Seimo laikinoji komisija, tirianti banko „Snoras“ bankroto aplinkybes, šiandien skandalingai baigė darbą ir pateikė savo išvadas, kurioms pasipriešino valdantieji. Jiems palikus „Snoro“ komisijos posėdį, išvados liko nepatvirtintos daugumos.
Valdančiųjų atstovas Stasys Šedbaras patikino, kad iš esmės nebuvo sutarta dėl vieno valstybinės reikšmės punkto, kuris būtų sukūręs prielaidas kiekvienam mokesčių mokėtojui reikšti ieškinius valstybei.
V. Mazuronis piktinosi, kad valdantieji ir V. Vasiliauskas viskam bando priduoti politinį atspalvį, o Lietuvai reikia ne politikos, o tiesos.
Rytoj komisija registruos savo išvadas ir pateiks atsakymus į ankščiau Seimo suformuluotus klausimus.
Komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis pažymėjo, kad Jurgis Razma suformulavo kitus pasiūlymus ir komisija sutiko, kad jie būtų svarstomi iš naujo. Komisijos posėdžio metu buvo svarstoma, ar tinka priimtas sprendimas, ar reikia peržiūrėti išvadas iš naujo, tačiau TS-LKD nariai paliko posėdžių salę ties 6 klausimo svarstymu, prieš tai pavėlavę į posėdį 40 min. Pasak jo, TS-LKD atstovai nesutiko su nuostatomis, kurias priėmė komisija.
Todėl buvo nuspręsta registruoti balsavimui jau priimtas išvadas, atkreipiant Seimo dėmesį, kad komisija negalėjo baigti darbo.
Išvadose konstatuojama, kad Lietuvos bankas (LB) nepakankamai griežtai vertino informaciją apie banko „Snoras“ padėtį, nes informacija apie blogą banko padėtį buvo žinoma nuo 2009 metų.
Taip pat teigiama, kad LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, derindamas laikinojo administratoriaus atvykimo datą, galėjo viršyti įgaliojimus, todėl komisija teikia pasiūlymą dėl to kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Komisijai kilo abejonių dėl laikinojo administratoriaus Simono Freakley milijoninio atlyginimo pagrįstumo.
Manoma, kad „Snoras“ nacionalizavimas buvo įvykdytas neturint pakankamai informacijos apie banko padėtį.
Komisija bandė atsakyti į klausimą, ar buvę „Snoro“ akcininkai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas kišosi į procesus Lietuvoje, bandydami paveikti savo ekstradicijos bylą, tačiau tokių duomenų negauta.
Patys buvę akcininkai siūlėsi komisijai atsakyti į klausimus, tačiau informacijos iš jų komisija negavo.
Žilvinas Šilgalis, perskaičius išvadas, pareiškė, kad visi į apklausą atvykę žmonės turėjo pasirašyti raštą, kad sakys tik tiesą, ir už melagingų parodymų davimą gresia atsakomybę. Jo teigimu, Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina melavo komisijai, nes vieni pateikti raštai prieštaravo kitiems.
Ž. Šilgalis akcentavo, kad komisijai atsižvelgus į J. Razmos pasiūlymus, būtų reikėję konstatuoti, kad tiek Lietuvos bankas, tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos Respublikos prezidentė viską padarė labai teisingai ir tokiu būdu išgelbėjo valstybę nuo kracho, o V. Vasiliauską apskritai reikėtų skelbti šventuoju.
Nei pozicijai, nei opozicijai nepriklausantis Seimo narys pabrėžė, kad komisijos tikslas nebuvo kažką ištempti ar kažkam padėti, kažkuo rūpintis. Jos tikslas – išsiaiškinti, kaip viskas buvo.
Tezės iš laikinosios komisijos išvadų:
Teisės aktai sudaro prielaidas saugiam šalies bankų sistemos funkcionavimui, tačiau egzistavo ir egzistuoja verslo rizikos ir galimai nusikalstamos veiklos veiksmai. LB sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“ turėjo didelį poveikį Lietuvos finansams, nes Lietuva yra apdraudusi visus bankų indėlius iki 100 tūkst. eurų, lėšų, sukauptų indėlių fonde nepakako, todėl buvo naudojamos Lietuvos Respublikos lėšos.
„Snoras“ platino indėlių sertifikatus ir kitus vertybinius popierius, pateikdama nevienareikšmiškai suprantą informaciją, tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos galimam banko klientų klaidinimui, LB ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (VPK) nekontroliavo „Snoro“ pateikiamos informacijos, nes tuo metu egzistavusi teisinė bazė nesuteikė jiems teisių prižiūrėti.
LR VPK savo laiku nesiėmė reikiamų priemonių, nesiėmė reikiamų įstatymų pakeitimų tam, kad užtikrintų vertybinių popierių, leidžiamų komerciniuose bankuose platinimo kontrolę.
Komisija siūlo LR bankų įstatyme numatyti prievolę, kad jis yra atsakingas už visų bankų priežiūrą, o Generalinei prokuratūrai išnagrinėti, ar bankui „Snoras“ platinant indėlių sertifikatus ir vertybinius popierius bei pateikiant nevienareikšmiškai suprantamą informaciją, buvo vykdoma nusikalstama veikla, o nustačius tos veiklos požymius, imtis atitinkamų priemonių.
Komisija negavo patvirtinančių dokumentų ir įrodymų, kad LB valdybos narių artimieji ar giminaičiai, kurie galimai dirbo ar tebedirba Lietuvoje veikiančiuose bankuose bei jų padaliniuose, kurių priežiūrą turėjo vykdyti LB, galėjo turėti įtakos LB valdybos sprendimams, kontroliuojant bankus.
Komisija nustatė, kad LB nepakankamai griežtai prižiūrėjo inspektavimo išvadose siūlomų priemonių įgyvendinimą ir nepakankamai griežtai vertino gautą informaciją apie galimai blogą situaciją banke „Snoras“ 2009 metais.
Remiantis gauta informacija, komisija nustatė, kad LB iš anksto parengė galimai situacijos „Snore“ valdymo scenarijų, numatant laikinojo administratoriaus paskyrimą ir banko nacionalizavimą. Sprendimas dėl banko nacionalizavimo buvo priimtas nelaukiant banko inspektavimo išvadų.
Sutartyje tarp Vito Vasiliausko ir Simono Freakley nustatyti Seimo įsipareigojimai laikinajam administratoriui S. Freakley, kuriuos nustatydamas LB pirmininkas V. Vasiliauskas galimai viršijo įgaliojimus. Ar šia sutartimi V. Vasiliauskas viršijo kompetenciją, siūloma išsiaiškinti Generalinei prokuratūrai.
Viena iš komisijos užduočių buvo nustatyti, ar Seimo ir Vyriausybės atstovai galėjo pasinaudoti iš anksto turima informacija apie banką „Snoras“. Dokumentų, įrodančių, kad tokių veiksmų būta, komisija negavo. Skandalingai nuskambėjusi istorija apie Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio įmonės „Novotersa“ ir banko „Snoras“ sandorius kol kas liko neištirta, nes, pasak komisijos, aiškinimosi procesas tebevyksta.
