Šiandien Vakarų spaudoje viena iš vyraujančių temų – vakar Bušo paskelbtas planas, kaip pasiekti taiką Artimuosiuose Rytuose. Laikraščių apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga.
Izraelio vykdoma Kairiojo kranto ir Gazos ruožo okupacija yra didžiausias antivakarietiškų nuotaikų Islamo pasaulyje šaltinis, - rašo britų konservatyvus dienraštis “Telegraph” ir tęsia: tai įvertindama, vyriausybė – čia turima minty Londonas – ragino atnaujinti taikos derybas tarp izraeliečių ir palestiniečių kaip diplomatinę prievolę nugalėjus Sadamą Huseiną. Vakar šis vajus davė vaisių – buvo paskelbtas planas palestiniečių valstybės sukūrimo apie du tūkstančiai penktuosius link. Pagrįstas dviejų valstybių idėja, kurią Džordžas Bušas buvo nubrėžęs aną birželį ir kurią parėmė Europos Sąjunga, Rusija ir Jungtinės Tautos, planas nustato aiškius abipusius įsipareigojimus. Jų sąrašas gal jau nuobodžiai pažįstamas, bet jiems papildomo svorio suteikė Irako režimo, kovingiausiai antivakarietiško visuose Artimuosiuose Rytuose, žlugimas ir palestinietiško ministro pirmininko Jasero Arafato galiai apriboti paskyrimas. Mahmudas Abasas turi įtikinti palestiniečius patiems imtis atsakomybės už savo ateitį užuot laukus, kad juos puls gelbėti Vakarai. Tačiau atsižvelgus į jų aštrų kankinystės pojūtį ir nihilistinį savižudžių sprogdintojų garbinimą, tai milžiniška užduotis – ypač kad palestiniečiai negali tikėtis iš Bušo to paties dėmesio jų bylai, kokį jiems buvo skyręs Bilas Klintonas. Ameriką atbaidė Arafato atsisakymas priimti Kemp Deivide pasiūlytą sutartį du tūkstantųjų liepą, o Bušo vyriausybė dabar užsiėmusi Irako atkūrimu.
Šiam požiūriui pritaria ir “New York Times’o” apžvalgininkas Stevenas Weismanas, bet jis ypač pabrėžia daugelio konservatyvių grupių pačioje Amerikoje priešinimąsi Bušo planui, nes jis esąs, kaip sakė Atstovų Rūmų daugumos vadas Tomas DeLay’jus, “pavojingas Izraeliui”. Ir “Washington Post’as” atkreipia dėmesį į tai, jog planas Artimųjų Rytų taikai pasiekti buvo paskelbtas be fanfarų. Vidaus politikos prasme Bušas gali daugiau pralaimėti iš per agresyvaus sandorio dėl Artimųjų Rytų taikos stūmimo nei iš nesugebėjimo jos pasiekti. Bušo artimiausi sąjungininkai, religiniai konservatoriai, aršiai saugo Izraelį ir priešintųsi bet kokiam ženklui, kad jis spaudžia Izraelio ministro pirmininko Arielio Šarono vyriausybę. Britų verslo dienraštis “Financial Times” irgi klausia: ar gali Bušas planą taikos link paversti tikrove? Tai labiausiai priklauso nuo Jungtinių Amerikos Valstijų užsispyrimo pasiekti, kad abi pusės vykdytų joms patikėtus įsipareigojimus. O čia Vašingtone bei kitur ir keliamas klausimas – kiek Džordžo Bušo vyriausybė pasiryžusi stengtis, besirungdama su Irako karo pasekmėmis, užtikrinti, kad planas nepapildys ilgo žlugusių Artimųjų Rytų taikos iniciatyvų sąrašo. Šiuo atžvilgiu “Financial Times’as” nėra optimistiškas.
Kita Artimųjų Rytų tema “New York Times’o” redaktoriai rašo: pirmuoju žvilgsniu gali atrodyti, kad Jungtinės Valstijos pasiduoda vienam iš Usamos bin Ladeno pagrindinių reikalavimų išvesdama beveik visas amerikiečių karines pajėgas iš Saudo Arabijos. Bet iš tiesų, šis sprendimas yra vilties suteikiantis ženklas, jog vyriausybė turi pakankamai pasitikėjimo savimi ir brandumo, kad elgtųsi pagal Jungtinų Valstijų ir Saudo Arabijos ilgalaikius interesus, net jeigu ji sulauktų kritikos dėl dalinio sutapimo su bin Ladeno darbotvarke.
Europoje šiandien daugelis laikraščių neišėjo ar pasitenkino tik internetinėmis laidomis. Bet viename iš tų, kurie išėjo, - o tokių ypač daug Didžiojoje Britanijoje, - Londono Times’o” apžvalgininkas Anatole’is Kaletsky’s rašo: Tarptautinės Darbininkų Dienos proga visiems ekonomistams, istorikams ir politikams būtų verta sutikti, kad kapitalizmas turėjo daugiau naudos pasaulio darbininkams negu bet kuris kitas žmogaus sumanymas. Tereikia tik palyginti eilinių žmonių gyvenimus Vakarų ir Rytų Europoje, nekalbant jau apie Pietų ir Šiaurės Korėją, per 50 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Vienos dienraštis “Standard” rašo, kad Gegužės pirmoji ateina pačiu laiku Austrijos vyriausybės pensijų reformos planų kritikams, ypač socialdemokratams – nors streikų data dar nepaskelbta, socialdemokratų partijos tradicinis Gegužės pirmosios mitingas bus proga stipriais žodžiais pulti vyriausybę dėl jai prikišamo pensininkų apiplėšimo. O internetinė Bavarijos laikraščio “Sueddeutsche” laida irgi pranašauja masyvius protestus prieš vyriausybės planuojamas socialines reformas, vadovaujantis šūkiu: “Reformoms – taip, gerovės valstybės išardymui – ne!
