Lietuvoje iki 2020 metų turėtų būti užbaigtos naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos. Šiuo metu jau derinamos sutartys su strateginiu investuotoju – amerikiečių kompanija „Hitachi“. Lietuvos žaliųjų sąjūdis, kartu su Europos žaliųjų partija, penktadienį rinkosi į tarptautinę konferenciją „Anti-atominis pavasaris“, ragindami dar kartą apsvarstyti, ar Lietuvai yra apskritai reikalinga atominė energetika.
Surengtoje spaudos konferencijoje susirinkę „žaliųjų“ organizacijų atstovai tvirtino, kad visišką ir tikrą Lietuvos energetinę nepriklausomybę garantuoti gali tik sparčiai plėtojama atsinaujinančių energetikos išteklių programa Lietuvoje. Jau šiuo metu Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių – biokuro, saulės, vėjo ir vandens – generacinis potencialas ne tik visiškai patenkintų šalies elektros bei šilumos energijos poreikius, bet ir atvertų galimybę energiją eksportuoti.
VAE gaminama elektra būtų brangesnė
„Lietuvoje sprendimas statyti elektrinę buvo priimtas ne vadovaujantis ekonomine logika, bet buvo politinis sprendimas. Statant atomines elektrines politinis sprendimas yra viena iš būtinų sąlygų, kitos dvi yra – pinigai ir rinka, kam bus parduodama pagaminta elektros energija. Mūsų skaičiavimais, senojoje veikusioje Ignalinos atominėje elektrinėje elektra buvo pigi dėl to, kad mes ją gavome kaip dovaną arba kaip palikimą iš buvusios Sovietų Sąjungos, todėl jos kapitaliniai indėliai nebuvo įtraukti į savikainą. Už visas saugumo priemones ir uždarymą už mus sumokėjo vakarų Vokietijos mokesčių mokėtojai. Mūsų Vyriausybė, sakyčiau, neetiškai mėgina išsireikalauti daugiau“, – aiškino žinomas aplinkosaugininkas Saulius Pikšrys.
Naujojoje elektrinėje, anot aplinkosaugininko, strateginis investuotojas, įdėjęs 60 proc. investicijų, jas norės atsiimti kuo greičiau. „Matome elektrinės vadovybės pateiktus skaičiavimus, kurie kapitalo grąžą skaičiuoja 60 metų ir tuomet gauna labai gražius skaičius, bet iš tikrųjų 60 metų strateginis investuotojas nelauks“, – atkreipė dėmesį aplinkosaugininkas. Jo teigimu, atominės elektrinės atsipirkimo laikas vidutiniškai yra 20–25 metai. Per tą laiką investuotojas ir norės iš vartotojų susigrąžinti visus įdėtus pinigus.
„Aplink vykstantys projektai rodo, kad atominės elektrinės kaina mažiausiai gali padvigubėti nuo tos, kuri yra deklaruojama dabar. Artimiausias pavyzdys yra Suomijoje statomas reaktorius, kurio kaina nuo komplektuotos yra padvigubėjusi“, – sakė S. Pikšrys. Paklaustas, kiek, pastačius naują atominę elektrinę, galėtų išaugti elektros kaina vartotojams, jis prognozavo, kad kaina gali kilti iki 70 centų.
Jei saugu, kodėl statoma pasieniuose?
Lietuvos žaliųjų sąjungos pirmininkas Juozas Dautartas spaudos konferencijoje minėjo saugumo aspektą, kurio toli gražu atominė energetika užtikrinti negali. „Lietuvą norima „įrėminti“ į trijų atominių elektrinių projektus. Visos jos bus statomos pasienyje. Jeigu jos visos bus saugios, kodėl statomos pasieniuose? Čia yra pagrindinis klausimas. Mes esame maža valstybė ir tokių teritorijų, kaip Rusija ar JAV, neturime. Jeigu įvyktų tokia katastrofa kaip Fukušimoje, kaip Černobilyje, į kokias teritorijas galėtume pasitraukti?“, – klausė J. Dautartas. Techninių projektų, kurie būtų visiškai saugūs, anot jo, nėra. „Saugumas, mano nuomone, turėtų būti svarbiausias“, – sakė jis.
Reikalaus referendumo
„Žalieji“ konferencijos metu tvirtino, kad VAE keliems dešimtmečiams pratęs Lietuvos energetinę (ir politinę) priklausomybę nuo Rusijos, nes pagal Lietuvoje egzistuojančią elektros perdavimo tinklų struktūrą atominė jėgainė negalės funkcionuoti, nederindama savo veiklos su Rusija ir negavusi iš Rusijos būtinų techninių leidimų.
Dabartinės Lietuvos vyriausybės veiksmai, bandant kuo skubiau įteisinti branduolinės jėgainės statybas Lietuvoje, anot „žaliųjų“, verčia visuomenę abejoti tokių sprendimų kompetencija. Konferencijos dalyviai ir organizatoriai vienareikšmiškai pasisako už tai, kad atominės elektrinės klausimu visuomenėje vyktų plati diskusija, o galutinis sprendimas būtų priimtas Lietuvos piliečių referendume.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Rusijos energetikai nerimauja dėl VAE pavojingumo, lietuviai piktinasi informacijos slėpimu