Rusija jau 18 metų siekia narystės PPO, kuri šiuo metu vienija 153 valstybes. Problema ta, kad kiekviena šalis narė turi veto teisę, kai nauja valstybė siekia narystės. Ir štai praėjusį sekmadienį šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kaip pranešė „RIA Novosti“, pareiškė, kad Rusija tikisi baigti derybas dėl narystės iki metų pabaigos.Narystės viltys buvo laidojamos
Dar 2009 m. rugsėjį „Geopolitikoje“ rašėme (http://geopolitika.lt/?artc=3580), kad jau 16 metų Rusija beldžiasi į PPO duris. Visą tą laiką (dabar šios pastangos trunka 18 metų) gana griežti narystės reikalavimai, nesubalansuota Rusijos rinka, ekonominė krizė, o dar ir neapgalvoti Maskvos organizaciniai veiksmai kuo toliau, tuo labiau tolino šią Rytų šalį nuo įstojimo į tarptautinę prekybos struktūrą.
Tuomet priminėme, kad rugsėjo 25-ąją trys Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys – Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija – narystės PPO viltis iš esmės palaidojo. Mat Alma Atoje vykusiame vadinamosios Eurazijos ekonominės bendrijos (EvrAzES, http://www.evrazes.com/), kuri sudaryta 2000 m. spalio 10 d. ir į kurią iš pradžių įėjo Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija ir Tadžikistanas, o vėliau prisidėjo Uzbekistanas, integracinės komisijos posėdyje buvo paskelbta, kad pagaliau baigtas sudaryti šios bendrijos Muitų sąjungos (MS) vieningas muitų tarifas.
2007-aisiais pradėta formuoti teisinė Muitų sąjungos bazė galų gale buvo baigta, ir lapkričio 27-ąją Minske trijų bendrijos šalių lyderiai pasirašė suderintus dokumentus. Vieningi muitų tarifai įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d., o muitų kodeksas – nuo liepos 1-osios. 2011-ųjų viduryje baigtos vieningos muitų teritorijos formavimo procedūros.
Paradoksas, bet šituo žingsniu Rusija tik sukomplikavo savo narystės Pasaulio prekybos organizacijoje perspektyvas, nes PPO taisyklės neleidžia savo narėms skirtingomis sąlygomis dalyvauti dar ir kitose prekybinėse organizacijose. Pavyzdžiui, Muitų sąjungos vidutiniai muitų tarifai didesni negu 10,8 proc., o tai viršija PPO nustatytą normą. Maskva stengėsi ne atitikti šios prekybos organizacijos taisykles, o į Muitų sąjungą įtraukti kitas NVS šalis, jau esančias PPO, pavyzdžiui, Kirgiziją. Kitas kliūtis Rusijos stojimui sustatė įkurta NVS šalių Laisvoji prekybos zona ir šias struktūras vienijančios sistemos – Eurazijos sąjungos – idėja.
Kodėl Tbilisis staiga apsisprendė
Ir vis dėlto aukščiausias barjeras Rusijos stojimui į PPO buvo kai kurios organizacijos narės, prieš kurias neseniai Maskva vykdė agresyvią politiką. Dar prieš 2008 m. rugpjūčio karą Kaukaze Rusija patyrė, ką reiškia inspiruoti nedraugiškus santykius su Gruzija. Rusijos įsiveržimas į šią šalį dar labiau sukomplikavo Maskvos planus.
Bet Tbilisis staiga nusileido. Globalinio saugumo temomis rašantis JAV leidinys „Stratfor“ analizuoja, kodėl Tbilisis padarė tokį staigų viražą – spalio 27-ąją paskelbė, kad sutinka nevetuoti Rusijos stojimo į PPO. Manoma, kad jau lapkričio 10-ąją, kai šis straipsnis bus pasirodęs „Geopolitikoje“, Gruzija pasirašys sutikimą Rusijai stoti į pasaulinį prekybos klubą. Tad ne už kalnų – ko gero, gruodžio viduryje, greičiausiai 15-ąją vyksiančioje organizacijos konferencijoje – PPO generalinė taryba aprobuos Rusijos narystę.
Bet klausimas, kodėl Tbilisis, tarpininkaujant Šveicarijai pusę metų vedęs derybas su Maskva dėl veto išvengimo, nelauktai sutiko nedaryti kliūčių, tebėra aktualus. „Stratfor“ turimomis žiniomis, tai gruzinai padarė spaudžiami JAV. Leidinio šaltiniai Maskvoje tvirtina, kad Vašingtonas nori gerų santykių su Rusija, kuri tebereiškia nepasitenkinimą dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimo Rytų ir Vidurio Europoje.
Mainais JAV žada susilpninti prarastų Gruzijos teritorijų Abchazijoje ir Pietų Osetijoje autonomizaciją. Iššifruodami šį kol kas nepaaiškintą susitarimą, apžvalgininkai tvirtina, kad Maskva sutiko, jog krovinių srauto per Rusijos sienas su Gruzija, Pietų Osetija ir Abchazija monitoringas bus vykdomas jau nebe rusų, o tarptautinių pareigūnų – vienos Šveicarijos kompanijos atstovų. Jie kontroliuos tris sienos atkarpas: ties Rusijos ir Abchazijos siena – nuo Psou upės iki Zugdidžio, ties siena su Pietų Osetija – nuo Roko tunelio iki Gorio ir ties vieninteliu Rusijos ir Gruzijos pasienio punktu – Kazbegio–Aukštutinio Larso perėja.
Kitaip sakant, Rusija sutinka krovinių koridorių kontrolę perleisti tarptautinei firmai. Tai tenkina Tbilisį, nes, apžvalgininkų nuomone, toks sutikimas pakerta Rusijos pripažintų dviejų separatistinių respublikų suverenitetą.
Bet už šią auką Maskva gauna JAV palankumą stojimo į PPO klausimu. O Tbilisis, vertindamas galingojo Vašingtono paramą ir savo planus jungtis į transatlantines organizacijas, akivaizdžiai sušvelnino poziciją Maskvos atžvilgiu. Kita vertus, JAV negali ignoruoti Maskvos norų, nes priklauso nuo Rusijos, pavyzdžiui, Irano branduolinės galios didinimo klausimu arba dėl tranzito į Afganistaną. Ar dabar jau visi patenkinti?
Senatoriai kiša pagalius į ratus
Toli gražu.
„Reuters“ pranešė, kad Amerikos Senate dviejų pagrindinių partijų atstovų grupė iš Aukštųjų technologijų vystymo komiteto lapkričio 4 d. pareiškė, kad jiems nerimą kelia tai, jog Rusija tolsta nuo 2006 m. priimtų sprendimų prisijungti prie Informacinių technologijų susitarimo (ITA), kuris yra šios šalies narystės PPO sudedamoji dalis. Šis susitarimas aprėpia 70 pasaulio šalių ir panaikina muito mokesčius daugeliui IT produktų. 23 Kongreso nariai laiške JAV prekybos atstovui prie PPO Ronui Kirkui rašo, jog Rusijos dalyvavimas šiame susitarime „labai svarbus, kad JAV aukštųjų technologijų produkcija būtų konkurencinga augančioje Rusijos rinkoje ir nebūtų apmokestinta“. Maskva, atvirkščiai, spalio 24-ąją ITA pareiškė, kad galutinai paklus susitarimo reikalavimams, kai taps visateise PPO nare.
Prieš tai, spalio 21 d., kaip primena „Reuters“, Amerikos IT kompanijų direktorių taryba kreipėsi į Baracką Obamą, reikšdama nerimą dėl tebegaliojančių didelių įkainių amerikietiškai IT produkcijai. Senatoriai susirūpinę, kad esant tokiai padėčiai PPO prekybos ministrai negali priimti Rusijos į šį klubą jau gruodžio 15 dieną.
Lietuva taip pat puoselėja viltis...
Dar neaišku, kaip baigsis šis lemiamas Maskvos mūšis dėl vietos PPO. Tačiau akivaizdu, kad sandėris, pasiektas su Gruzija, taps svarbiu postūmiu Maskvai, kuriai narystė atvertų platesnius tarptautinės prekybos kelius. Juolab kad tuo suinteresuota ir Amerikos administracija, ir Europos Sąjunga, ir netgi tokia nesutaikoma priešė kaip Gruzija.
Dar pernai birželį Lietuva taip pat pareiškė, kad ji suinteresuota stabilių ir nuspėjamų santykių su Rusija nustatymu, ir tikisi, kad jos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje leistų išvengti tokių precedentų kaip importo muitų padidinimas 2010 m. pradžioje, motyvuojant Muitų sąjungos įkūrimu. Lietuva remia Rusijos narystę PPO, jeigu pastaroji įvykdys stojimo į šią organizaciją reikalavimus, tuomet pareiškė užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė.
