Du teroro išpuolius Norvegijoje, per kuriuos žuvo mažiausiai 92 žmonės, galėjo išprovokuoti visose Senojo žemyno šalyse gilėjantis konfliktas tarp kiekvienos šių valstybių tautinės daugumos ir imigrantų – tuo įsitikinęs Šiaulių universiteto docentas istorikas Arūnas Gumuliauskas. Tačiau paklaustas, kas laukia Lietuvos – ar, kariaudami svetimus karus šiandien, galime jaustis saugūs savo žemėje, jis atsakė: „Dabar jau ne tiek daug tų svetimų karų dalyvaujame: Irake mūsų nėra, Libijoje mūsų nėra, mūsų yra dar Afganistane, bet iš ten jau irgi rengiamės išeiti. Mūsų dalyvavimą svetimuose karuose lemia solidarumo veiksnys, egzistuojantis NATO valstybėse. Juk Zokniuose šiuo metu dislokuoti Prancūzijos kariai irgi gali pasakyti: „Ką mes čia veikiame?“ Teko su jais diskutuoti – jie supranta, kad privalo čia būti. Tą privalome suprasti ir mes. Nėra garantijų, kad panaši tragedija, kuri sukrėtė Norvegiją, ateityje neatslinks ir į Lietuvą. Tačiau žinant, kad Lietuva nėra patraukli imigrantams, tokio pavojaus nematau. Kol kas, ačiū Dievui, imigrantai per Lietuvą bėga tik kitur“. Interviu su A. Gumuliausku – „Norvegijos tragedijos vardas – globalizmas“. RESPUBLIKA
Lietuvoje rinkėjų aktyvumas – vienas mažiausių visoje Europoje. Tai įrodė ir prieš savaitę vykęs pakartotinių rinkimų į Seimą Danės vienmandatėje apygardoje antrasis turas, kuriame savo nuomonę pareiškė vos 10,5 proc. rinkėjų. Po kiekvienų Seimo, Prezidento, Europos Parlamento rinkimų, kuriuose rinkėjai dalyvauja vangiai, kaskart pasigirsta kalbų, kad įstatymu reikėtų įtvirtinti privalomą balsavimą. Tokios idėjos šalininkai remiasi užsienio šalių pavyzdžiu, kur rinkimai yra privalomi, dėl tokios tvarkos esą rinkimuose dalyvauja apie 80 proc. rinkėjų, o nebalsavusieji yra baudžiami piniginėmis baudomis. „Manau, kad rinkimai turi būti privalomi, kol išmokysime savo žmones laikytis pilietinės pareigos atiduoti savo balsą. Gal kada nors privalomi rinkimai ir galėtų būti panaikinti, bet dabar jie yra būtini“, – mano buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Tokios tvarkos priešininkų teigimu, privalomi rinkimai iškreipia pačią demokratijos idėją. „Laisvi rinkimai yra vienas kertinių demokratijos elementų, todėl jei jie būtų privalomi, tai reikštų, kad ir pati demokratija būtų privaloma“, – sako Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius. „Privalomi rinkimai: argumentai už ir prieš“. KAUNO DIENA
Šeštadienį Vilniuje nuaidėję šūviai vėl priminė apie Dambrauskinių grupuotę. Į ją pareigūnų žvilgsniai nukrypo po to, kai sostinės centre buvo nužudytas advokatas Sergejus Novikovas. Šeštadienio naktį į ligoninę pateko 36 metų R. Š. Policijai gerai žinomas vyras – Dambrauskinių grupuotės narys, pravarde Parasolka. Kai apie 22 val. 30 min. į savo namus Pavilnyje grįžęs R. Š. bandė atidaryti kiemo vartus, iš tamsos į jį kažkas šovė – pataikė į krūtinę, bet R. Š. liko gyvas. Jis teigė nematęs, kas šovė. Medikai nustatė, kad R. Š. krūtinė sužalota smulkiais šratais. Kadangi sužalotas vilnietis priklauso nusikaltėlių grupuotei, šio įvykio aplinkybes aiškinasi organizuotus nusikaltimus tiriantys pareigūnai. Tiesa, jie abejoja, ar šis įvykis gali būti susijęs su advokato S. Novikovo nužudymo byla. 47 metų advokato nužudymu įtariamas Dambrauskinių grupuotės lyderis buvęs boksininkas 40-metis Jonas Dambrauskas šiuo metu suimtas. „Gaujos narį šūviai pakirto prie pat namų“. LIETUVOS RYTAS
Motociklininkai, kurie, kaip spėjama, lenktyniavo tarpusavyje, Kaune sekmadienį sukėlė nelaimę: pėsčiųjų perėjoje partrenkė pensininkę. Pėsčiąją kliudė motociklas „Yamaha“. Pasak liudytojo, lenktyniaujantys du motociklininkai važiavo ant galinio rato, o greitis turėjo siekti apie 120–140 km per valandą. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai stebėjosi, kad abu motociklų vairuotojai – nebe jaunuoliai. Pirminiais duomenimis, jie buvo blaivūs. Pensininkei lūžo koja, gali būti sulaužytas raktikaulis. Laimė, pavyko išvengti sunkios galvos traumos. „Lenktyniaujantys motociklininkai sukėlė nelaimę“. KAUNO DIENA
Panevėžietė, laukdama užtrukusio savo sutuoktinio, užmigo neužsirakinusi durų. Jos vyras grįždamas namo susidūrė su vagišiais, kurie tempė iš jo buto pagrobtus daiktus. Panevėžio S. Dariaus ir S. Girėno gatvės daugiabutyje gyvenanti 26-erių moteris šeštadienio paryčiais kietai miegojo ir negirdėjo, kaip į butą įsliūkino vagys. Jie pasiėmė dvi namų kino sistemas bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. 30-metis jos vyras parėjo pačiu laiku. Apie 3 val. lipdamas laiptais į savo butą jis susitiko du nepažįstamus žmones, kurie buvo apsikrovę vaizdo technika. Vyriškis neteko žado supratęs, kad sutiktieji tempia jo turtą. Jis pareikalavo, kad vagys grąžintų daiktus. Kilus konfliktui nepažįstami vyrai spruko. Jie laiptinėje paliko pavogtus daiktus. Panevėžietis parsinešė iš vagių atimtą savo turtą. Tačiau namuose pasigedo telefono „Nokia“, nuostolis – 150 litų. Praėjusią savaitę Palangoje vagims sekėsi kur kas geriau: įsibrovę į poilsiaujančio Maskvos „Citi“ banko viceprezidento šeimos būstą iš miegančių šeimininkų plėšikai pagrobė dvi pinigines ir, jas iškratę, padarė svečiams 12,6 tūkst. litų nuostolį. LIETUVOS RYTAS
Po ilgos pertraukos Kaune savo kūrybą pristatė vilnietis ekspresionistas Klaudijus Petrulis. Po 15 metų pertraukos į laikinąją sostinę grįžusio dailininko paroda – projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ dalis. K. Petrulio darbų paroda Ryšių istorijos muziejuje veiks iki rugpjūčio 29-osios. KAUNO DIENA
Beveik 120 vaidmenų sukūrusi pirmoji Lietuvos scenos Džiuljeta, Klaipėdos dramos teatro aktorė Marija Černiauskaitė antradienį švenčia 80 metų jubiliejų. „Galiu sakyti, kad esu laiminga – sulaukiau tokių vaidmenų, jog tik pasvajoti galėtumei. Bet ko norėjau, negavau“, – prasitarė M. Černiauskaitė. „Jėgų suteikia apsilankymai teatre“. LIETUVOS RYTAS
Nors beveik kiekvienas iš mūsų tariasi žinąs, kaip suteikti pirmąją pagalbą skęstančiajam, tačiau atsitikus nelaimei žmonės dažnai sutrinka, puola maigyti telefonus, nedovanotinai prarasdami brangias minutes. Net prisiskambinus greitoji pagalba gali nebesuspėti atvykti laiku. Todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis įvykus nelaimei. Pasak gydytojos Virginijos Paradnevičiūtės, „daugeliu atvejų, kai plaukiką pasiglemžia vandenys ir jo paieška užtrunka, skubėti nebėra kur, bet kai skęstantį žmogų pavyksta į krantą ištraukti greitai, o jis neberodo gyvybės žymių, brangi kiekviena sekundė“. Kokių veiksmų nelaimės akivaizdoje būtina imtis pirmiausia, šiandienos „Respublikoje“ pataria 24 metus Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbanti medikė Virginija Paradnevičiūtė. „Minutė gyvybei išgelbėti“. RESPUBLIKA