Y kartos atstovai yra gimę nuo 1980 iki 1999 metų, o X kartos atstovai nuo 1965 iki1979 metų. Skirtumus tarp šių dviejų kartų įvardijo „Nordea Bank“ personalo vadovė Aušra Bijaminienė: „Y kartos atstovai yra technologiškai išprusę, greiti, lankstūs, imlūs - dėl šių savybių jie siekia greitos karjeros. Tuo tarpu X kartos atstovai įsitikinę, kad karjerą reikia užsidirbti nuosekliu darbu ir gerais rezultatais, todėl yra gerokai lojalesni darbdaviui. Y kartos atstovai nori greitesnio atlygio už jų pasiektus rezultatus įvairiomis išraiškomis: didesniu atlyginimu, pripažinimu, karjeros galimybėmis“.
Y karta – daugiau galimybių, X karta – daugiau nuoseklumo
Tačiau, kaip darbe sugyventi nuosekliems X kartos atstovams ir greitos sėkmės siekiantiems Y kartos atstovams? „Nordea Banko“ personalo vadovė mano, kad kolektyve vyraujant sveikai atmosferai, aiškiems veiklos valdymo procesams ir vertinimo kriterijams, didelių problemų nekyla: „Stipri organizacijos kultūra, kompanijos vertybių skatinimas kasdienėje veikloje, skaidri vidinė komunikacija skatina skirtingų kartų atstovus konstruktyviai tobulėti kartu, pasinaudojant vieni kitų privalumais, – teigė A. Bijaminienė. – Jaunoji karta mokosi patirties ir gyvenimiškos išminties, o X kartos darbuotojai – technologijų valdymo subtilybių, kūrybiškumo, iniciatyvos ir veržlumo. Kai vertinimo už darbą ir skatinimo kriterijai migloti, vidinė komunikacija nepakankama, silpna lyderystės kultūra, tuomet gali kilti nesklandumų, nepriklausomai nuo kartų skirtumo“, – sakė ji.
Dažnai įmonėse girdima vadovų nuostaba dėl jaunų darbuotojų nepastovumo, noro greitai gauti vadovo pareigas, per didelio atlyginimo reikalavimo. Šie dalykai neįprasti vyresniems vadovams, kurie savo postą pasiekė dėdami daug pastangų. A. Bijaminienė mano, kad norint sukurti gerą santykį tarp vyresnio vadovo ir jaunesnio darbuotojo, svarbiausia yra pagarba ir išklausymas, supratimas ir kantrybė ugdant, sugebėjimas pastebėti pastangas ir rezultatus, padėkoti ir paskatinti. Labai svarbu šiems jauniems žmonėms suteikti saviraiškos laisvę, vertinti juos, kaip lygiaverčius diskusijų partnerius, atsižvelgti į jų idėjas ir duoti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.
Pasak personalo vadovės, šios abi kartos turi stiprių pliusų: „X karta – lojalūs, nuoseklūs ir linkę darbui skirti labai didelę savo gyvenimo dalį. Y kartos atstovai vertina ir asmeninį gyvenimą, jie turi daug įvairių pomėgių ir dirba tam, kad galėtų užsidirbti įdomioms veikloms gyvenime. Jie veržlūs, žingeidūs, pirmenybę teikia elektroninei komunikacijai, priešingai nei X karta, kuri turi geriau išlavintus socialinius įgūdžius“.
Apie kartų pokyčius portalui Balsas.lt pasakojo socialinių mokslų profesorius bei darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.
Fenomenas norėti visko greitai – vakarų kultūros liga
Profesorius B. Gruževskis pripažino, kad toks pokytis tarp kartų požiūrio į darbą, šeimą ir kitas vertybes iš tiesų egzistuoja: „Toks fenomenas būdingas ne tik Lietuvai, bet ir visai vakarų kultūrai. Noras viską turėti greitai, noras viską projektuoti aukštu vartojimu – tai vakarų kultūros liga. Šios ligos simptomai: vartotojiškos nuostatos, besąlygiškas egocentrizmas, savo intereso iškėlimas ir gynimas bei asmeninio pasitenkinimo suabsoliutinimas. To pasekmė ir pagrindinė problema yra ta, kad norą vis labiau tapatiname su jo išsipildymu, o noras ir jo išsipildymas nesutampa, kadangi norą su išsipildymu jungia pastanga arba darbas. O ką daro masinė kultūra, įvairūs žurnalai? Jie žadina norus, parodo, ko dar galima trokšti ir sudievina išsipildymo malonumą bei pasitenkinimą. Tada susidaro įspūdis, kad tarp noro ir išsipildymo yra labai nedaug, ne pastangos, o tiesiog sėkmė ar sėkminga santuoka, greitas sandoris, per kurį gali kažką greitai pasiekti“, – pasakojo profesorius.
Pasak B. Gruževskio, masinė kultūra vis labiau daro įtaką mūsų sąmonei ir tai tampa norma: „Tokios nuostatos mums atrodo kaip realybė. Suabsoliutinamas norų išsipildymas ir mažiau akcentuojamas pagrindas, kuris užtikrina tą norų išsipildymą, t.y. pastanga arba darbas, todėl dabar ateidamas į darbą žmogus nelabai galvoja apie pastangą, bet darbą tapatina su norų išsipildymu, tam jam reikia daugiau pinigų, aukštesnių pareigų, nes už to yra vertybės, kurios jam buvo parodytos augimo, brendimo metu“.
Depresija – nepatenkintos puikybės apraiška
Socialinių mokslų profesorius sakė, kad dėl ryšio su tikrove praradimo kyla masinė depresija: „Žmogus nemato ribų, mato beribę erdvę aplink save, mato idealios būsenos sudievinimą, tiki, kad jam irgi reikia važiuoti limuzinu, turėti sodybą šiltuose kraštuose. Mes neugdome to, kas yra svarbiausia, nes akcentuojamas turėjimas, t.y. žmogus vertinamas pagal turėjimą, neįvertinant kiek tai reikalavo pastangų.
Yra žmogus su savo norais, kuriuos jam suformavo masinė kultūra, turintis kuklų išsilavinimą ar pareigas, neįdedantis daug pastangų, bet lyginantis save su kitais, nes masinė kultūra sako, kad esame visi lygūs ir galime viską turėti. Todėl žmogus, būdamas kuklios socialinės apdėties, vistiek projektuoja save kaip stambios įmonės lyderį. Neturėdamas įmonės ir aukštų pareigų, jis išgyvena frustracijas ir depresiją, o depresija yra nepatenkintos puikybės apraiška.
Mes tą puikybę per besąlygišką egocentrizmą tik puoselėjame, kaip ir norą būti pirmam. Bet tam, kad būtume pirmi, nepradedame treniruotis, orintuojamės į rezultatą, bet ne į pastangą“, – teigė socialinių ir darbo tyrimų instituto direktorius.
Lietuvai masinės kultūros įtaka yra skausmingesnė nei vakarų šalims
Socialinių ir darbo tyrimų instituto direktorius mano, kad Lietuvai šis procesas yra skausmingesnis nei vakarų šalims, kadangi pripratimo laikotarpis prie tų vertybių buvo gerokai trumpesnis: „Mes esame neužsigrūdinę ir nesuvokiame, kad ta masinė kultūra neatvaizduoja tikrovės. Dažnai Lietuvoje turtai, didelės pajamos nėra sisteminio sąžiningo darbo rezultatas, o atsitiktinių pokyčių, dėl kurių susiformavo dideli kapitalai, o tuo pačiu ir didelė galia, pasekmė.
Tai korupciniai susitarimai, kiti nusižengimai, kurie neturi nieko bendro su sąžiningu darbu. Tokiu būdu pinigų gavę žmonės formuoja ir kitų žmonių požiūrį. Jie mirga žurnalų pirmuose puslapiuose, šoka, dainuoja ir kitaip linksmina. Taip iškreiptas vaizdas tampa tikrovės atvaizdu. Žmonės atitinkamai reaguoja į tai, ką mato, o kad mato tai, kas jų pačių netenkina – pamiršta“, – sakė vyras.
Žmonės nori daug ir iš karto dėl darbo užmokesčio nereguliavimo
Socialinių mokslų profesorius mano, kad tai, jog dabar darbuotojai nori didelio darbo užmokesčio vos tik pradėjęs dirbti, yra ir darbo užmokesčio nereguliavimo pasekmė: „Užmokesčio dydis privačiame sektoriuje beveik nėra reguliuojamas, t.y. neaišku, kodėl vienas darbuotojas gauna mažiau, o kitas daugiau. Darbo užmokestis privačiose įmonėse dažniausiai priklauso nuo darbdavio valios, atsižvelgiant į įmonės finansines galimybes. Valstybiniame sektoriuje šiek tiek daugiau reguliavimo, tačiau jis irgi nėra visa apimantis.
Lietuva tarp Europos šalių patenka į dešimtuką pagal darbo užmokesčio nereguliavimo indeksą, dėl to, jei darbuotojai jaučia savo reikalingumą, tai jie ir reikalauja didesnio atlyginimo. Žmonės reaguoja į tikrovę: „Jeigu aš galiu reikalauti, tai ir reikalauju“, kadangi sistema nenurodo į ką orientuotis. Taip pat mažai įmonių vykdo darbuotojų lojalumo programas - Lietuva priklauso prie valstybių, kur darbuotojo lojalumas vienas žemiausių. Įmonėse silpnai plėtojamas socialinis dialogas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys stengiasi pasinaudoti padėtimi ir išplėsti asmeninę naudą“, – teigė B. Gruževskis.
Senesnės ir jaunesnės kartos pliusai ir minusai
Pasak B. Gruževskio, abi kartos turi tiek pliusų, tiek minusų: „Ankstesnė žmonių karta yra labiau orientuota į pastangą ar darbą, didesnę koncentraciją, kruopštumą, tačiau yra mažiau linkusi rizikuoti, mažiau dinamiška, o dabar tai reikalinga, todėl pasyvumas yra neigiamas dalykas, nes reikia greitai priimti sprendimą, rizikuoti, ieškoti naujų erdvių.
Jauni žmonės, kurie tą gali daryti drąsiau, čia jaučia pranašumą. Bet tas drąsumas taip pat gali virsti problema, kai yra neribojamas jokių normų. Kai tikslas tampa parduoti ar kitaip gauti pinigų nepaisant nieko, tai galima susidurti su tokiomis problemomis, kaip gamybos padidinimas, nepaisant ekologijos ar moralės normų“, – sakė profesorius.
Pasak jo, reikia stabilių, kruopščių taip pat, kaip reikia drąsių žmonių, tačiau drąsumas be vertybių ir apribojimų netoleruotinas versle. Kaip teigė B. Gruževskis: „Jėga be kontrolės yra niekas“.
Taip pat skaitykite:
