„Stogus“ varžovams dosniai dalindavęs Eurelijus ir gynybos gniaužtuose priešininkus surakindavęs Mindaugas iki šiol prisimena skambią „Žalgirio“ pergalę prestižiniame krepšinio turnyre. Tad tik ką prasidėjus šių metų Eurolygos sezonui nutarėme sugrąžinti tiek šias „Žalgirio“ legendas, tiek klubo sirgalius į tuos laikus, kai su pasimėgavimu stebėjome, kaip vieną po kito varžovus traiškanti komanda solidžiais žingsniais artėjo daugeliui netikėto triumfo link.
Kol sirgaliai aktyviai dalyvauja „Utenos alaus“ palaikomame Pasauliniame „Žalgirio“ klubo fanų surašyme (daugiau: www.zaliabalta.lt), mes uždavėme Eurelijui ir Mindaugui keletą klausimų apie tai, ką net ir šiek tiek primiršus, visada yra be galo malonu prisiminti.
- Prabėgo beveik du dešimtmečiai nuo istorinio „Žalgirio“ triumfo. Ar mintimis dar sugrįžtate į tuos laikus?
Eurelijus: priminėte ir sugrįžau, daug emocijų patyrėme. Buvo du įdomūs sezonai paeiliui. Pirmiausia laimėjom Saportos taurę, o tada patekome į Eurolygą. Buvome nepatyrusi, jauna komanda. Pradėjome žaisti ir visai neblogai pradėjo sektis. Daug įtakos tam turėjo surinkti žaidėjų. Lietuviai buvo gerai susižaidę, o prie mūsų prisijungė aukšto kalibro legionieriai.
Tiek T. Edney, tiek A. L. Bowie atvažiavo tada į Lietuvą peržiūrai. Pamenu, kad treneris Jonas Kazlauskas tada priėjo ir klausė, ar pasiliekame juos. Pasakiau, kad tokio žaidėjo, kaip T. Edney dar nebuvau matęs. Jis turėjo puikų driblingą. Likome tiesiog sužavėti. A. L. Bowie talentas taip pat nekėlė abejonių.
Mindaugas: puikiai prisimenam Eurolygos finalą. Kartais vaikai paklausia ir primena, kartais per televiziją kažką išgirstu. Niekas tuomet nesitikėjo, o mes laimėjome. Buvo labai smagu, nes patys žaidėjai abejojo, kad gali tiek daug pasiekti. Viskas klostėsi gana įdomiai. Praėję pirmą etapą, pamatėme, kad galime laimėti. Taip atsirado daugiau pasitikėjimo, kurio užteko iki pat finalo.
- Kas buvo sunkiausia 1999-siais keliaujant Eurolygos finalo link?
Eurelijus: kiek pamenu, Turkijoje turėjome labai svarbias varžybas (prasidėjus atkrintamosioms varžyboms – aut. past.). Bet T. Edney sužaidė, kaip tikras dievukas. Jis buvo nuostabus, visa komanda sužaidė puikiai ir sugebėjome parklupdyti žvaigždžių perpildytus varžovus. Pamenu, net kraujas užvirdavo, kai eidavome kovoti. Tada ir efektingi dėjimai prasidėdavo.
Mindaugas: nežinau, kas ten buvo tokio sunkaus. Gal pradžia buvo sunki. Pralaimėjome turkams išvykoje labai stipriai. Pamatėme, kad esame „žali“. Bet sezono eigoje pradėjome vienas kitą geriau pažinti ir viskas atsispindėjo aikštelėje. T. Edney puikiai organizavo žaidimą. „Žalgiryje“ jis sužibėjo visu ryškumu. O kalbant apie komandą, tai sezono pabaigoje jau nebuvo abejojančių, kad galime laimėti.
- Su kuriais komandos draugais iš 1999-ųjų „Žalgirio“ bendraujate iki šiol?
Eurelijus: palaikau ryšį su S. Štombergu, M. Žukausku, D. Adomaičiu. O šiaip daugiau kažkaip išsiskyrė tie keliai. Kartais su Tomu Masiuliu susisiekiame. Bet su legionieriais ryšio nepalaikau. Kiekvienas turime savo gyvenimus.
Mindaugas: daugmaž su visais. Tik su užsieniečiais mažiau. Nebent internetu susirašome. O su lietuviais krepšinio reikalai dažniausiai suveda. Tad susitinkame dažnai.
- Kas tuometiniame „Žalgiryje“ buvo didžiausi pokštininkai, kurie pakeldavo nuotaiką net ir po pralaimėjimų?
Eurelijus: be jokios abejonės – A. L. Bowie išsiskirdavo su savo humoru ir triukais. Jis buvo tikras linksmuolis. Kartais net nesuprasdavai ar jis rimtai kažką sako, ar juokauja.
Mindaugas: vienas kitą papildydavome, todėl ir buvo tokia gera atmosfera komandoje. Niekas nebūdavo užsidaręs. Juokaudavome dažnai. A. L. Bowie išsiskirdavo humoru jausmu. Turėjo tokią linksmumo aurą.
- Kokią pergalę galėtumėte įvardyti, kaip didžiausią karjeros laimėjimą?
Eurelijus: visos pergalės buvo įdomios ir svarbios. Kalbant apie rinktinę, tai auksinis 2003 metų Europos vyrų krepšinio finalas su Ispanija. Nors tada manęs Pau Gasolis laukė, bet kažkaip pavyko susitvarkyti. Klubiniame krepšinyje, be abejo, „Žalgirio“ triumfas Eurolygoje ir iškovota Saportos taurė.
Mindaugas: asmeniškai man, tai laimėti Eurolygos ir Europos vyrų krepšinio čempionato 2003 metais finalai.
- Krepšinis ir emocijos – neatskiriami dalykai. Kaip sekdavosi susitvardyti krepšinio aikštelėje?
Eurelijus: sunkiau buvo tik pradžioje, nes trūko patirties. Būdavo tokia baimė, nes daug žiūrovų susirinkdavo. Bet su metais viskas pasikeitė. Išeidavai į aikštelę, padarydavai apšilimą ir nusiramindavai.
Mindaugas: esu ramus iš prigimties, bet viduje aistros kunkuliuodavo. Nesu karštakošis, bet už neteisingą varžovo poelgį atsakydavau tuo pačiu. Kartą mečiau priešininkų žaidėjui kamuolį į veidą, gavau už tai techninę pražangą. Jis kažką negražaus padarė ir užvirė kraujas.
- Kas buvo tas geriausias komandos draugas su kuriuo išvykose įsikurdavote viename kambaryje?
Eurelijus: dažniausiai gyvendavau su Mindaugu Žukausku. Labai gerai su juo sutardavome. Kartu atvažiavome į „Žalgirį“. Mūsų širdies draugės bendravo tarpusavyje bendravo.
Mindaugas: kambariu įprastai dalindavomės su Eurelijumi Žukausku. Tikrai ne dėl tos pačios pavardės (juokiasi – aut. past.). Tiesiog taip sutapo.
- Koks jūsų pėdos dydis ir ar sunku būdavo nusipirkti sportinius batelius?
Eurelijus: sportinių bateliai buvo 52,5 dydžio. Kai „Neptūne“ žaidžiau, tai buvo sunku tokius gauti. Kažkada gavau dovanų Arvydo Sabonio batus. Pamenu, tokie balti buvo. Tai net nenusimaudavau (juokiasi – aut. past.). Vėliau pradėjau užsakinėti ir situacija pasitaisė.
Mindaugas: dėvėjau 48,5 dydžio sportinius batus. Sovietmečiu iš tikro tų batų nebūdavo. O inkariukai plyšdavo kone kas dvi savaites.
- Koks krepšinio elementas jums teikdavo daugiausiai malonumo?
Eurelijus: blokuoti varžovų metimus labai patikdavo. Taip pat gražų perdavimą atlikti. T. Edney sudarydavo idealias sąlygas įdėti iš viršaus, tad likdavo tik mėgautis žaidimu.
Mindaugas: taip susiklostė, kad tritaškius dažniausia mėtydavau. Žaidžiau 3-4 numeriu, tai tekdavo mesti ir reikėdavo pataikyti.
- Jei dabar išbandytumėte taiklumą nuo tritaškio linijos, kiek metimų iš 10 pataikytumėte?
Eurelijus: net neabejoju, kad įmesčiau bent 11 iš 10 (juokiasi – aut. past.). O jei mėtyčiau nuo baudų linijos, tai turėčiau keletą pataikyti.
Mindaugas: jei laisvas neįmeti bent 7 iš 10, tai nesi snaiperis. Šiuo metu, nesportavęs, tai 5 tikrai pataikyčiau.
