Dauguma antradienio (10.07) Vakarų dienraščių aptaria Čečėnijos rinkimų rezultatus. Prancūzų spauda dar domisi prasidėjusiu Europos Konstitucijos svarstymu, italų spauda mini Somalyje nužudytą tautietę filantropę, britų spauda rašo apie naujus žmones vyriausybėje. Susidomėjimo sulaukė ir atpigęs alkoholis Danijoje. Laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Prancūzų laikraščio “Monde” korespondentė Natalie Nougayrede rašo, kad kalbantis su čečėnais toliau nuo svetimų ausų iškyla įgąsdintos visuomenės paveikslas. Žmonės pasakoja, kaip jie buvo priversti įstoti į promaskvietišką Rusijos liaudies partiją, kaip Kadyrovui ištikimi milicininkai surinkinėjo iš žmonių pasus ir balsavo už juos. Oficialiai Čečėnijoje buvo įregistruota per pusę milijono rinkėjų, bet šiuo metu karo nualintoje respublikoje nėra tiek gyventojų, rašo prancūzų dienraščio “Monde” korespondentė Rusijoje Natalie Nougayrede.
Vokietijos laikraštis “Frankfurter Allgemeine” pažymi, kad Maskva pasirūpino savo statytinio išrinkimu, bet Achmedas Kadyrovas neatstovauja savo tautai. Nepriklausomai nuo to, ar rinkimų rezultatai buvo sufalsifikuoti ar ne, kandidatas į prezidentus rinkėjams buvo pakištas. Čečėnijos problemą sunku spręsti, bet Kremlius, nekreipdamas dėmesio į čečėnų valią, pasirinko niekur nevedantį kelią, rašo Frankfurto dienraštis “Allgemeine”.
Austrijos laikraščio “Presse” apžvalga pavadinta “Putino farsas Čečėnijoje”. Tai tikrai nebuvo laisvi ir teisingi rinkimai. Bet Čečėnija jau seniai varo Putiną iš kantrybės, todėl jis pasirinko amerikiečių Vietname taikytą sprendimą. Jis nori karą Čečėnijoje padaryti čečėnų karu, mano austrų dienraščio redaktoriai.
Britų dienraščio “Independent” redakcijos straipsnyje svarstoma, kaip turėtų Vakarų valstybės reaguoti į Čečėnijos rinkimus.
“Independent” redaktoriai įsitikinę, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos turėtų aiškiai parodyti nepritarimą ir pateikti JTO Saugumo Tarybai rezoliuciją dėl politinio Čečėnijos konflikto sureguliavimo tarptautinei bendruomenei tarpininkaujant. Tačiau galima neabejoti, kad nei nepasitenkinimo, nei rezoliucijos nebus. Mainais į Rusijos neutralumą dėl Afganistano ir Irako Tony Blairas ir George’as W. Bushas nenori pastebėti Rusijos politikos Čečėnijoje. Todėl nedera laukti, kad artimiausiu metu Blairas pavadins Čečėnijos karą “žmonijos sąžinės randu”, o Bushas priskirs Putino Rusiją “blogio ašiai”, rašo britų dienraštis “Independent”.
Pasak jo redaktorių, vienintelė viltis - kad Achmadas Kadyrovas pasirodys esąs ne tik Putino marionetė. Jei jis pasieks didesnę tikrą autonomiją, gali būti, kad jam pavyks izoliuoti Čečėnijoje veikiančius teroristus ir pelnyti tikrą respublikos gyventojų paramą.
Prancūzų dienraštis “Figaro” pažymi, kad, nepaisant labai tvirtos Prancūzijos vyriausybės laikysenos dėl Europos Konstitucijos, šis dokumentas stato į sunkią padėtį visas šalies partijas. Tiesa, dauguma politikų nenori apie tai kalbėti garsiai, aiškindami, kad dar anksti, kadangi vyriausybių konferencija tik pradėjo darbą. Pasak dienraščio, Europos Konstitucijos priešininkų pakanka ir politikos dešinėje, ir kairėje. Kraštutinės dešinės partijos, savaime suprantama, yra už visišką Prancūzijos suverenumą. Kraštutinė kairė nenori pasirodyti priešiška Europos Sąjungai, tačiau kritikuoja pačią Konstituciją kaip “idiotišką” bei “liberaliai konformistinę”. Panašiai mano komunistai, bet ir jie nenori pasirodyti esą tos pačios nuomonės kaip Le Peno dešinieji.
Esama nesutarimų ir politinių partijų viduje. Žalieji yra už Europos Sąjungos integraciją ir mano, kad Konstitucija per menkai ją skatina. Daugelis socialistų mano, kad nepakankamai ginami socialiniai klausimai.
Na, o Konstitucijos šalininkai Prancūzijoje nenorėtų, kad ji būtų tvirtinama referendumu. Jie pasisako už patariamąjį balsavimą. Beje, visuomenės apklausos rodo, kad 54 procentai prancūzų Valery Giscard’o d’Estaing’o tekstui pritartų, 27 balsuotų prieš, o 19 proc. susilaikytų. Žinoma, galima išvis nerizikuoti ir Konstitucijai pritarti parlamente. Tačiau, kiek teisėta tada ta Konstitucija bus? Jacques’as Chiracas dar neapsisprendė, nors ir sakosi referendumui neprieštaraująs. Bet akivaizdžiai laukiama, kokie bus politiniai orai ateinantį pavasarį, rašo prancūzų dienraštis “Figaro”.
Britų spaudoje šiandien daug rašoma apie vakarykščius perstumdymus šalies vyriausybėje. Daugiausiai dėmesio pelno Lordų rūmų pirmininko paskyrimas. Pirmą kartą Britanijos istorijoje Lordų rūmų pirmininke tapo juodaodė, iš Afrikos kilusi ledi Amos. Jos paskyrimą Britanijos spauda laiko labai apsukriu Blairo ėjimu. Viena vertus, jis pelnė naujos Lordų rūmų pirmininkės paramą vyriausybės siūlymams, antrą vertus, parodė trečiajam pasauliui, kad jo interesai Britanijos vyriausybei svarbūs. Iki šio paskyrimo ledi Amos trumpai buvo tarptautinės plėtros ministre. Dabar jos postą užėmė žinomo kairės politiko Tony Benno sūnus Hilaris Bennas. Tai neįtikėtina karjera, nes į parlamentą jis išrinktas tik prieš ketverius metus. Dienraštis “Independent” mano, kad šie nauji paskyrimai rodo Blairo norą apie save burti naujus žmones, nesusijusius su ta leiboristų partijos grupe, kuri jį atlydėjo į valdžią praeito dešimtmečio viduryje.
Amerikiečių dienraščio “Wal Street Journal” Europos laida šiandien aptaria Danijos vyriausybės sprendimą beveik perpus sumažinti alkoholio pridėtinės vertės mokestį. Taip viskio butelis atpigo penkiais eurais. Skandinavijoje įprasti dideli alkoholio mokesčiai. Tačiau tai tik skatina tų mokesčių vengti. Švedai dėžėmis perka pigesnę degtinę Danijoje, o danai tą patį daro Vokietijoje. Nemažai skandinavų varo naminukę. Per dideli mokesčiai iškreipia rinką ir skatina sukčiavimą. Norvegija jau kelis kartus mažino alkoholio apmokestinimą, dabar tam pasiryžo ir Danija. Labai gali būti, kad sumažintas mokestis atsipirks. Atrodo, Šiaurės Europa pradeda pripažinti, kad per dideli mokesčiai neapsimoka. Už tai dera išgerti, rašo “Wal Street Journal” redaktoriai.
Italų dienraščiai šiandien pirmuose puslapiuose mini Somalyje nužudytą tautietę filantropę. Annalena Tonelli prieš trisdešimt metų išvyko į Afriką rūpintis vargšais. Pastaruosius dešimt metų Somalyje ji vadovavo 200 vietų ligoninei, kurioje slaugė sergančius AIDS ir džiova. Islamo fundamentalistai jai grasino, keletą kartų ji buvo užpulta. Šešiasdešimtmetę filantropę jos namuose nušovė du jaunuoliai. Dienraštyje “Stampa” apžvalgininkas Leonardas Zega rašo: daugelis Annalenos Tonelli mirtį aiškins socialiniais Somalio konfliktais. Tačiau, būdama giliai tikinti krikščionė, ji pati pasirinko būti viskuo visiems, bet kuria kaina, be nuolaidų ir kompromisų. Ji nepriklausė jokiai vienuolijai, jokiai humanitarinei organizacijai, neturėjo jokios institucijos priedangos, negavo jokios finansinės pagalbos. Tonelli atidavė savo gyvenimą ir savo gyvybę labiausiai skriaudžiamiems, rašo italų dienraštis “Stampa” apie nužudytą filantropę.
Dar viena šiandienos dienraščių pirmųjų puslapių tema - senojo gubernatoriaus atšaukimo referendumas ir naujojo rinkimai Kalifornijoje. Prancūzų dienraštis “Figaro” tam skiria net tris puslapius, paaiškindamas, kad savo dydžiu Prancūzijai prilygstanti Kalifornija yra didžiausia ir turtingiausia Amerikos valstija. Jei Kalifornija būtų nepriklausoma valstybė, jos ūkis būtų šeštas pagal dydį pasaulyje. Todėl jos gubernatoriaus rinkimai kelia pagrįstą susidomėjimą, kurį tik padidina faktas, kad rimčiausias kandidatas yra imigrantas kultūristas.
Paskutinį kartą Kalifornijos gubernatorius buvo atšauktas prieš 82 metus. Šį rinkiminį vajų apnuodijo asmeniniai demokratų kaltinimai Schwarzeneggeriui. Jį bandytą pavaizduoti kaip nacių gerbėją ir priekabiaujantį prie moterų. Tačiau, atrodo, Schwarzeneggeriui pavyko įtikinti rinkėjų daugumą savo sugebėjimu susitvarkyti su 40 milijardų biudžeto deficitu ir atgaivinti darbo rinką, nors kaip tai darys, jis taip ir nepasakė, rašo prancūzų dienraštis “Figaro”.
Šveicarijos dienraštis “Temps” mano, kad Schwarzeneggeris tikriausiai rinkimus laimės ir demokratų partija su džiaugsmu perleis jam skylėtą valstijos biudžetą. Ką darys su milžinišku deficitu Arnoldas, kaip jį visi vadina Kalifornijoje?
Be jokios abejonės, taps “sugrąžintoratoriumi”. Tai yra pradės spausti federacijos valdžią grąžinti mokesčių pinigus, kuriuos, jo įsitikinimu, Vašingtonas yra Kalifornijai skolingas.
Vokiečių dienraštis “Sueddeutshe” mano, kad šiandienos balsavimas Kalifornijoje yra blogos demokratijos pavyzdys. Pasak laikraščio redakcijos straipsnio, tai tikras politikos “suholivudinimas”.
