 lietuvių, Afganistane - 113, Kosove - 31, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Gruzijoje - po 1. Vasaros pradžioje Seimas pritarė siūlymui šiemet užsienyje tarnaujančių skaičių padidinti iki 350 žmonių, o vėliau - iki 420.
Atlieka svarbiausią užduotį
„Mūsų indėlis Irake – vis tiek simbolinis, tad tikrai užtektų mažesnio skaičiaus karių“, - toliau savo poziciją argumentuoja A. Gricius, nors pripažįsta, kad atšaukti visus tarnaujančius lietuvius būtų nesolidu.
Tačiau Krašto apsaugos ministerija nesutinka tik su „simbolinio dalyvavimo“ teiginiu. Ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorius Vaidotas Urbelis pabrėžia, kad Irake vyksta transformacijos procesas, todėl irakiečiams reikia padėti šį procesą užbaigti, nes dabar palikti juos tvarkytis vienus būtų neteisinga. „Nors žiniasklaida nuolat praneša apie sprogimus, kautynes, tačiau toje šalyje vyksta ir daug teigiamų pokyčių, ten, kur tarnauja Lietuvos kariai, pastebima pažanga ir tai pripažįsta patys Irako pareigūnai. Nors jų nėra daug, lietuviai ten atlieka realų darbą – patruliuoja, bendrauja su vietiniais, kitaip gelbsti“, - įrodinėja ministerijos pareigūnas.
Kaip alternatyvi išeitis galėtų būti Lietuvos karių Irake veiklos pasikeitimas, t. y. perėjimas į NATO misiją ar kitokio pobūdžio pagalbos irakiečiams pasirinkimas (policijos pareigūnų apmokymai ir t. t.). Bet V. Urbelis atšauna: „Svarbiausias visų šalių, dalyvaujančių misijoje Irake, uždavinys - užtikrinti stabilumą, kurio vis dar trūksta. O lietuviai būtent tai ir daro, vadinasi, vykdo svarbiausią užduotį“.
Kiek kainuoja abejonės?
V. Urbelio manymu, jei Lietuva priimtų politinį sprendimą trauktis, niekas atvirai mūsų valstybės tarptautiniuose vandenyse nepultų, tačiau abejonių mūsų patikimumu kiltų.
JAV vadovybė šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. Įstrigusi Irake, ji ne tik turi teisintis, kodėl beveik pusantro šimto tūkstančio karių turi tarnauti toli nuo namų, bet ir atlaikyti kritiką, kad užsimoję pakeisti pasaulį jie negalėjo susitvarkyti namuose, kai Naująjį Orleaną siaubė uraganas „Katrina“.
Todėl net simbolinis mažos šalies sprendimas pasitraukti būtų sutiktas šnairuojančiais žvilgsniais.
"Būtų keista, jeigu Lietuva nevykdytų savo įsipareigojimų, ar, nubraukdama savo nuveiktus didelius darbus, pasitrauktų iš misijos. Tai pablogintų santykius su svarbiausiais sąjungininkais Irake, kurie yra ir svarbiausi sąjungininkai NATO, prarastume dalį paramos, kurią turime. Taigi, Irako ir NATO klausimai susiję“, - BNS sakė krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.
Kita vertus, pasitraukę iš Irako, JAV galėtume atsilyginti „puikiu darbu“ Afganistano Goro provincijoje. Prisiėmę didžiausią atsakomybę užsienio karinėje misijoje per visą nepriklausomybės atgavimo istoriją, negalime patirti nesėkmės. Tad ar nepasiuntus ten daugiau karių?
„Kol kas karių Goro provincijoje užtenka, - atsako V. Urbelis. - Misijoje reikalingų karių skaičius priklauso nuo užduočių pobūdžio, o dabar jų tam užtenka ir didinti, tarkime, kokiu 100 karių, būtų tiesiog neracionalu. Galbūt ateityje ir prireiks daugiau karių, tačiau kol kas jie puikiai susitvarko, be to, mums padeda kitos šalys.“
