Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis (2022 m.) per 12 mėnesių vos 52,4 proc. lietuvių per 12 mėnesių perskaitė bent vieną knygą. O tai reiškia, kad lietuviai skaito mažiau nei kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai (EU vidurkis – 52,8 proc).
Šiek tiek mus lenkia ir kaimyninė Lenkija (54,6 proc.). O iš trijų Baltijos šalių daugiausiai skaito estai – 70,7 proc. (latviai – 50,3 proc.).
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas Mindaugas Grigaitis sako, kad nors sakyti, jog žmonės visiškai neskaito, negalima tačiau problema yra auganti. Anot jo, tą pastebi ir mokslininkai. O dėl socialinių tinklų įtakos vis mažiau žmonių skaito tradicinę, raidinę literatūrą.
„Žmonėms sudėtingiau sukaupti dėmesį. Jie yra pripratę prie trumpesnių ir pastangų nereikalaujančių pranešimų“, – teigia M. Grigaitis.
Ypač tas pastebima mokant jaunesnio amžiaus vaikus. Anot M. Grigaičio, vaikai yra paprasčiausiai pripratę gauti greitus vizualinius pranešimus.
„Jiems išsėdėti klasėje ir skaityti vieną tekstą visą pamoką yra pakankamai sudėtinga“, – teigia LKLMS pirmininkas.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sako taip pat pastebintis, kad Lietuvoje skaitymo kultūra mažėja – mažėja knygynų pardavimai, mažiau skaito vaikai, o ir vaikų šeimos ne visada linkusios pirkti knygas ar pratinti vaikus jas perskaityti.
„Ypač nuėjus į mokyklų bibliotekas, kai paklausi, kaip keičiasi skaitymo įpročiai, manęs paklausia „Kam klausiat, jeigu žinot?“ Būna kokie 7-8 vaikai, kurie skaito knygas, „ryja“ jas dieną ir naktį, bet jų skaičius nyksta“, – dalinasi G. Sarafinas.
„Reitingai“ vyr. redaktorius pasakoja, kad nors dažnai važinėja po įvairias Lietuvos mokyklas, matyti, kad vaikai pertraukų metu skaitytų daug knygų, jam teko tik vienoje mokykloje.
O mažas knygų skaitymas, anot G. Sarafino, vėliau atsispindi ir mokinių pasiekimų rezultatuose.
„Mokinių pasiekimai gimtosios kalbos, literatūros ir kitų kalbų kasmet vis menkesni atrodo. Tai jeigu vaikas neskaito, negali jis išmokti labai taisyklingai rašyti ar tų minčių turi ką pasakyti, rašydamas rašinį“, – teigia G. Sarafinas.
Pratinti reikia nuo mažens
M. Grigaičio teigimu, skaitymas padeda gerinti žmogaus vaizduotę, lavina atmintį, turtina žodyną ir gerina kultūrinį išprusimą. Didelės naudos duoda ir tėvų knygų skaitymas vaikams.
„Patartina vaikams garsiai skaityti iki 6 klasės, kadangi tada jų mąstymo ir saviraiškos gebėjimai yra daug geresni nei tų, kurie vartoja tik animacinius filmukus arba socialinių medijų pranešimus“, – aiškina LKLMS pirmininkas.
Tam antrina ir G. Sarafinas, kuris pabrėžia, kad, didelę įtaką vaiko skaitymo įpročiams turi šeima. O norint, kad žmonės skaitytų daugiau, įprotį skaityti reikia pradėti lavinti nuo pat mažų dienų.
O jei tėvai mano, kad knygų skaitymas yra nereikalingas ir vaikui iš anksto nėra suformuojamas noras skaityti, jis ir visą likusį gyvenimą nebus linkęs atsiversti knygos.
„Kai nėra tradicijos, ji neperduodama ir jaunajai kartai. O jaunoji karta iš karto prašapo išmaniuosiuose įrenginiuose. Jie bando aiškinti, kad naujienas ir literatūra skaito technologijų pagalba, bet nelabai tas vyksta. (...) Elektroninių skaityklių populiarumas taip ir neišsiplėtė. Skaito dalis žmonių, bet ne tiek, kiek turėjo jų atsirasti, palyginus su tuo, kiek sumažėjo knygų skaitymas “, – sako G. Sarafinas.
Visgi, pašnekovas džiaugiasi pastebintis, kad mokyklose knygų svarba yra pastebima, o mokiniai yra skatinami skaityti. Pavyzdžiui, apdovanojant juos gerais pažymiais už perskaitytas ir gerai išanalizuotas grožinės literatūros knygas, kviečiant vaikus į bibliotekas ar raginant juos skaityti garsiai.
Pasekmės liūdnos
Paklaustas, dėl kokių priežasčių vaikams nėra formuojami įpročiai ir tradicijos skaityti knygas, G. Sarafinas teigia, kad tai yra daug pastangų reikalaujantis juodas darbas, tačiau dėl tėvų laiko trūkumo ar didelių mokytojų krūvių, dažnai niekas įpročio skaityti vaikams nemėgina formuoti.
O technologijos galiausiai vaikams nurungia knygas. G. Sarafinas pabrėžia, kad įtakos turi ir tai, kad žmonės visada nori greito rezultato, kurio knyga suteikti negali.
O galiausiai toks knygų neskaitymas gali pridaryti itin daug žalos. Anot M. Grigaičio, neskaitanti visuomenė tampa neraštinga. Kadangi ji negeba vartoti informacijos, atskirti dezinformacijos. Tokia visuomene lengviau manipuliuoti ar parduoti pigius kultūrinius produktus.
„Nuskursta ir politinė kultūra, nes žmonėms nereikia solidžių ir rimtų pilietinių diskusijų, jiems užtenka tiesiog kelių lozungų ir jie perka tą prekę“, – sako M. Grigaitis.
G. Sarafinas, prideda, kad būtent knygos anksčiau formuodavo inteligentus ir eruditus. O tuo tarpu tas, kuris net ir šiais laikais skaito mažai –turi itin siaurą pasaulio suvokimą.
„Tūkstantį knygų perskaitęs žmogus ir tas, kuris yra perskaitęs vieną knygą yra nutolę šviesmečiais, turbūt nelabai ir susišnekėtų, nes jie tiesiog skirtinguose pasauliuose. Skiriasi jų savivoka, akiračio plotis, žodynas, temų ratas, išmintis“, – sako G. Sarafinas.
