Štai įmonė „Corepetitus“ socialiniuose tinkluose ieškodama darbuotojų skelbime parašiusi taip: „Pitagoro teoremą žinai? Tapk matematikos korepetitoriumi“. Tokia skelbimo formuluotė sukėlė diskusijų tarp korepetitorių ir pedagogų.
Kai kuriems susidarė įspūdis, kad tokiu būdu leidžiama suprasti, jog matematikos korepetitoriumi gali būti bet kas, žinantis Pitagoro teoremą.
„Viešoje erdvėje galima pastebėti, kad ta kartelė taip nuleista, jog diskredituoja mokytojo profesiją. Iki tokio lygio nusirito tarpininkų įmonės, kad jau ir Pitagoro teoremą mokėdamas tarsi gali mokyti kitus.
Taip yra net reklamuojamasi, tai yra pedagogo profesijos sumenkinimas viešoje erdvėje“, – naujienų portalui tv3.lt tvirtina biologijos privačiai mokantis pedagogas Paulius Sungaila, pats viešai socialiniuose tinkluose dažna kritikuojantis panašaus tipo korepetitorių įmonių skelbimus.
Jis priduria, kad tai yra „švietimo sistemos siaubas“. Beje, sako, kad taip įmonės dalijasi vos ne klaidinančia reklama, nes pamokos reklamuojamos kaip pačios įdomiausios ir profesionaliausios, nors korepetitorių atrankos kriterijų beveik nėra.
„Tai prieštarauja logikai“, – teigia P. Sungaila.
Atkerta, kad tokia reklama siekiama tik pritraukti dėmesį
Socialiniuose tinkluose kilus diskusijai ir tarp kitų pedagogų bei korepetitorių apie tai, kad atrodo, jog korepetuoti gali vos ne bet kas, įmonės „Corepetitus“ vadovas Tadas Jonaitis atkerta, kad tokia reklama – tik dėmesio pritraukimas.
„Smagu, kad žmonės atkreipia dėmesį į tokius dalykus. Yra pastebėjimai, kyla diskusija, daug viešoje erdvėje diskutuojama apie permainas švietimo srityje, ministerijos darbą, kaip tai paveiks mokinius. Padaryti taip, kad kažkas apie tave diskutuotų, yra truputį sudėtinga, tai mes labai džiaugiamės, kad tai patraukė dėmesį.
O jei kažkam iš to skelbimo atrodo, kad tik Pitagoro teoremos užtenka norint mokyti kitus, tai... Kaip ir visur, reikia didesnio supratimo ir ne tik teoremą žinoti“, – sako T. Jonaitis.
Jis priduria, kad korepetitoriui reikia ne tik žinoti teoriją, bet turėti ir tinkamus bendravimo įgūdžius, norą dalintis ir padėti kitam.
„Atsakant trumpai, tai Pitagoro teoremos žinojimas tikrai nėra kriterijus, kuris nulemia, ar gaus žmogus darbą pas mus. Kitas dalykas, matematika ir Pitagoro teorema yra susiję, tai čia iškart žmonėms, kurie tuo domisi, yra signalas, tai tas pats, ar būtume skelbime panaudoję kitus žodžius: tangentas, kotangentas, ar pi, ar dar kažkas iš matematikos pasaulio. Tai tiesiog atkreipia žmogaus dėmesį“, – aiškina korepetitorių įmonės vadovas.
Norint mokyti dvyliktokus reikia tik žinoti, kas yra trupmena?
Korepetitorė Ugnė [vardas pakeistas – aut. past.], kuri moko mokinius matematikos, dar pernai darbinosi į „Corepetitus“. Šiuo metu ten nebedirbanti korepetitorė pabrėžia, kad sistema gali būti pasikeitusi, tačiau tuo metu darbinantis nustebino labai daug dalykų.
„Pirmiausia, kai darbinausi, jau turėjau nemažai tokio darbo patirties, bet mano atlygis vis tiek kažkodėl skaičiavosi nuo nulio. Pas juos buvo sistema, kad kas kažkiek išdirbtų valandų valandis pakyla 1 euru. Tai pradėjau nuo 8 eurų.
Taip pat jie neskaičiavo, kad aš mokysiu visų klasių mokinius. Turiu omenyje, kad korepetitorius be patirties ir pasirinkęs mokyti vaikus iki 8 klasės, gaudavo irgi 8 eurus, nors aš mokiau vaikus iki 12 kl. ir turėjau daug patirties“, – pasakoja ji.
Antras dalykas, nustebinęs Ugnę, buvo tai, kad per darbo pokalbį jos paklausė tik vieno klausimo.
„Manęs paprašė tik paaiškinti, kas yra trupmena ir pagal tai nusprendė, ar aš tinku. Nežinau, ar reikia patikslinti, bet dvyliktokai jau dažniausiai žino, kas yra trupmena ir mano darbas yra apie sudėtingesnę matematiką negu trupmenos, tai pradėjau atranką atsakius antroko klausimą ir man leido mokyti dvyliktokus“, – savo patirtimi dalijasi ji.
Korepetitorė priduria, kad daugiau kontakto su administracija ir nebeturėjo, apart tvarkaraščio ir atlygio derinimo.
„Pagalbos, kurios galbūt reikėtų pradedančiam korepetitoriui, nebuvo. Korepetitorių susirašinėjimuose mačiau, kad kai kurie tikrai buvo ne savo vietoje ir patys klausdavo, kaip sudėti trupmenas“, – tvirtina ji.
„Corepetitus“ vadovui uždavus klausimą apie kriterijus, darbinant korepetitorius, T. Jonaitis nedaugžodžiavo.
„Ar čia užsakytas straipsnis? Vienas dalykas, kad aš pats nevedu darbo pokalbių, tai kas buvo pokalbio metu, aš tikrai negaliu pasakyti. Šioje vietoje aš net nežinau, ką pasakyti.
Bet tos techninės žinios ir supratimas, kaip, pavyzdžiui, kas yra trupmena, tai nėra pagrindinis dalykas. Jeigu tu turi teorines žinias, tai nėra šimtaprocentinio pagrindo manyti, kad tu labai gerai tą dalyką darai. Yra žmonių, kurie gerai supranta krepšinį arba futbolą, bet gerai tai darančių nėra didelė dalis“, – tvirtina jis.
Vėliau T. Jonaitis papildė savo atsakymą.
„Ar galėjo pokalbio metu būti klausimas apie trupmeną? Taip. Ar vien pagal šį klausimą kažką priėmėme dirbti korepetitoriumi? Tikrai ne.
Atrinkdami korepetitorius dirbsiančius su 11–12 klasių moksleiviais besiruošiančiais matematikos VBE, įprastai užduodame klausimus apie logaritmus, tikimybes, vektorius, planimetriją, funkcijas, išvestines ir pan. Jei matome, kad kandidato VBE rezultatai puikūs, kartais užduodame ir iš pirmo žvilgsnio paprastą klausimą. Atsakymas atskleidžia ne tik akademines žinias, bet ir reagavimą nestandartinėje situacijoje, gebėjimą aiškinti ir dalintis žiniomis. Būna, kad šimtukininkai užsikerta atsakinėdami į paprasčiausią klausimą, bet ne dėl žinių stokos.
Jei atrankos metu kyla klausimų dėl kandidato kompetencijų tam tikroje disciplinoje, užduodame papildomus klausimus, kad būtume visiškai tikri dėl kandidato žinių lygio ir gebėjimo jomis dalintis“, – pabrėžia T. Jonaitis.
Kokie kriterijai įdarbinant korepetitorius svarbiausi?
Šiuo metu vienoje sostinės mokykloje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Ieva [vardas pakeistas – aut. past.], anksčiau dirbusi įmonėje „Korepetitorius Tau“ teigia, kad darbinantis įmonėje lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą turėjo būti išlaikiusi bent 80 proc.
„Aš buvau išlaikiusi 78 procentais. Pagalvojau, kad pabandysiu sėkmę, gal tie du procentai nieko nelems. Pabandžiau, bet tada aš studijavau dar gretutines pedagogikos studijas, tai galbūt tai nulėmė, kad mane priėmė dirbti“, – tvirtina pašnekovė.
Ieva svarsto, kad kai kurios įmonės neatsižvelgia į kandidatų kompetenciją, nes viską daro dėl pinigų ir pelno.
„Kalbėjau su buvusia bendraklase, ji dabar moko vaikus, tai pasakojo, kad pačios įmonės labai didelę dalį pasiima iš kliento, korepetitoriaus uždirbtų pinigų sumos. Aš įtariu, kad įmonė priima dirbti studentus, kad jiems galėtų mažiau mokėti.
Kai aš dirbau, jei neklystu, už pamoką, kuri trunka pilną valandą, mokinys turėdavo sumokėti 23 eurus, o aš gaudavau tik 9, jei neklystu“, – pasakoja Ieva.
Įmonės „Korepetitorius Tau“ vadovė Gabija Balčiūnaitė teigia, kad įdarbina ir mokytojus, ir studentus, ir pedagogiką studijuojančius asmenis.
„Kadangi mūsų mokykla dabar jau yra įtraukta į Švietimo mokymo institucijų centrą, tai atidžiau žiūrime į asmenis, kuriuos darbiname. Mes pirmenybę teikiame mokytojams, kurie dirba mokyklose ir nori užsidirbti papildomai. Pas mus yra dalis tokių, kurie dieną dirba mokykloje, o vakarais korepetuoja.
Kita dalis yra pedagogikos studentai, kurie dažnai atlieka praktikas mokyklose ir dirba pas mus arba mokosi pedagogikos ir dirba pas mus“, – tvirtina G. Balčiūnaitė.
Ji priduria, kad kita dalis yra studentai, kurie iš dalyko, kurį nori dėstyti kitiems, brandos egzamino surinko virš 90 proc. įvertinimo.
„Bet mes tai nurodome. Pavyzdžiui, vakar viena mergina ieškojo istorijos mokytojo, tai aš jai pasiūliau arba mokytoją, arba studentą bei pasakau, kiek jis surinko balų iš savo egzamino. Tada ji gali pasirinkti“, – sako pašnekovė.
Įmonės vadovė pabrėžia, kad dalis mokinių renkasi studentus, kiti – labiau nori mokykloje dirbančių mokytojų, tačiau pamokų kainos nesiskiria.
Jonaitis: korepetitoriams netaikome egzamino išlaikymo kartelės, nes egzaminas iš dalies loterija
T. Jonaitis teigia, kad atsižvelgia, kokiais rezultatais kandidatas į šią darbo vietą yra baigęs mokyklą, tačiau paklaustas, ar yra nustatyta kartelė, kiek žmogus turi būti surinkęs iš egzamino, „Corepetitus“ vadovas tvirtina, jog tokios kartelės nėra.
„Tokios kartelės nėra vien dėl to, nes yra labai skirtingos situacijos. Mes turime tokių mokinių, kurie mokosi būti korepetitoriais, jie baigė prestižines gimnazijas, tačiau egzaminas nepasisekė. Žinote, visiems visokių dienų būna, egzaminas iš dalies yra loterija, tai tas šimtukas negarantuoja, kad būsi korepetitoriumi, taip galime ir iš kitos pusės apsukti mintį“, – sako jis.
T. Jonaitis tvirtina, kad kai kurie kandidatai ateina su keturiais šimtukais, tačiau „per darbo pokalbį negeba paaiškinti paprastų to dalyko principų žmogiška kalba“.
„Seniau taikėme kartelę, kad žmogus turi būti surinkęs bent 75 balus iš savo brandos egzamino, bet tie balai yra dalis viso paveikslo. O kas būtų, jeigu į mokyklas priimtume tik tuos mokytojus, kurie iš savo egzamino gavo 90 balų? Kaip manote, kiek mokytojų dabar trūktų? Ne 600, o dar daugiau“, – mano korepetitorių įmonės vadovas.
Korepetitorių įmonės vadovas priduria, kad atsižvelgia ir į darbinę patirtį, pasiekimus akademinėje veikloje, olimpiadose, konkursuose, po to tik atrinkti kandidatai kviečiami pokalbiui.
„Pokalbio metu tikrinami ir akademiniai sugebėjimai - kandidatas atrankų specialistui aiškina atsitiktinai parinktus klausimus, temas. Jei kandidatas yra priimamas, prieš pradėdamas mokyti jis turi praeiti 3 valandų trukmės intensyvius mokymus.
Jie susideda iš trijų dalių: vieni yra apie bendravimą su tėvais/ globėjais bei mokiniais, kiti yra apie mokymą, tai yra, minčių reiškimą, skirtingus priėjimus prie mokinių, o paskutiniai – techniniai, kurie supažindina su veiklos rekomendacijomis bei platformos galimybėmis. Po kiekvienos mokymų dalies atliekamas testas ir įvertinamas pasirengimas mokymui. Šis atrankos ir mokymų procesas galioja visiems kandidatams“, – pabrėžia T. Jonaitis.
Jis priduria, kad jei užsiėmimų ar pasiruošimo metu korepetitoriams kyla klausimų, jie turi kelių pakopų pagalbos sistemą. Pirmiausia galima pasitarti su konkrečios disciplinos mentoriumi. Taip pat galima kreiptis į administaciją ar labiau patyrusius korepetitorius.
75 proc. išlaikęs egzaminą gali būti korepetitoriumi
Kitos korepetitorių įmonės „Eruditum“ skelbimuose taip pat galima pastebėti, kad norint tapti korepetitoriumi, pakanka brandos egzaminą būti išlaikius 75 proc.
Kai kurie skelbimai parašyti net su klaidomis, pavyzdžiui, „dirbk iš betkur“.
Pasiteiravus šios įmonės vadovo, kaip vyksta korepetitorių įdarbinimas, jis kalbėti nesutinka.
„Dėkojame už susidomėjimą, tačiau šiuo metu interviu neteikiame“, – nedaugžodžiauja įmonės vadovas Tomas Brazionis.
Kai kur paslaugų poreikis išaugęs dvigubai, kitur – sumažėjęs
G. Balčiūnaitė pabrėžia, kad šiemet yra pastebimas labai išaugęs korepetitorių poreikis.
„Mes dažniausiai reklamuojamės vasarą, tai šiais metais registracija prasidėjo vasaros paskutinę savaitę. Šiomis dienomis viskas labai intensyviai vyksta. Praeitais, užpraeitais metais didžiausio poreikio sulaukdavome rugsėjo gale arba spalio pradžioje, viduryje. Be to, yra dvi bangos: rugsėjis ir pirmo pusmečio pabaiga, sausio mėnesis.
Šiais metais tikrai matome smarkiai padidėjusią paklausą ir pastebime pradinukų tėvų išaugusį susidomėjimą, nors anksčiau dažniau korepetitorių ieškodavo 5–12 klasių mokiniams“, – tvirtino ji.
G. Balčiūnaitė svarsto, kad tai lemia nauji reikalavimai, pasikeitusios ugdymo programos, nežinomybė, baimė, kad pasiruošti naujai įvestiems patikrinimams mokyklos nepakaks.
Ji priduria, kad korepetitorių ieško ir privačių mokyklų mokiniai, ne tik valstybinių.
P. Sungaila tvirtina, kad pastebi tą patį – korepetitorių paklausa šiemet išaugusi bent du–tris kartus. Korepetitorius teigia, kad didesnį poreikį lemia reformuota egzaminų sistema, kuri dabar yra išskaidyta į dvi dalis.
„Egzaminų, kuriuos turės laikyti paskutinių klasių moksleiviai, padvigubėjo. Pavyzdžiui, norintys stoti į mediciną, reikia išlaikyti apie 10–12 egzaminų per du metus, per vienuoliktos ir dvyliktos klasės mokslo metus“, – sako P. Sungaila.
T. Jonaitis tvirtina, kad šiemet matomas paslaugų poreikio augimą, labiausiai 8, 10 ir 11 klasių mokinių grupėse.
„Aišku, ir vienuoliktokai, kurie turės laikyti egzaminus, kurių anksčiau nebuvo. Bendrai žiūrint į registracijų skaičių, lyginant su pernai, jų yra mažiau. Klausimas – kodėl, bet galbūt dėl to, nes yra šilti orai, žmonės mažiau apie tai galvoja, lėčiau grįžta į mokslo metų ritmą, nors nesu dėl to tikras“, – sako jis.
T. Jonaitis priduria, kad jam keistai atrodo kitų įmonių ir korepetitorių tvirtinimas, jog paslaugų poreikis auga labai ženkliai.
„Pavyzdys: pasako įmonė, kad poreikis augo 50 proc., pasižiūri po metų – rezultatas yra ketvirčiu didesni pardavimai. Tai iš kur tas dvigubai? Mes esame didžiausia korepetitorių įmonė Lietuvoje, mes galime pasakyti, kokios yra tendencijos, nes pas mus yra didžiausi skaičiai ir mes matome tikriausius duomenis.
Aš suprantu tą norą šaukti, kad nespėjame, pas mus visi čia bėga, nes taip save reklamuoji ir gražiai pozicionuoji, bet kaip yra iš tikro?“ – svarsto pašnekovas.
Privačios pamokos kaina gali siekti ir 60 eurų
G. Balčiūnaitė tvirtina, kad privačių pamokų kainos šiemet yra padidėjusios, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Mes patys keliais eurais pakėlėme pamokų kainą, bent jau individualių, grupinių užsiėmimų kainų nekėlėmė. Pilną valandą vykstanti pamoka kainuoja 25 eurai. Rugsėjį gali būti ir pigiau, nes kai kurie daro ir nuolaidas“, – teigia „Korepetitorius Tau“ vadovė.
P. Sungaila sako, kad privačių pamokų kaina dažnai yra apgaulinga – kreipiantis per korepetitorių įmones pati įmonė dažnu atveju veikia kaip tarpininkas, todėl yra sukuriamas įspūdis, kad kainos yra didelės.
„Pamoka gali kainuoti nuo 25 iki 35 eurų, bet reikia atkreipti dėmesį, kad gali būti, jog didžiąją dalį sumos pasiima tarpininkas, o mokytojui, korepetitoriui lieka tik kokie 8–12 eurų.
Kainos galėtų būti ir mažesnės, nors jos ir nėra didelės, ypač įmonėse. O privačiai dirbantys korepetitoriai, jau tokie labiau patyrę ir kvalifikuoti gali imti 60 eurų už pamoką“, – tvirtina jis.
T. Jonaitis akcentuoja, kad kai kurių pamokų kainos yra padidėjusios, tačiau dvyliktokams – jos pamažėjusios.
„Pavyzdžiui, matematikos, fizikos pamokos yra pigesnės nei pernai. Bendrai kainos yra paaugusios apie 8 procentus, lyginant su pernai. Taip yra dėl to, nes mes stengiamės pasiūlyti patrauklią kainą, kuri būtų prieinama, bet negalime nupiginti pamokų, nes daug dirbame, kad ta paslauga būtų kokybiška“, – sako korepetitorių įmonės vadovas.
Vilija Targamadzė: korepetitorių poreikis tikrai didėja
Parlamentarė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Vilija Targamadzė sako, kad anot mokytojų, mokinių ir jų tėvų, korepetitorių poreikis tikrai didėja.
„Visų pirma, atsirado labai didelis nerimas, kad vaikai gali neįsisavinti programos, kadangi nėra vadovėlių. Taip pat yra nerimas dėl įtraukiojo ugdymas, nes, manoma, kad klasėse padaugės specialiųjų poreikių vaikų, mokytojai nesugebės suteikti reikiamo kiekio dėmesio vidutinių ir aukštesnių gėbėjimų mokiniams“, – tvirtina Seimo narė.
Ji sako, kad reikia nepamiršti, jog kai kurios savivaldybės siūlo už korepetitorių pamokas sumokėti ir taip skatina didesnę tokių paslaugų paklausą.
„Ir tie, kurie neišlaikė arba prastai išlaikė patikrinimus ar egzaminus, jie gi gali turėti konsultacijas grupelėse ir po penkis, tam skirti 20 valandų. Bet vėlgi yra problemų, kadangi vadinamieji geltonieji autobusiukai mokinių nelaukia, regionuose mokiniai turi išvykti į namus tam tikru metu, mokytojų, ypač lietuvių kalbos ir matematikos, krūviai yra be galo dideli.
Problema yra, bet kiekviena mokykla galėtų išspręsti kūrybiškai šį dalyką. Korepetitoriai nebūtų blogai, bet prasidėjęs toks vajus mane labai stebina, nes mūsų mokytojai yra pakankamai kompetentingi, kad galėtų padėti vaikui mokytis per pamokas ir pagelbėti konsultacijų metu“, – komentuoja V. Targamadzė.
Pasiteiravus dėl vadinamųjų pseudokorepetitorių, kaip vertinama ši problema, V. Targamadzė teigė, kad socialiniuose tinkluose matė skelbimus, jog pirmo kurso studentai siūlo tokias paslaugas.
„Abejoju, ar jis gali būti anglų ar lietuvių kalbos, matematikos, fizikos ir kitų dalykų korepetitoriumi. Bet labai daug tokių savo paslaugas teikia nelegaliai, todėl reikia išspręsti šį klausimą. Jie gi turi išsiimti individualios veiklos pažymas ar verslo liudijimus, bet šito nedaro, tai reikia sutvarkyti teisiškai šiuos klausimus, tada tai baigsis.
O tie, kurie samdo korepetitorius, tai yra jų atsakomybė ir jie turėtų atsisakyti tokių paslaugų“, – teigia parlamentarė.
Atsakė, kaip išsirinkti tinkamą korepetitorių
P. Sungaila dalijasi esminiais patarimais, kurie leis lengviau išsirinkti tinkamą ir kompetentingą korepetitorių. Jis akcentuoja, kad reikia pasidomėti korepetitorių išsilavinimu, patirtimi, paprašyti metodinės medžiagos pavyzdžių, pavyzdinių pamokų, konspektų, atsiliepimų iš buvusių mokinių.
„Aišku, svarbu pasidomėti, kiek mokinių per metus turi tas mokytojas, kiek metų užsiima šia veikla. Tai ypač svarbu, jei pasirenkama mokytojui mokėti didesnę kainą, nes dabar yra ta problema, kad korepetuoja ir tie, kurie iš brandos egzamino gavo 75 balus“, – sako P. Sungaila.
Jis priduria, kad svarbu pasidomėti, kada korepetitorių įmonė yra įkurta, nes yra labai daug įmonių, mažųjų bendrijų, kurias įkuria draugų kompanijos ir prisitato virtualia mokykla.
„Kiekvienas studentas save vadina mokytoju, tai sakyčiau, mes truputį iškraipome mokyklos ir mokytojo sampratą“, – pabrėžia korepetitorius.
