Užimtumo tarnyba rugpjūčio 12 dieną skelbė, jog šiuo metu darbo skelbimų portale yra 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams, prieš kelias savaites jų paklausa visu šimtu buvo mažesnė, o rugpjūčio pradžioje prieš metus darbo pasiūlymų buvo pusšimčiu mažiau – 486.
Šiuo metu daugiausiai ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų – 202, pradinio ugdymo – 53, ikimokyklinio ugdymo pedagogų – 83, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų – 79, kiti darbo pasiūlymai – profesijos mokytojams, neformaliojo švietimo mokytojams.
Pasak tarnybos, palyginti su praėjusiais metais, darbo pasiūlymų skaičius ūgtelėjo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, tačiau sumažėjo pasiūlymų ikimokyklinio ugdymo pedagogams.
Savivaldybės ramina
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėmis ir paprašė įvertinti mokytojų trūkumą.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas tikina, jog šiuo metu trūksta maždaug tiek pat mokytojų, kaip ir praėjusiais metais.
Daugiausiai trūksta mokytojų padėjėjų ir logopedų, tačiau kai kurių dalykininkų padėtis taip pat nespindi – pavyzdžiui trūksta net 50 matematikos mokytojų.
„Gegužės pradžios duomenimis nustatyta, kad Vilniuje gali trūkti apie 500 mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų, iš jų daugiausia – po maždaug 100 – mokytojo padėjėjų ir logopedų. Iš mokytojų-dalykininkų didžiausias numatytas poreikis lietuvių kalbos (apie 60), pradinio ugdymo ir matematikos (po maždaug 50) mokytojų. Šių metų situacija yra labai panaši į tą, kuri buvo pernai“, – teigė G. Grubinskas.
Tiesa, savivaldybės atstovas pabrėžia, jog šie skaičiavimai – preliminarūs.
„Labai svarbu, kad šie skaičiavimai buvo tik preliminarūs, atlikti įvertinant specialistams sukaksiantį pensinį amžių ir įprastą darbuotojų kaitą bei skirti įsivertinti bendrai situacijai ir tendencijoms“, – komentavo G. Grubinskas.
„Realų specialistų poreikį geriausiai atspindi skelbiamos darbuotojų atrankos į laisvas vietas.
Šiuo metu ieškoma apie 200 mokytojų-dalykininkų (iš jų daugiausia – matematikos, lietuvių ir anglų kalbų, pradinio ugdymo mokytojų). Iš viso į mokyklas yra paskelbta 400 darbo skelbimų, į šį skaičių be mokytojų-dalykininkų įeina pagalbos mokiniui specialistai ir kiti mokyklų darbuotojai (raštinės darbuotojai, bibliotekininkai ir pan.)“, – pridūrė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė taip pat teigia, jog tendencijos išlieka panašios, kaip ir praėjusiais metais. Savivaldybės skaičiavimu, trūksta kelių dešimčių mokytojų.
„Šiandienos duomenis, rugsėjo 1 d. trūksta vos kelių dešimčių mokytojų dalykininkų. Daugiausiai trūksta pradinių klasių mokytojų (5), užsienio kalbos - anglų (4), matematikos (5), lietuvių kalbos (5), IT (4,5), Fizikos (2), užsienio kalbos – vokiečių (3). Išskirti konkrečių mokyklų negalime, visose mokytojų trūkumas panašus. Iš naujo duomenys bus vertinami rugsėjo 1-ąją, taip pat rugsėjo viduryje“, – komentavo O. Gucevičienė.
Klaipėdos miesto savivaldybės atsakymo kol kas nesulaukėme, tačiau kai atsakymą gausime – papildysime.
Mokyklų vadovai imasi ir nestandartinių priemonių
Apie mokytojų trūkumo bėdas pasisako ir mokyklų direktoriai. Kai kurie direktoriai imasi ir gana vaizdžių priemonių. Štai Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis atostogaudamas su bendraminčiais leidosi į žygį.
Savo „Facebook“ paskyroje jis pasidalino nuotrauka iš šio žygio, kuriame jis dėvi marškinėlius su iškalbingu užrašu „Vilniaus Fabijoniškių gimnazija ieško matematikos, pradinukų, istorijos ir IT mokytojų.“
Apie šią idėją mokyklos direktorius daugiau papasakojo TV3 žinioms.
„Buvau suplanavęs kelionę iš Palangos į Nidą pėsčiomis ir pagalvojau, kad tie marškinėliai kalbėtų už mane, tai atostogų metu tiesiog nusiėmiau dalį sąžinės graužaties, kad štai aš ilsiuosi, o mokytojų kolektyvas vis dar nesuformuotas“, – pasakojo direktorius.
Ką reiškia rugsėjo pirmosios sulaukti trūkstant mokytojų, direktorius patyrė jau pernai. „Praėjusiais metais teko mokslo metus pradėti be anglų ir lietuvių kalbos mokytojo, tai teko matyti ir gimnazijos bendruomenės nepasitenkinimą, ir tam tikrus iššūkius patirti, nes jeigu pamoką dviem klasėms veda vienas mokytojas, tai čia nėra geras ugdymo procesas“, – kalba L. Janulionis. | Visą straipsnį galite rasti:
Panašią akciją surengė ir Žvėryno gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė. Ji savo anketoje pasidalino panašia nuotrauka – ant direktorės marškinėlių matomas užrašas „Vilniaus žvėryno gimnazija ieško matematikos mokytojo.
Ji TV3 žinioms pasakojo, jog nors ir siūlo didesnį nei vidutinį atlyginimą, mokytojų neranda.
„Į rankas apie du su puse tūkstančio“, – sakė direktorė.
Ir tai ne vien šios mokyklos rūpestis. Anot Užimtumo tarnybos, šiuo metu Lietuvoje trūksta beveik pusšešto šimto mokytojų, ypač mokyklos ieško matematikos, lietuvių, anglų kalbų, informatikos, fizikos ir chemijos mokytojų.
„Žmonės išėję į pensiją vis dar tempiami į mokyklą. Tai situacija tikrai yra skaudi, apgailėtina“, – kalbėjo Ž. Vaškevičienė.
Dalykų pedagogikos stojimų rezultatai nespindi
Nors mokytojų jau dabar trūksta, ateityje padėtis gali atrodyti ir dar prasčiau. Iš pradžių bendras vaizdas gal ir neatrodo taip prastai – štai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti skelbė, jog šiemet padaugės ugdymo mokslų studentų, kurie studijuos valstybės finansuojamose vietose.
Tačiau velnias slypi detalėse. LAMA BPO naujienų portalui tv3.lt pateikti duomenys rodo, jog pagrindinio priėmimo metu informatikos pedagogiką rinkosi vienas abiturientas, chemiją trys, fizikos – nei vienas. Per papildomo priėmimo pirmąjį etapą, vienas fizikas visgi įstojo.
Kaip minėjome, mokyklų direktoriai verčiasi per galvą ieškodami matematikos mokytojų. O šią specialybę irgi rinkosi santykinai nedaug abiturientų – pagrindinio priėmimo metu devyni, per papildomo priėmimo pirmąjį etapą atsirado dar du, taigi iš viso matematiką rinkosi vienuolika abiturientų.
Profesinė sąjunga – „Būtina imtis radikalių veiksmų“
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas naujienų portalui tv3.lt komentavo, jog šiemet mokytojų trūksta panašiai kaip ir praėjusiais metais. Tačiau profsąjungos pirmininko nuomone, situacija prastėja, nes būtina galvoti apie ateitį. O ateities perspektyvos, anot E. Milešino, yra itin niūrios.
„Vertinant skaičius, kurie yra pateikiami viešai, galime sakyti, kad situacija panaši kaip ir buvo ankstesniais metais. Gal šiek tiek situacija prastėja, tas trūkumas didėja žiūrint į perspektyvą – mokytojų amžius didėja. Jeigu nebus imamasi kokių nors radikalių veiksmų, ši problema su kiekvienais metais vis didės“, – kalbėjo E. Milešinas.
„Dar viena vyriausybė gal ir prašoks tuos keturis metus, bet ką darys sekanti vyriausybė 2028 metais, aš nežinau“, – pridūrė profesinės sąjungos vadovas.
Anot E. Milešino, abiturientai jau dabar nesirenka dalykų pedagogikos studijų, nes sektoriaus problemos – kaip ant delno.
„Kai kalbame apie švietimą viešojoje erdvėje, diskusija beveik visuomet vyksta problemų kontekste. Kaip švietimo sektoriuje viskas yra prastai – susidaro bendras fonas, kad mokytoju dirbti neapsimoka, nes krūvis yra didelis, o atlyginimas darbo krūvio neatitinka.
Problemos yra matomos ir vyriausybei žinomos. Ir jeigu nebus bandoma problemų spręsti, jaunimas jų ir nesirinks. Jaunimas mato, kokias krūviais mokytojai dirba“, – komentavo E. Milešinas.
Na, o kalbėdamas apie švietimo sektoriaus problemas, profsąjungos pirmininkas mini problemas, kurios nuskambėjo ir per praėjusių metų rugsėjį vykusį mokytojų streiką.
„Darbo užmokestis yra vienas klausimas. Antras klausimas yra darbo sąlygos. Tai apima ir visas reformas – įtraukųjį ugdymą, aprūpinimą mokymo priemonėmis. Dar pernai atliktas tyrimas rodė, kad ir psichologinis, bei fizinis smurtas prieš mokytojus yra rimta problema. Visa tai susideda į vieną didelį kamuolį ir turim bendrą rezultatą“, – vardijo E. Milešinas.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, jog daugybėje darbo skelbimų ieškoma darbo pusei etato, o jaunų mokytojų tai tikrai netenkins.
„Kiek yra ieškoma mokytojų, apie pusė jų ieškoma darbui pusei etato. Bet pagal turimus skaičius, daugiau kaip pusė iš jų siūlomas darbas nepilnu krūviu. Tai automatiškai reiškia, kad atlyginimas būtų bent perpus mažesnis. Nei vienas jaunas žmogus neateis dirbti už 300-400 eurų“, – pastebėjo profsąjungos pirmininkas.
Kaip minėjome, kai kurie mokyklų vadovai randa kūrybingų būdų, kaip gi ieškoti trūkstamų mokytojų. E. Milešinas pabrėžia, jog mokyklų vadovų rankos – surištos.
„Jeigu visiškai teisiškai žiūrint, mokyklų vadovai yra atsakingi už darbuotojų paiešką. Bet vadovų rankos irgi surištos. Privačiame sektoriuje vadovai gali pasiūlyti didesnį atlyginimą, jei pavyzdžiui trūksta fizikos mokytojų. O to dalyko mes negalime daryti, nes įstatymu numatyta, kokie yra mokytojų atlyginimai. Savivaldybės dabar pačios iš savęs bando finansuoti įvairiausias priemones – nuompinigius, priedus ir t.t.“, –pasakojo E. Milešinas.
