Nors mūsų šalies automobilininkai dairosi ir į naujus automobilius, bet ilgalaikės tendencijos kardinaliai nesikeičia: dauguma vairuotojų gali įsigyti tik naudotą ir ne brangesnį nei 20 tūkst. litų kainuojantį automobilį.
Lietuva vis dar yra ta Europos šalis, kur automobilių parkas yra labai senas. Apie tai, kaip priverstinai pripratinti žmones pirkti naujus automobilius apmokestinant visas keliais riedančias senienas, kartais svarsto ne tik tuo suinteresuoti automobilių prekeiviai, bet ir valdžios vyrai. Kita vertus, gal seni automobiliai nėra tokie jau blogi? Ar tikrai nauji automobiliai taip stipriai už juos pranašesni?
Atskaitos taškai
Vienareikšmiškai teigti, kad tvirtai suręsti seni automobiliai yra geresni už naujus, negalima nieku gyvu. Tai sunkiai palyginami dalykai. Visų pirma, nauji automobiliai yra saugesni: čia tiek daug gyvybę saugančių inovacijų, kad joms apibūdinti reikėtų atskiro straipsnio. Tą patį galima pasakyti ir apie „draugiškumą“ aplinkai bei taupumą. Tai, beje, vienas iš didžiausių šiuolaikinių automobilių kozirių. Na, kur dar komfortas, visi elektroniniai prietaisai ir t.t.
Visos šios inovacijos kainuoja, tad, kas galėtų paneigti, kad automobilių gamintojams netenka taupyti kitose srityse. Todėl pasvarstyti, ar šių dienų automobiliai pasižymės tokiu resursu, kaip paprasti ir su atsarga pagaminti 80-ųjų „seneliai“, jau galima. Ar tikisi, kad naujausi XXI a. antro dešimtmečio automobiliai bus pajėgūs tarnauti visiems savo šeimininkams kokius dvidešimt metų?
Nauji laikai – nauji prioritetai
Idėjinius skirtingų kartų automobilių pokyčius pastebi automobilių remonto specialistai. Štai inžinierius ir automobilių variklių remonto specialistas Žydrūnas Janušauskas naujausiuose motoruose pastebi ne pačių smagiausių dalykų.
„Visų pirma, pastebėjau faktą, kad mano dirbtuvėse jau tampa tradicija epizodiškai remontuoti vos kelių metų senumo automobilių variklius. Štai šiais metais tvarkiau du automobilius, kuriems tik ką buvo pasibaigęs garantinis laikotarpis. Viskas natūralu, pravažiavę jie buvo tikrai daug, bet ardydamas naujausių laikų variklius aš pastebiu ne tik inovacijas, tačiau ir taupymą. Tai geri varikliai, bet ne vienas ir ne keli iš jų gaminami taupiai. Ir ne tik varikliai – ten, kur tik įmanoma, naudojamos kuklesnės medžiagos ar komplektavimo detalės. Viskas paaiškinama – automobilių modeliai atnaujinami dažnai, šiais laikais atsirado milžiniški reikalavimai automobilių saugumui, bet visi nori ir sutaupyti. Tai milžiniškos investicijos, tad kažkur reikia taupyti. Tinkama taupymui vieta – varikliai, tiksliau, detalės ir pačios medžiagos, iš kurių jis pagamintas. Be to, dar leisčiau sau išsakyti vos ne savitą sąmokslo teoriją: štai automobilių modeliai dabar keičiasi gerokai dažniau nei anksčiau, tad gal ir gaminami automobiliai dabar specialiai daug trumpesniam laikui?“, – svarstė automobilių inžinierius Ž. Janušauskas.
Automobilių remontininkui antrina ir Rusijos automobilių žurnalistas, automobilių bandytojas ir lenktynininkas Andrejus Leontjevas. Tiesa, jis kapsto dar giliau.
„Aš dirbu Maskvoje, gyvenu šalia šio megapolio. Mano pastebėta automobilių evoliucijos detalė tėra smulkmena, bet ji nusako bendras tendencijas. Mano kolega turėjo tokį patį kaip ir aš „Volvo S60R“, tik metais jaunesnį, po atnaujinimo. Po darbo abu išvažiavom į užmiestį, pas mane. Didžiai mano nuostabai, įsukęs į mano kiemą, kolega triaukščiais išsireiškimais puolė pasakoti, kaip išnaudojo visą langų plovimo skystį, kad jo žibintai vos šviečia ir, kad vos nenumušė juodai apsirengusio praeivio. Pažiūrėjome ir pamatėme, kad jo „atnaujintoje“ mašinoje jau nėra žibintų valytuvų. Žinoma, yra purkštukai. Bet žiemišką purvą jų srovė nuskuta prastokai, o ir skystis „eina“ kibirais. Savotiškai man pasirodė šis atnaujinimas, tad apie tai teiravausi pardavėjų. Atsakymas paprastas – valytuvai kenkia plastikiniams žibintų stiklams, o stikliniai nėra saugūs. Nėra saugūs ir patys valytuvai. Esą, jie pavojingi susidūrus su pėsčiaisiais. Na gerai, bet apie tai vėliau užsiminiau ir vienam buvusiam žinomo Europos koncerno automobilių bandytojui. Jis man uždavė retorinį klausimą. Sako, Andrejau, palygink sudėtingo valytuvų mechanizmo ir paprasto purkštuko kainas, palygink stiklinio sklaidytuvo ir plastikinio žibinto stiklo savikainą... Tuomet aš prisiminiau „Ryanair“ savininko iniciatyvą apmokestinti ar išvis panaikinti tualetus lėktuvuose. Neva, jie užstoja kelią avarinių išėjimų link. Pasirodysiu kaip senstantis zyzlys, bet saugumas ir ekologija kartai tampa tik puikia priežastimi savikainos mažinimui. Apsižvalgykime aplinkui. Mes gyvename „hi-tech“ žaisliukų amžiuje, bet vos po kelių metų jie keliauja į šiukšlių dėžę. Panašios tendencijos matomos ir su automobiliais“, – pasakojo A. Leontjevas.
Paprastų automobilių tuoj neliks
Kalbėdamas apie galimas naujausių automobilių ilgaamžiškumo problemas, A. Leontjevas pastebėjo ir dar vieną tendenciją. Pasak automobilių bandytojo ir lenktynininko, istorija tampa visa grupė automobilių.
„Ar atsimenate tokius legendinius automobilius, kaip „Renault 4“, „VW Golf Mk1“, „Citroen 2CV“? Tai paprasti „kibirėliai“. Net ir savo laiku jie buvo primityvoki, bet jie buvo visiškai paprasti, juose nebuvo kam gesti. Jie tikrai galėjo važiuoti 20-30 metų, žinoma, epizodiškai paremontuojant, bet net ir tie remontai buvo pigūs ir paprasti. Štai ir jūsų kraštų pavyzdys: juk „Audi“ kultas Lietuvoje prasidėjo nuo seno modelio „Audi 100“, kurį jūsiškiai vadindavo „silke“, bet tie laikai jau praėjo. Matau vieną vienintelį europinį automobilį, nutaikyta į visą šią didelę nišą – tai „Dacia Logan“.
Ne visi gėdisi senų automobilių
Senais automobiliais važinėjantiems lietuviams atrodo, kad visi visur ir visada veržiasi „įvaldyti“ naujus automobilius. Taip, tai evoliucija, eksploatuojamų automobilių amžius jaunėja visoje Europoje, bet europiečiai sėkmingai naudoja ir senesnius automobilius.
Šio straipsnio autorius pirmą kartą „apsilaužė“ 94-ais praėjusio amžiaus metais nuskridęs į Daniją. Bornholmo salos miestelio gatvėje sutikti seni „Morris“ ar „Saab“ atrodė kaip iš muziejaus, bet jų šeimininkai nesiruošė jų keisti. Ir jokio klasinio „viduriavimo“, kad šalia stovi naujutėlaitis „Mercedes“. Antrą skiepą teko apturėti Kanarų salose – čia senų automobilių šeimininkai prie vyno butelio tiesiai šviesiai paaiškino, kad važiuoja jie nedaug ir seno automobilio jiems visai užtenka. Svarbiausia, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas. Su tuo sutinka ir Lietuvos automobilių sporto legenda Valdas Jonušis.
„Šalies automobilių parkas tragiškas ne vien tik dėl automobilių amžiaus. Taip, senesni automobiliai nėra tokie saugūs, kaip nauji, bet važinėti jais galima visai sėkmingai. Kita vertus, jei seni automobiliai yra dar ir neprižiūrėti (mūsų gatvėse apstu techniškai netvarkingų automobilių), tai jau pavojus jų šeimininkams ir aplinkiniams. Techninė automobilių būklė – tai ne vien tik saugumo problemos. Štai vaikštinėjau po Valencijos senamiestį ir, nors mačiau ne vieną seną automobilį, visai nedusau nuo išmetamųjų dujų tvaiko“, – sakė V. Jonušis.
Pasaulis keičiasi, keistis turės ir mūsų įpročiai. Juk „Windows 7“ laikais jau beveik nėra tų, kurie bandytų instaliuotis „Windows 95“, bet kažko lyg ir gaila...
