Dėl greitesnio nei ES vidurkis produktyvumo augimo Lietuvoje vyksta greitesnis pajamų augimas, lydimas greitesnio kainų augimo. 1995–2012 m. BVP gyventojui išaugo nuo 35 proc. iki 70 proc., o kainų lygis – nuo 31 proc. iki 66 proc. ES vidurkio.
Ateityje tikėtinas greitesnis kainų augimas paslaugų sektoriuje. Šiuo metu eksportuojamų prekių kainos nedaug atsilieka nuo ES vidurkio, o kai kurių (apranga, avalynė) net viršija. Neeksportuojamų paslaugų (poilsis, kultūra, restoranai, viešbučiai), kainos bei administruojamos kainos (sveikata, švietimas, komunalinės, transporto paslaugos) gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.
Pažymėtina, kad visose kategorijose Lietuvos kainų lygis yra žemesnis nei kitose Baltijos šalyse. Didžiausi kainų skirtumai fiksuojami ryšių ir komunalinių paslaugų sektoriuje. Pasak ekonomistės Lauros Galdikienės, ryšių kainų sumažėjimą nulėmė didelė konkurencija ir investicijos.
Tyrimo duomenimis, darbo užmokestis tarp eksportuojamojo ir neeksportuojamojo sektorių yra linkęs susilyginti, todėl darbo užmokestis pastarajame auga greičiau nei produktyvumas – infliacija neeksportuojančiame sektoriuje yra aukštesnė nei eksportuojančiame.
L. Galdikienės teigimu, namų ūkių vartojimo išlaidų kainos Lietuvoje pasieks ES lygį ne anksčiau kaip po trijų dešimtmečių – vėliausiai iš Baltijos šalių.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad pajamos ES lygį turėtų pasiekti šiek tiek greičiau. Lietuva ir Estija – apie 2030 m., Latvija – apie 2040 m.
Prognozuojama, kad iki šiol fiksuotas neigiamas gamybos atotrūkis Lietuvoje turėtų išnykti 2014 – 2015 m. Teigiamas gamybos atotrūkis atsiranda paklausai viršijant gamybos pajėgumus ir skatina kainų augimą. Didžiausias teigiamas gamybos atotrūkis (11 proc.) buvo užfiksuotas 2007 m., 2009 m. jau buvo fiksuojamas didžiausias neigiamas atotrūkis, kuris siekė -10 proc.
Pastebima, kad krizės metu stipriai susitraukęs paskolų portfelis jau ima atsigauti – 2012 m. vėl pradėjo augti verslo paskolų portfelis. Tikėtina, kad gerėjant lūkesčiams dėl ateities, augant darbo užmokesčiui bei esant rekordiškai žemoms paskolų palūkanoms, namų ūkių kreditavimas netrukus paseks panašia kryptimi. Vis dėlto, artimiausiu metu paskolų portfelio ir dėl jo kylančios paklausos augimas bus gana lėtas ir neturės didelio poveikio infliacijai.
„Artimiausiu laikotarpiu darbo užmokesčio augimas greičiausiai bus vienas iš svarbiausių veiksnių, lemsiančių kainų augimą. Greičiau nei darbo produktyvumas augantis darbo užmokestis gali paskatinti vienetinių darbo sąnaudų augimą, o išaugusios įmonių gamybos sąnaudos gali būti pakeltos vartotojams padidinant produkcijos kainas“, - sakė L. Galdikienė.
Pasaulinės žaliavų kainos taip pat yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių didelę įtaką infliacijai Lietuvoje. Tiesioginis žaliavų kainų svyravimų poveikis infliacijai priklauso nuo su žaliavomis susijusių prekių ir paslaugų svorio šalies vartotojų prekių ir paslaugų krepšelyje bei nuo energijos panaudojimo intensyvumo.
Lietuvoje maistas ir energija sudaro net 42 proc. viso vartotojų prekių ir paslaugų krepšelio, o energijos intensyvumas vis dar išlieka aukšto lygio. „Swedbank“ ekonomistai apskaičiavo, kad pasaulinių maisto kainų indekso pasidėjimas 1 proc. maisto kainas Lietuvos gyventojų vartojimo krepšelyje pakelia 0,32 proc., naftos kainų padidėjimas 1 proc. energijos kainą Lietuvoje padidina 0,2 proc., o degalų – 0,32 proc. Tačiau, pasak ekonomistų, žaliavų kainų svyravimai neturi ilgai išliekančio poveikio infliacijai Lietuvoje.
