Dar neemigravęs lietuvis virtuvėje gali pajuokauti: kad ir kas pigtų pasaulyje, Lietuvoje tai pabrangs. Vienas prabangiausių metinių „malonumų“ – šildymo sezonas, todėl vienas kitas pradeda dairytis pigesnių alternatyvų.
Vietoje malkų – presuota mediena
Artimiausias vartotojui pakaitalas, tikriausiai, tas, kuris nereikalauja technikos pokyčių. Tie, kurių namai šildomi malkomis, gali labai greitai ir lengvai pereiti prie pjuvenų ar durpių briketų. Vilniuje šio kuro prekyba užsiimančios „Briketos“ atstovas pasakojo, kad briketai – tai tarsi koncentruota mediena, tik daug sausesni – malkos gali turėti iki 50 proc. drėgmės, tuo tarpu presuota mediena – apie 10 proc., todėl ji įsidega ir dega geriau nei malkos, kurioms dar reikia įkaisti ir išgarinti vandenį.
„Vidutiniškai 200 kvadratinių metrų namui per šildymo sezoną reikėtų 4-6 tonų briketų, tai kainuotų 3–4 tūkstančius litų“, – sakė firmos atstovas, pridūręs, kad tai nėra tikslūs galutiniai duomenys ir viskas labai priklauso nuo namo, katilo ir kitų veiksnių.
Geriausi, jo nuomone, briketai iš beržo, mat durpių briketų vienintelis privalumas -maža kaina,bet šios smarkiai dūmija, be to, jų pasitaiko su smėliu.
Labai patogus sprendimas yra medienos granulės: jas į katilą pila dozatorius, todėl katilinėje jų gali neprireikti visą savaitę.
Briketų ir granulių pirkėjų antplūdis būna du kartus per metus: „Vieni apsirūpina iš anksto, vasarą, – pasakojo firmos atstovas. – Kiti galvoja, kad gal žiemos nebus. Tada pirmoms šalnoms užėjus skambina ir rėkia „Gelbėkit, vaikai šąla“.
Saulės kolektoriai – papildoma priemonė
Saulės kolektoriai, paprastai aiškinant, yra įrenginiai, per įkaistančią plokštę surenkantys šilumą (kaip šiltą orą ar skystį), kurią galima panauti oro ar vandens šildymui.
Įdiegus saulės kolektorių galima šiek tiek pagelbėti briketus ir granules visą žiemą ryjančiam katilui. Bet, kaip įspėja Rimantas Gužas, Šiauliuose veikiančios „Sinovados“ komercijos direktorius, reikia turėti ir atsarginę sistemą. „Naktį, arba jei nėra saulės, ji neveiks“, – pasakojo firmos atstovas.
Šildant karštą vandenį galima sutaupyti 70 proc. išlaidų, o sustiprinus įprastą šildymo sistemą kolektoriais, galima žiemos kaštus sumažinti net iki 1000 litų. Kaip ir visur, įsirengiant kolektorius, reikia rimtų specialisto konsultacijų. „Daug kas priklauso nuo stogo kampo, namo krypties, apšiltinimo darbų“, – pasakojo R. Gužas.
Šilumą galima traukti ir iš žemės
Finansiškai apsirūpinę namų savininkai gali norėti įsirengti geoterminio šildymo sistemą. Andrius Čiuplinskas, Kaune veikiančių „Geoterminių šildymo sistemų direktorius“, teigia, kad tai yra labai ekologiškas ir ekonomiškas šildymo būdas. Be to – reikalaujantis mažai priežiūros. „Patogus kompiuterizuotas valdymas: sistema šildo reaguodama į išorinę temperatūrą, o pakankamai atšilus – išsijungia“, – sakė A. Čiuplinskas.
Tiesa, toks komfortas reikalauja nemažų investicijų: turintys vidutinį, 200 kvadratinių metrų ploto namą, už šilumos siurblio įrengimą turės pakloti apie 30 tūkst. litų. Direktoriaus teigimu, sistema įrengiama per dvi savaites, nors teoriškai galima ir per vieną. Panašiai tvirtina ir Gediminas Zutelis, „Vilpros“ pardavimų vadybininko pavaduotojas. Pigiau atsieis turintiems 4–5 arus neužstatytos žemės savo sklype: tada galima įrengti pigesnį horizontalų šilumos kolektorių. Dar reikia atkreipti dėmesį į elektros prievadą – jo reikia bent 3kW.
Šiuo metu paslauga populiaresnė užmiesčiuose, nes miestuose žmonės labiau pratę prie dujinio šildymo, tačiau, G. Zutelio teigimu, geoterminis šildymas greitai atsiperka: juo vienas kvadratinis metras apšildomas už litą – du, o dujomis, priklausomai nuo jų kainų, gali kainuoti ir 3 litus.
Tiesa, šildymo elektra ekspertai tvirtina, kad jų metodas yra ekologiškiausias ir ekonomiškiausias, bet vidutinių duomenų, jų teigimu, išvesti neįmanoma – viskas priklauso nuo namo ploto, apšiltinimo, lauko temperatūros, žmogaus poreikio šilumai ir elektros kainos.
Komfortas prieš kainą
Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos prezidentas pripažįsta, kad malkos yra pigiausias metodas, bet, tuo pačiu, ir pats primityviausias. Be to, gali tekti keletą kartų per dieną lipti katilinėn įdėti daugiau kuro. Dėl to žmonės įpranta pamaišom mesti ir anglį: mediena įsidega, o anglis palaiko degimą. Anglis yra kaloringesnė už malkas, todėl užima mažiau vietos, tačiau ji išpurvina katilą, palikdama šlaką.
Briketai, anot jo, yra kokybiškesnis, bet ir brangesnis šildymo metodas. Jie garantuoja tolygesnį degimą negu malkos ar anglys. „Bet briketas briketui nelygu. Durpių nerekomenduoju, nes šios palieka daug šiukšlių“, – sakė specialistas.
Granulės, nors taip pat kietas kuras, greičiau konkuruoja su dujomis ir kitais šildymo metodais. Joms reikia naujo katilo, tačiau išleisdami pinigus žmonės gauna patogumus: granulių, dėl minėto dozatoriaus, nereikia prižiūrėti, be to, taip garantuojamas tolygus degimas be temperatūros šuolių. „Granulės tinka dideliems namams už miesto. Jomis naudojasi tokios šalys, kaip Švedija, kuriose neišvystytas dujotiekis“, – teigė V. Lukoševičius. Jis taip pat įspėjo, kad Lietuvoje granulėms nėra standartų, tad klientas gali lengvai įsigyti nekokybišką prekę ir likti nusivylęs.
Asociacijos direktoriaus teigimu, turintiems namus mieste patogiausia įsirengti šildymą dujomis. Tai yra patogus būdas šildytis, nors ir brangstantis. Kalbėdamas apie dujas jis pažymėjo, kad reikia turėti minty, jog nuo 2014 metų Lietuva privalės įvesti akcizą gamtinėms dujoms, todėl jos brangs.
Aišku, neturintys priėjimo prie dujotiekio ir nejaučiantys artumo malkoms, gali rinktis šilumos siurblius, tačiau jų įrengimas kainuoja brangiausiai, be to, daug kas priklauso nuo norimos temperatūros ir šildymo sistemos, todėl jį geriausia taikyti naujai statomiems namams su grindiniu šildymu. Tiesa, tam tikrais atvejais – priklausomai nuo grunto temperatūros ir šildymo poreikio – šilumos siurblys gali atsieiti tiek pat, kiek šildymas elektra.
Dar vienas apmąstymų reikalaujantis pasirinkimas yra prisijungimas prie centrinio šildymo sistemos. Tai priklauso nuo namo vietos – ne visur siekia centrinis šildymas – ir kainos. Vienuose miestuose tai daryti apsimoka, kituose – ne. V. Lukoševičius taip pat prideda, kad naujai statyti priemiesčiai tokios galimybės neturi,bet, jei seks Europos pavyzdžiu, ilgainiui jie įkurs savo mažus vietinius centrinio šildymo tinklus, kūrenamus biokuru.
Aptariant „žaliuosius“ sprendimus, V. Lukoševičius mano, kad saulės kolektorių atsiperkamumas yra abejotinas, ypač, kai Lietuvoje jų įrengimas nėra kompensuojamas. Tačiau jie tinka turintiems baseinus ar dideles šeimas, kurioms reikia daug karšto vandens.
Šilumos kainos – palyginimas (nuotr. Balsas.lt)
Martynas KLIMAS
