rinkėjų aktyvumas

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį iki 17 val. į apylinkes atėjo balsuoti 41,78 proc. rinkėjų, dar 6,25 proc. balsavo iš anksto. Tuo tarpu policija nespėja skaičiuoti pažeidimų.  Sekmadienį aktyviausiai balsuoti eina Pagėgių gyventojai, čia 14 val. valią jau pareiškė 35,40 proc. rinkėjų. Pridėjus balsavusiųjų iš anksto duomenis, Pagėgiuose rinkėjų aktyvumas siekia 46,99 proc. ir yra didžiausias šalyje. Nedaug atsilieka Birštonas (46,52 proc.

Savivaldos rinkimuose per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 5,2 proc. rinkėjų – truputį daugiau nei prieš ketverius metus, rodo šeštadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Savivaldybių patalpose buvo galima balsuoti trečiadienį ir ketvirtadienį, balsavimas namuose vyksta penktadienį ir šeštadienį. Namuose balsuoti gali neįgalieji, ligoniai, sunkios sveikatos būklės senjorai, jie prašymą turėjo pateikti iš anksto.

 Mažas rinkėjų aktyvumas antrajame tiesioginių merų rinkimų ture yra dėl to, kad balsuoti nebematė prasmės dalis protesto elektorato ir tautinių mažumų rinkėjų, teigia ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus. Išankstiniais 19 val. duomenimis, rinkimuose iš viso balsavo 37,33 proc. rinkėjų. VRK vadovas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, kad bendras rinkimų aktyvumas sieks 38-39 procentų. Prieš dvi savaites bendras aktyvumas pirmajame ture siekė 47,17 procento.

Rinkėjų aktyvumas šeštadienį vykstančiuose Latvijos parlamento rinkimuose vidurdienį buvo 23,12 proc. – per penkias valandas balsavo 359 tūkst. 500 rinkėjų, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) duomenys. Iš jų 30 400 rinkėjų, arba 1,95 proc., pasinaudojo išankstinio balsavimo galimybe, jų balsalapiai buvo atiduoti per tris paras iki šeštadienį prasidėjusio visuotinio balsavimo, likę 329 tūkst. 100 rinkėjų balsavo per pirmas penkias valandas šeštadienį.

Dėl rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.   (Atnaujinta 00 val. 26 min.) Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį žlugo, balsuoti atėjus vos 15 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos pataisas balsavo 268 tūkst. 920 Lietuvos piliečių - mažiau, nei pasirašė už referendumo paskelbimą.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis kartu su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi parengė įstatymų pakeitimo ir papildymo projektus, kuriais siūloma visų lygių rinkimuose ir referendumuose įteisinti balsavimą internetu. Naujausia visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa rodo, kad šiai idėjai pritaria beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų (65 proc.

Artėja antrasis rinkimų į Seimą turas, kuris sudėlios visus taškus ant i ir išryškins realią rinkimų situaciją. Po šį sekmadienį vyksiančio balsavimo bus aišku, kas formuos valdančiąją koaliciją ir artimiausiems ketveriems metams stos už valdžios vairo. Naujienų portalas Balsas.lt atliko apklausą, kurios metu domėjosi, ar žmonės planuoja eiti balsuoti į savo apylinkes. Išaiškėjo, kad rinkėjai nusiteikę gana aktyviai ir antrojo turo praleisti nežada.

Rinkimai kaip sveikatos apsauga: naudingiau išvengti problemų, nei taisyti atsiradusias, ypač mažame ir kol kas dar ne itin turtingame krašte.   Vis tik strutis nutarė ir vėl kišti galvą rudenėjančian Tėviškės ariman, o paskui, kai jau menkai svarbu, užsiėmė laiką ir energiją švaistančiu tautiniu sportu „Kas kaltas?“ Supratimas, kad demokratija ne tik privalo būti, bet ji, demokratija, dar privalo būti ir kokybiška, Lietuvoje į madą ateina labai lėtai.  Bet ateina.

Partijai „Piliečiai už europinę Bulgarijos plėtrą“ atstovaujantis Rosenas Plevnelijevas nugalėjo antrajame Bulgarijos prezidento rinkimų ture, jį palaikė 52,5 proc. rinkėjų. Jo priešininkas –Bulgarijos socialistų partijos kandidatas Ivailas Kalfinas surinko 44,7 proc. balsų. Tokius duomenis skelbia Bulgarijos centrinė rinkimų komisija. Už R. Plevnelijevą pirmajame rate balsavo 1,35 milijono žmonių, už I. Kalfiną – 974 tūkstančiai.

Du teroro išpuolius Norvegijoje, per kuriuos žuvo mažiausiai 92 žmonės, galėjo išprovokuoti visose Senojo žemyno šalyse gilėjantis konfliktas tarp kiekvienos šių valstybių tautinės daugumos ir imigrantų – tuo įsitikinęs Šiaulių universiteto docentas istorikas Arūnas Gumuliauskas.

Rinkimai į savivaldybių tarybas sustiprino tradicines politines partijas, užvėrė duris į vietos valdžią populistams ir žada įdomią kovą būsimosiose batalijose dėl Seimo narių mandatų. Daugiausia savivaldybių tarybų narių mandatų iškovojo socialdemokratai. Antri liko Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Ekspertus labiausiai nustebino Darbo partijos ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sėkmė bei Kazimieros Prunskienės ir Artūro Paulausko nustūmimas į politinį užribį.

Liberalų Sąjūdžio štabe, užsidarius rinkiminėms apylinkėms, optimistinės nuotaikos. Šiuo metu tris merus Lietuvoje turinti partija tikisi turėti daugiau. Partijos pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis portalui „Balsas.lt“ teigė esąs patenkintas tuo, kad rinkimuose balsuota, anot jo, „pakankamai aktyviai“ ir sakė tikįs, kad atėjo būtent liberalų rinkėjas.