Tarptautinė Helsinkio žmogaus teisių federacija teigia (http://www.ihf-hr.org/documents/doc_summary.php?sec_id=3&d_id=4052), kad Andižane ir netoli jo prieš savaitę Uzbekistano karinės pajėgos sušaudė iki tūkstančio protestuotojų. Liudininkai pasakoja (http://www.fergana.ru/main.php), kad kulkosvaidžiais nuslopinę sukilimą kareiviai vaikščiojo ir šaudė gulinčius sužeistuosius, o žuvusios moterys ir vaikai buvo suguldyti atskirai ir iš karto laidojami, neleidus artimiesiems atpažinti ir atsiimti kūnų.
Andižano Kruvinasis penktadienis lyginamas su žudynėmis 1989-aisiais Tianenmenio aikštėje Kinijoje. Pasienio miestą Kurasu, iš kurio žmonės buvo išviję valdžią ir miliciją, saugumo pajėgos užėmė, apie aukas nepranešama. Į Andižaną vykusiems užsienio diplomatams Uzbekistano pareigūnai žudynių vietos neparodė, su gyventojais susitikti neleido. Vidurinės Azijos regiono ekspertas iš Harvardo universiteto Johnas Schoeberleinas (Džonas Šioberleinas) sako, kad žmonės Uzbekistane protestuoja prieš represijas ir skurdą, o įvykiai Andižane - tik smurto pradžia.
Gyventojų nepasitenkinimas vyriausybe ir jos vykdoma politika, žmogaus teisių pažeidimais ir demokratijos nebuvimu pasiekė kraštutinę ribą. Todėl daugybė gyventojų išėjo į gatves Andižane, o Uzbekistano vyriausybė į tai atsakė smurtu, susidorodama su protestuotojais.
Didžioji dauguma susirinkusių buvo taikūs žmonės.
Padariniai bus sunkūs. Nepasitenkinimo valdžia visuomenėje dabar dar daugiau, tai gali reikšti, kad daugiau žmonių imsis veiksmų prieš vyriausybę.
Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas sako, kad jis kovoja su islamo ekstremistais. Ar pagrįstos kalbos apie augantį radikalaus islamo populiarumą skurdžiose Vidurinės Azijos valstybėse?
Taip, ekstremizmo ir radikalaus islamo plitimas Vidurinėje Azijoje yra dalykas, dėl kurio reikia susirūpinti.
Tačiau svarbiausias veiksnys, skatinantis radikalizmo tendencijas Uzbekistano visuomenėje, yra vyriausybės politika.
Uzbekistano gyventojai savo pasaulėžiūra yra labai nuosaikūs. Pirmaisiais posovietiniais metais valstybėje buvo pavienių žmonių, kurių pažiūros buvo radikalesnės. Jų dabar kur kas daugiau todėl, kad vyriausybė labai žiauriai elgėsi su kiekvienu, kuris bent kiek nepaklusdavo režimui.
Žmonės Uzbekistane sodinami į kalėjimus ilgiems metams už dalykus, kuriais kaltinami be jokio pagrindo. Įrodymai klastojami, suimtieji nuolatos kankinami. Tokie ir panašūs vyriausybės veiksmai radikalizavo visuomenę.
Tai yra dalykai, dėl kurių reikia nerimauti ir tikėtis, kad Uzbekistano vyriausybė nustos savo veiksmais skatinti radikalizmą.
Tačiau jei kalbame apie įvykius Andižane - labai mažai priežasčių, kurios leistų tikėti kaltinimais, kad protestus rengė radikalaus islamo judėjimo dalyviai. Vargu.
Kai tik Uzbekistano vyriausybė nori parodyti, kad jos priešas yra tikrai blogas, iškart apkaltina jį esant radikaliu islamo ekstremistu. Taip Uzbekistano vyriausybė tikisi, kad bet kokius jų veiksmus parems JAV ir Rusija. Vašingtono jie neįtikina. Vašingtonas supranta, kad tai, ką jie šneka, nėra tiesa. Rusijoje, ko gero, taip pat suprantama, bet Rusija su Uzbekistano vyriausybe turi bendrą interesą - įrodyti, kad didžiausi problema yra islamas.
Uzbekistano prezidentas atsisako leisti atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą (http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/asia-pacific/4564531.stm). Ką turi daryti tarptautinė bendruomenė, kad toks tyrimas būtų atliktas, o situacija regione taptų stabilesnė?
Europos šalys turėtų aiškiai parodyti, kad jos nesitaikstys su tokiu Uzbekistano vyriausybės elgesiu. Jos turi reikalauti, kad pastarųjų dienų įvykiai būtų patikimai ištirti, ir atsižvelgti į tai savo santykiuose su Uzbekistanu.
Uzbekistano vyriausybei santykiai su Europos šalimis nėra patys svarbiausi ir (Europai - A. C.) gali nepavykti padaryti įtakos. Todėl dar svarbiau, kad griežtą poziciją užimtų JAV. Retorikos prasme JAV jau pasisakė griežtai, tačiau dabar reikia žodžius paremti veiksmais.
Šalyje esančią JAV karinę oro bazę Uzbekistano vadovai, deja, laiko garantija, kad JAV nesiims griežtų priemonių reaguodama į įvykius šalies viduje.
Uzbekistano vyriausybė mano, kad JAV karinės bazės ten tikrai reikia ir kad amerikiečiai ja nerizikuos.
Tačiau JAV vyriausybė turi iškelti šį klausimą ir pasakyti - mes nebendradarbiausime kariniuose dalykuose su vyriausybėmis, kurio elgesio tarptautinė bendruomenė nepakęs.
Kai kurie analitikai lygina dabartinę padėtį su II pasauliniame kare susiklosčiusia situacija - Stalinas buvo JAV sąjungininkas kare su Hitleriu ir jo režimo nusikaltimai tuo metu buvo nesvarbūs.
Dabartinė padėtis labiau atitinka JAV ir kitų Vakarų valstybių santykius su Artimųjų Rytų valstybėmis, kurios dešimtmečiais buvo represinės ir atvirai nedemokratinės, bet į žmogaus teisių pažeidinėjimus jose nebūdavo kreipiama dėmesio. Kiti dalykai Vakarams atrodė daug svarbesni.
Tačiau Uzbekistano bėda ta, kad jis nėra toks jau svarbus JAV ar kokiai kitai valstybei. Neturi jie tokių didelių naftos išteklių ir jau tikrai Uzbekistanas nėra svarbus politinis žaidėjas kaip, pavyzdžiui, Stalino Sovietų Sąjunga.
Iš esmės galima apsieiti ir be Uzbekistano. JAV yra nemažai investavusi į šiuos santykius, ir Gynybos departamentas įsitikinęs, kad tuos santykius svarbu tęsti, tačiau manau, kad JAV pažiūrės toliau į ateitį ir prieis išvadą, kad karinė bazė ir karinis bendradarbiavimas nėra tokie svarbūs, kaip kad kai kurie žmonės galėtų įsivaizduoti.
Kalbino Audra Čepkauskaitė
Johnas Schoeberleinas yra Harvardo universiteto Vidurinės Azijos ir Kaukazo programos (http://centasia.fas.harvard.edu/) direktorius ir vienas jos kūrėjų. Atlikdamas tyrinėjimus yra praleidęs daugiau nei penkerius metus įvairiose Tadžikistano, Uzbekistano ir Kirgizijos vietovėse. Nuo 1993 m. dėsto Harvarde regiono antropologiją, istoriją ir politiką. 1998-1999 m. vadovavo JTO Ferganos slėnio vystymo programoje, ieškodamas būdų, kaip spręsti konfliktus regione įtraukiant bendruomenes. 2000-2001 m. Tarptautinių krizių grupės direktorius, darbo sritis - konfliktų regione prevencija. Skaito paskaitas Almatoje, Dušanbe, Briuselyje, Maskvoje, Londone, Osle, Vienoje, Paryžiuje, Niujorke ir Vašingtone. Dabartinė tyrimų sritis - radikalaus islamo plitimas Vidurinėje Azijoje, nacionalinės valstybės formavimosi įtaka tapatybei, konfliktai ir dalyvavimas ekonomikos reformose per bendruomenę. Konsultuoja vyriausybines ir tarptautines organizacijas bei žiniasklaidą apie įvykius Vidurinėje Azijoje.
Pokalbis transliuotas Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“ su rubrika „Naujienų žemėlapis“ (http://www.lrt.lt/subsite/substatic.php?strid=130352&). Rubrikos galima klausytis penktadieniais po 8.30 val. per Lietuvos radiją.
www.lrt.lt