kirgizija

Kirgizijos užsienio reikalų ministerija rekomendavo šalies piliečiams kurį laiką susilaikyti nuo kelionių į Rusiją. Tai pranešama Kirgizijos URM svetainėje, kuria remiasi „Ukrinform“. „Ministerija dar kartą rekomenduoja bendrapiliečiams, neturintiems svarbių priežasčių vykti į Rusijos Federaciją, laikinai susilaikyti nuo kelionių į jos teritoriją, kol bus panaikintos anksčiau įvestos papildomos saugumo priemonės ir atšauktas sugriežtintas praleidimo per valstybės sieną kontrolės režimas, o pri...

Kirgizija, regis, užblokavo „TikTok“ – prieš tai šios Vidurio Azijos šalies saugumo tarnybos buvo paraginusios apriboti prieigą prie šio socialinio tinklo siekiant „apsaugoti vaikus“. Kai šioje šalyje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai ketvirtadienį pabandė prisijungti prie „TikTok“, jie išvydo užrašą: „Nepavyko įkelti, bandykite dar kartą.

Kirgizijos ir Armėnijos piliečiai nuteisti aštuonių mėnesių laisvės atėmimu už neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos sieną. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, praeitą penktadienį abu teisiamuosius pripažino kaltais. Jiems abiem skirta po aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. Iš Kirgizijos piliečio nuspręsta konfiskuoti per 3 tūkst. eurų, o iš Armėnijos piliečio – 10 tūkst. 370 eurų bei abiejų vyrų mobiliojo ryšio telefonus, pranešė prokuratūra.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiais metais išdavė arešto orderį, ketvirtadienį atvyko į Kirgiziją. Hagoje įsikūręs TBT arešto orderį V. Putinui ir jo vaiko teisių komisarei kovą išdavė dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus. Romos statutą, kuriuo buvo įkurtas TBT, ratifikavusios šalys dabar privalo sulaikyti V. Putiną, jei jis atvyktų į jų teritoriją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę lankysis Kirgizijoje, trečiadienį pranešė šios Vidurio Azijos šalies valdžios institucijos. Tai bus pirmoji V. Putino kelionė į užsienį po to, kai kovą Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją.

Pergalės viršukalnėje dingus alpinistui iš Lietuvos, šalies ambasada Kazachstane palaiko ryšį su garbės konsulu Kirgizijoje, alpinisto drauge. „Lietuvos ambasada Astanoje gavo informaciją apie Lietuvos respublikos piliečio dingimą. Ambasada nuolat palaiko ryšį su Lietuvos respublikos garbės konsulu Kirgizijoje, dingusio piliečio drauge“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį į savo sankcijų „juodąjį sąrašą“ įtraukė daugiau kaip 120 Rusijos ir kelias Kirgizijos įmones, kurios, pasak jų, prisidėjo prie Rusijos karo Ukrainoje. Valstybės departamentas teigė, kad šiomis sankcijomis siekiama dar labiau apriboti Rusijos prieigą prie svarbiausių žaliavų ir pagamintų medžiagų, taip pat finansavimą, kad būtų sustabdyta jos karo mašina.

Rusijai ir jos satelitei Baltarusijai pradėjus ginkluotą karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga ir kitos Vakarų sąjungininkės pritaikė gausybę sankcijų Maskvai ir kiek mažiau Minskui, bet duomenys rodo, jog abu režimai geba karui panaudoti net nesankcionuotas prekes arba dvejopos paskirties prekes, kurios įprastame gyvenime naudojamos buityje ir civiliniame gyvenime.

Kirgizijos prezidentas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi bendradarbiauti su Europos Sąjunga, kuri tikisi užmegzti glaudesnius ryšius su regionu, kurį Rusija laiko savo įtakos sfera. Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino pasaulio galybes, tokias kaip Kinija ir ES, siekti didesnio vaidmens Vidurinėje Azijoje. Tai vyksta tuo metu, kai daugelis regiono šalių ima abejoti ilgalaikiais ryšiais su Rusija ir ieško ekonominių, diplomatinių ir strateginių garantijų kitur.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį atvyko į Kirgiziją dalyvauti svarbiame aukščiausiojo lygio susitikime, Briuseliui siekiant užmegzti glaudesnius ryšius su Vidurinės Azijos šalimis, kurias Rusija laiko savo įtakos sfera. Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekijos ir Tadžikijos vadovai dalyvavo susitikime kurortiniame Čolponatos mieste Ysykelo ežero pakrantėje. Taip pat dalyvavo Turkmėnijos delegacija.

Kirgizija paneigė ketinanti perduoti savo didžiausios geležies rūdos kasyklos kontrolę kaimyninei Kinijai, pasigirdus tvirtinimams apie planus tai padaryti, siekiant padengti skolas Pekinui. Kinija stiprina savo buvimą regione, sukeldama nerimą tarp 6 mln. šios neturtingos, politiškai nestabilios Centrinės Azijos šalies gyventojų. 2019 metais kilo susirėmimų tarp Kirgizijos kaimo vietovės gyventojų ir kinų, dirbusių Kinijai priklausančioje kasykloje.

Kaip prekybos centras, vargu, ar šalis galėtų būti prastesnėje vietoje nei Armėnija. Trijų milijonų gyventojų valstybė nederlinguose Pietų Kaukazo kalnuose yra įsprausta tarp dviejų priešiškų kaimynių: Vakaruose ji ribojasi su Turkija, o Rytuose su Azerbaidžanu. Pietinėje pusėje Armėnija dalijasi 44 kilometrų siena su Iranu, kuris taip pat nėra pasaulinės prekybos čempionas.

Sankcionuotą medieną iš Kazachstano ar Kirgizijos į Lietuvą galėjo įvežti 95 įmonės, keturiose iš jų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pradėjo patikrinimus dėl galimo sankcijų apėjimo, antradienį skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Tarnyba patvirtino, kad tyrimas sausį pradėtas įtariant sankcijų rusiškai ir baltarusiškai medienai apėjimą, Kazachstaną ir Kirgiziją naudojant kaip priedangą tikrajai gaminių kilmei, nurodo portalas.

Rusijai ir Baltarusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjungos šalys pritaikė daugybę importo ir eksporto sankcijų – Rusijai daugiau, Baltarusijai mažiau. Pats sankcijų principas yra paprastas – režimai turi kentėti dėl technologijų, prekių ir lėšų trūkumo, sankcijos turėtų trukdyti tęsti žudantį karą prieš ukrainiečių tautą. Deja, realybė kur kas proziškesnė nei deklaruoti siekiai.

Nedidelė grupė demonstruotojų trečiadienio popietę susirinko pakelėje į oro uostą, kad džiaugsmingai sutiktų į Armėniją atvykusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Sveiki atvykę, – rašoma ant pertvaros pakabintame plakate, – mes būsime kartu amžinai.“ Kitame Jerevano gale, sostinės centrinėje aikštėje, minios siunčiama žinia buvo kitokia. „Mes norime ištrūkti iš Rusijos šešėlio, – šaukė 47-erių biuro darbuotoja Lilit, kurios balsą užgožė kitas aktyvistas su megafonu.

Nuomos kainos auga, tiek prabangiuose viešbučiuose, tiek purvinuose hosteliuose nebėra laisvų lovų. O dulkėtose Kirgizijos sostinės Biškeko gatvėse pilna jaunų, be tikslo klaidžiojančių migrantų, daugiausia vyrų, apstulbusių nuo jų aukštyn kojomis apsivertusio pasaulio ir skubios bei savanoriškos tremties į skurdžią ir atokią šalį, kurią nedaugelis prieš tai galėjo parodyti žemėlapyje, rašo „The New York Times“. Palikę savo paprastai gerai apmokamus darbus ir šeimas Maskvoje, Vladivos...

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo savo karą Ukrainoje, jis tikėjosi atkurti Sovietų Sąjungos šeštojo dešimtmečio šlovės laikus, kuomet ši valstybė buvo savo galios viršūnėje. Bet, vietoje to, jis sukėlė chaosą, kurio mastą pasaulis paskutinį kartą matė 1991 m., kai žlugo SSRS.

Raudonojo pusmėnulio regioninis skyrius penktadienį pranešė, kad iš neramių Kirgizijos pasienio regionų po kruvinų susirėmimų su kaimynine Tadžikija evakuota apie 19 000 žmonių.

Kirgizija ir Tadžikija penktadienį apsikeitė kaltinimais pažeidus paliaubas, kuriomis siekiama sustabdyti susirėmimus buvusių sovietinių respublikų pasienyje, per kuriuos keli žmonės žuvo, o dešimtys buvo sužeisti. „Kirgizijos pusė pradėjo šaudyti ... į trijų gyvenviečių pusę“, – vakare pranešė Tadžikijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi pasieniečiais. Tuo tarpu Kirgizijos pareigūnai pareiškė, kad Tadžikijos pajėgos apšaudė Batkeno sritį iš daugkartinių raketų paleidimo sistemų.

Kirgizija ir Tadžikistanas penktadienį susitarė nutraukti ugnį po kelias dienas trukusių susirėmimų prie bendros sienos, per kuriuos žuvo keli ir buvo sužeista dar per 30 žmonių, pranešė kirgizų pareigūnai. „Kirgizų ir tadžikų valstybinių nacionalinio saugumo komitetų vadovai Kamčybekas Tašijevas ir Saimuminas Jatimovas 16 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku susitarė dėl ugnies nutraukimo“, – sakoma Kirgizijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Net keli šaltiniai, su kuriais kalbėjo Radio Free Europe/Radio Liberty žurnalistai, tvirtina, kad iš milžiniškos karinės bazės Tadžikistane į Ukrainą, kur Rusijos armija patyrė milžiniškus nuostolius, buvo perdislokuota apie 1500 karių. Šaltiniai taip pat teigė, kad dar maždaug 600 karių į fronto linijas bus išsiųsti iš Rusijos karinių objektų, esančių Tadžikistano sostinėje Dušanbėje ir pietiniame Bochtaro mieste.

Tarptautiniame Biškeko oro uoste „Manas“ visos gelbėjimo tarnybos buvo pasirengusios priimti skrydį iš Sankt Peterburgo. Kirgizijos žiniasklaidos duomenimis, vienas iš keleivių pareiškė apie bombą lėktuve. (papildyta 15 val. 54 min.) Pranešimas apie bombą – melagingas 15 val. 48 min.

Milijonai žmonių antradienį liko be elektros energijos, trijų Centrinės Azijos šalių tinklus ištikus didžiulei avarijai, pranešė regiono pareigūnai. Kirgizijos ir Uzbekistano sostinėse bei Kazachstano ekonomikos centre Almatoje apie vidurdienį vietos laiku nutrūko elektros energijos tiekimas. Žiniasklaidos ir valdininkų duomenimis, sutrikimai paveikė ir atokias trijų valstybių provincijas.

Rusijos įtakos zonoje esančioje Kirgizijoje protestuotojai išėjo į gatves dėl sufalsifikuotų parlamento rinkimų rezultatų. Neramumai prasidėjo paaiškėjus, kad daugumą užsitikrino dabartiniam valdžios klanui palankios, korupcija įtariamos partijos. Šalies prezidentas Sooronbajus Žeenbekovas tikina, kad vengia kraujo praliejimo, todėl liepė nešaudyti į protesto akcijos dalyvius, kurie per naktį užėmė ne tik prezidentūrą, bet ir valstybinės televizijos pastatą bei kitus valstybinius objektus.

Kirgizijoje vyksta tyrimas dėl įtariamo pagrobimo ir ištekinimo per prievartą. Pranešama, kad šalies pareigūnai ėmėsi tyrimo po to, kai spalio 7-ąją dieną socialiniame tinkle „Facebook“ paplito sukrečiantis įrašas su prierašu, kad užfiksuotame vaizdelyje matyti, kaip pagrobta 16-metė mergina Kirgizijoje yra verčiama ištekėti už 35-erių vyro, kurio ji nė nepažįsta.

Kirgizijoje ir vėl nerami naktis. Vakar vakare per pakartotinį teisėsaugos reidą sulaikius korupcija įtariamą buvusį šalies prezidentą – pastarasis uždarytas į tardymo izoliatorių, o jo šalininkai išėjo į gatves ir kilo riaušės. Buvusio Kirgizijos prezidento rezidencijoje, už barikadų – įtemptos derybos. Vakar vakare vykusio antro pareigūnų reido metu su Almazbeku Atambajevu derasi policininkų vadovas ir ragina buvusį prezidentą pasiduoti.

Lietuvos salės futbolo (futsal) rinktinei antrosiose tarpusavio rungtynėse su Kirgizija nepavyko pasiekti pergalės. Atrėmusi septintosios pagal reitingą Azijos rinktinės atakas pirmajame kėlinyje, po pertraukos lietuviai įmušė vieną, bet praleido tris įvarčius ir pralaimėjo 1:3. Nuo rungtynių pradžios Lietuvos rinktinės vartus gynė kapitonas Mindaugas Labuckas, praleidęs pirmąją dvikovą su Kirgizija (2:6) ant atsarginių suolo.

Kirgizijos gyvenvietėje Sosnovka 30-metis maršrutinio autobuso vairuotojas Marsas pagrobė 19-metę Burulai Turdalijevą ir vėliau ją žiauriai nužudė. Nepadėjo ir tai, kad artimieji laiku kreipėsi į teisėsaugos atstovus – pagrobtoji buvo aptikta sustabdytoje mašinoje. Jauna mergina buvo žvėriškai nužudyta jau milicijos nuovadoje, rašoma „Current Time“. Burulai Turdaljijevai rugpjūtį būtų suėję 20 metų. Ji studijavo medicinos universitete ir rugpjūčio 25-ąją rengėsi ištekėti už savo mylimojo.

Bendražygio Sauliaus Saikausko Kirgizijos kalnuose netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis sako, kad nelaimė galėjo nutikti tiek dėl žmogaus klaidos, tiek dėl gamtinių sąlygų. „Iš tikro kas buvo, pasakyti negaliu, nes buvau maždaug už 50 metrų vertikaliu atstumu nuo Sauliaus, buvo visiškai tamsu. Kas įvyko per tas tris ar keturias sekundes, sunku pasakyti.

Kirgizijos Ala Arčos nacionaliniame parke nuo uolos nukrito alpinistas iš Lietuvos, gelbėtojai jo ieško, pranešė naujienų portalas 15min. Pirminiais duomenimis, į Laisvosios Korėjos viršūnę kopė du lietuviai. Kodėl įvyko nelaimė, nežinoma. Vienas alpinistas susižalojo kojas, jam pavyko nusigauti iki artimiausios gyvenvietės ir pranešti apie nelaimę. Kito alpinisto likimas nežinomas.

Maždaug 180 žmonių ieško po purvu atsidūrusių žmonių, tačiau viltys, kad jie bus rasti gyvi, kas minutę blėsta. Nelaimė įvyko paryčiais, kuomet Ošo regione esančio kaimelio gyventojai miegojo. Galinga jėga nušlavė vienuolika namų. Tiksliai kol kas nežinoma, kiek kirgizų tuo metu buvo kaime, tačiau skelbiama, kad žuvo mažiausiai 24 žmonės. Kitiems tik per stebuklą pavyko išsigelbėti. Namus, kurių nuošliauža nepalaidojo po purvu, apsėmė prasidėjusio potvynio vanduo.

 Jeigu Kirgizija nuspręs, kad jos teritorijoje esanti rusų karinė bazė jai daugiau nereikalinga, Rusijos Federacijos kariai nedelsiant paliks šią šalį, antradienį pareiškė šioje šalyje viešintis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Jeigu kada nors Kirgizija pasakys, kad sustiprino savo ginkluotąsias pajėgas taip, kad ši karinė bazė jai nebereikalinga, mes išeisime tą pačią dieną“, – sakė V.Putinas spaudos konferencijoje po derybų su Kirgizijos prezidentu Almazbeku Atambajevu.

Kirgizijoje mažiausiai 37 žmonės žuvo pirmadienį paryčiais per Turkijos krovininio lėktuvo katastrofą netoli pagrindinio šalies oro uosto, kai laineris nukrito ant gyvenvietės mėgindamas nusileisti tvyrant tirštam rūkui, pranešė pareigūnai. Gelbėtojai dirbo Dačos Suu gyvenvietėje, kur gyveno dauguma žuvusiųjų, o iš ten riogsančios lėktuvo uodegos veržėsi dūmai. Orlaivis 7 val. 17 min. vietos (3 val. 17 min. Lietuvos) laiku įsirėžė į minėtą gyvenvietę, kai dauguma gyventojų miegojo namuose.

Praėjusių metų vasarą organizacija Špikis organizavo mėnesį trukusią kelionę dviračiais per Kirgiziją. Šią savaitę pristatome paskutinįjį ciklo apie šią kelionę filmuką. Šiame siužete kelionės organizatorius Algirdas papasakos apie Tian Šanio kalnus bei Kirgizų klajoklinę praeitį. Tian Šanis yra didžiulė kalnų grandinė, esanti ant sienos tarp Kirgizijos ir Kinijos.

Praėjusių metų vasarą organizacija Špikis organizavo mėnesį trukusią kelionę dviračiais per Kirgiziją. Prieš kelionę kiekvieno dalyvio paklausėme kiek skalėje nuo 1 iki 10 jie įvertintų laukiančios kelionės sunkumą. Tą patį padarėme ir po kelionės. Kviečiame pažiūrėti kaip pasikeitė dalyvių požiūris. Renata, mergina, kuri ilgą laiką užsiiminėjo dviračių sportu, prieš kelionę labiausiai pergyveno dėl laukiančių aukštikalnių.

Praėjusių metų vasarą organizacija Špikis organizavo mėnesį trukusią kelionę dviračiais per Kirgiziją. Šį kartą pristatome truputėlį kitokį filmuką. Keliautojai kelionės metu vis prisimindavo Starkaus ir Radzevičiaus keliones automobiliais ir imdavo lyginti save su jais. Nepaisant to, kad transporto priemonės skirtingos, tarp kelionių galima rasti panašumų. Pavyzdžiui tiek Starkus su Radzevičiumi, tiek ir Špikio komanda rinkosi įdomesnius maršrutus, su savais iššūkiais.

Praėjusių metų vasarą organizacija Špikis organizavo mėnesį trukusią kelionę dviračiais per Kirgiziją. Tęsiame informacinių filmukų ciklą apie šią kelionę. Šį kartą pristatome paskutiniąją kelionės dalyvę – Rūtą. Teisininkei Rūtai tai buvo antroji rimta kelionė dviračiu. Kaip ir anksčiau pristatyta kelionės dalyvė Dagnė, ji 2014 metais, kartu su Špikio komanda, keliavo per Gruzijos kalnus.

Šių metų vasarą organizacija Špikis organizavo mėnesį trukusią kelionę dviračiais per Kirgiziją. Tęsiame informacinių filmukų ciklą apie šią kelionę. Šį kartą pristatome trečiąją kelionės dalyvę – Renatą. Renata yra architektė-restauratorė, kurios didžiulis hobis – fotografija. Mergina sako, kad jokia kelionė nebūtų įsivaizduojama be fotoaparato. Jis yra Renatos papildomos akys, kurios leidžia iš kelionės parsivežti reportažą.

Šių metų vasarą organizacija Špikis organizavo mėnesį trukusią kelionę dviračiais per Kirgiziją. Tęsiame informacinių filmukų ciklą apie šią kelionę. Šį kartą kelionės organizatorius bei iniciatorius Algirdas papasakos apie šalį per kurią keliavo. Kirgizija yra sąlyginai nedidelė centrinės Azijos valstybė, pagal savo plotą beveik 3 kartus didesnė už Lietuvą, o pagal gyventojų skaičių – 2 kartus.

 Vienas Didžiosios Britanijos pilietis, dirbantis užsienio įmonei priklausančioje aukso kasykloje Kirgizijoje, buvo suimtas ir rizikuoja penkeriems metams atsidurti už grotų dėl to, kad vieną vietos delikatesą palygino su arklio peniu, sekmadienį pranešė pareigūnai.

  Gelbėtojai nukėlė Kirgizijos Tian Šanio kalnuose per griūtį žuvusios keliautojos palaikus, juos artimiausiu metu žadama pargabenti į Lietuvą, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).   Lietuvos ambasados Astanoje ir generalinio konsulato Almatoje duomenimis, vykdant gelbėjimo operaciją, Tian Šanio kalnuose žuvusios Lietuvos pilietės kūnas sraigtasparniu nukeltas nuo kalno.

  Griūtį Tianšanio kalnuose patyrusi septynių Lietuvos alpinistų grupė saugiai nusileido nuo kalnų ir pasiekė Arašano miestelį netoli Kirgizijos sostinės Biškeko, gelbėtojams kol kas nepavyksta nukelti žuvusios grupės narės kūno.   Kaip pranešė draudimo bendrovė „PZU Lietuva“, jos partneris „Altas assistance“ ketvirtadienį tęsia gelbėjimo darbus.

Kirgizijoje Tian Šanio kalnuose per akmenų griūtį žuvo lietuvė. Dar viena grupės narė nesunkiai sužeista. Tai BNS patvirtino bendrovės „PZU Lietuva“ atstovė spaudai Jovita Aukštuolytė-Minderienė. „Aplinkybės įvardintos tokios, kad nelaimė įvyko dėl blogo oro - vienas žmogus, būtent mūsų klientė ten žuvo. Šiuo metu vyksta darbai nukeliant palaikus žemyn iš įvykio vietos, nuo kalnų, siekiant kuo greičiau juos pargabenti į Lietuvą“, - BNS sakė J.Aukštuolytė-Minderienė.

Nusikalstamumą kaimyninėse valstybėse jau apžvelgėme. Dabar susipažinkime, kaip gyvena žmonės buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Su kai kuriomis iš jų anksčiau glaudžiai bendradarbiavome, o dabar – beveik neturime jokių žinių. Viena iš tokių – Kirgizija. Vilioja kalnai Nors mums važiuojant į Kirgiziją vizų nereikia, tačiau turistai retai užsuka į šią gan neramią, islamilizuotą Vidurinės Azijos šalį.

Spalio 8 d. apie 3 val. 40 min. Kaune, Raudondvario pl., sustabdyti automobiliai „Audi“, kurį vairavo Kirgizijos pilietis Z. M. (gimęs 1979 m.), ir „Škoda Octavia“ kurį vairavo Kirgizijos pilietis N. T. (gimęs 1986 m.). Automobiliu „Škoda Octavia“ dar važiavo penki nepilnamečiai Vietnamo piliečiai (trys gimę 1998 m. ir du gimę 1997 m.). Kirgizijos pilietis N. T., siekdamas išvengti atsakomybės, Kauno aps. VPK pareigūnams siūlė 1 000 JAV dolerių kyšį.

Rugsėjo 3 d. apie 10 val. 10 min. Marijampolėje, Stoties g., Kirgizijos pilietis S. U. (gimęs 1987 m.) ir M. T. (gimęs 1987 m.), siekdami išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (automobiliai be valstybinių numerių ir neapsidrausti vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), Marijampolės aps. VPK pareigūnams davė atitinkamai 200 ir 100 litų kyšius.

Grupė Lietuvos alpinistų, per mėnesį trukusią ekspediciją į Kirgizijos Karavšino regioną, įkopė į anksčiau lietuvių neliestas viršūnes sudėtingais uolų maršrutais. Legendomis apipinti Aksu ir Karasu slėniai pasitiko komandą besikeičiančiais orais ir stačiomis granito sienomis. Po treniruotinų įkopimų, alpinistai įveikė Asan ir Slesova viršūnes.

Kirgizijos prezidentas Almazbekas Atambayevas (Almazbekas Atambajevas) penktadienį paskelbė nepaprastąją padėtį kanadiečiams priklausančios aukso kasyklos rajone, kur vyko saugumo pajėgų susirėmimai su demonstrantais, reikalavusiais kasyklą nacionalizuoti. A. Atambayevas pasirašė dekretą, kuriuo iki birželio 10-osios skelbiama nepaprastoji padėtis Isyk Kulio rajono Džety Oguzo rajone ir įvedama komendanto valanda nuo 21 iki 6 val. vietos laiku, paskelbė prezidentūra.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apžvalgininkai įspėja, kad Centrinėje Azijoje esanti Kirgizija netrukus gali atsidurti ant revoliucijos slenksčio. Šalies nacionalistai grasina nuversti dar vieną vyriausybę, jei ši nenusavins pelningos Kumtoro aukso kasyklos, kuri Kirgizijos piliečių sąskaita per pigiai parduota užsieniečiams. Čia Kaji Sajo miestelis, kurio gyventojai daugiausia verčiasi iš senelių pensijos – ji kiek daugiau nei 200 litų per mėnesį.