„Iš tikro kas buvo, pasakyti negaliu, nes buvau maždaug už 50 metrų vertikaliu atstumu nuo Sauliaus, buvo visiškai tamsu. Kas įvyko per tas tris ar keturias sekundes, sunku pasakyti. Teoriškai galėjo būti įsisegimo į saugos įtaisą klaida, galėjo atskristi iš viršaus akmuo ir numušti besileidžiantį Saulių“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė K. Skrupskelis.
Tikslią S. Saikausko mirties priežastį dar aiškinasi medikai. Jo kūnas šiuo metu yra Biškeke, derinamos jo parvežimo į Lietuvą detalės.
Kopimu į Laisvosios Korėjos viršūnę alpinistai norėjo paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Pasak K. Skrupskelio, techniškai sudėtingas maršrutas pasirinktas žuvusio alpinisto iniciatyva. Laisvosios Korėjos viršūnė, kurioje K. Skrupskelis ir S. Saikauskas užkopę išskleidė Lietuvos vėliavą, yra Tian Šanio kalnuose.
„Manau, tiek man, tiek Sauliui tai buvo vienas sudėtingiausių kopimų“, – sakė jis.
K. Skrupskelis aiškino, kad vasario 13 dieną prasidėjusiam kopimui oro sąlygos buvo geros ir viskas iki nelaimės vyko sklandžiai.
Leidžiantis nuo viršukalnės K. Skrupskelis judėjo pirmas. Nuo 4,8 km aukštyje esančios viršūnės nusileidus kelis šimtus metrų, jis išgirdo krentančio bendražygio klyksmą. Supratęs, kad neteko bendražygio, K. Skrupskelis kurį laiką liko kaboti ant ledo sienos.
„Realiai vertindamas savo galimybes, kad nebeturiu saugos ir turėsiu leistis be saugos virvių, tiesiog pasirinkau sulaukti ryto, kol prašvis. Prašvitus maždaug 12-13 valandų be saugos leidausi ledo siena iki žemės, paskutinius keliasdešimt metrų kritau, to tiksliai neatsimenu, bet manau, kad kritau, nes atsibudau sniege su sulaužyta koja“, – pasakojo alpinistas.
Sužalotas vyras pasiekė nuo vėjo apsaugantį metalinį ledyno namelį, kur susileido vaistų ir pernakvojo, o per kitas maždaug 26 valandas nusileido iki bazinės stovyklos. Čia jis pranešė apie nelaimę.
„Tiesiog mano judėjimas su sulaužyta koja buvo labai apribotas, todėl viskas vyko labai lėtai“, – aiškino K. Skrupskelis.
Žuvusio alpinisto kūno rastas sekmadienį. K. Skrupskelio teigimu, paieška vykdyta labai operatyviai.
K. Skrupskelis pasakojo, kas žiemos sąlygos – tinkamos tokiam kopimui, nes šiuose kalnuose tuomet stabilios sąlygos – neteka vanduo, nebyra akmenys. Viršukalnėje tuo metu spaudė daugiau kaip 20 laipsnių šaltis.
Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentė Vilma Tūbutytė savo ruožtu per spaudos konferenciją sakė, kad nuo 2010 metų kalnuose žuvo septyni alpinistai iš Lietuvos. Ji pasakojo, kad S. Saikauskas meile kalnams dalijosi su kitais – buvo alpinistų instruktorius.
Vadovybės apsaugos departamento vadovas Rymantas Mockevičius BNS patvirtino, kad S. Saikauskas dirbo šios institucijos informacinių technologijų poskyrio vedėju.
„Jis buvo iš tikrųjų žymus alpinistas, daug grupių vedė (...), jis buvo geras profesionalas ir mūsų plotmėje, ir mūsų srityje vyrus aukštalipybės mokė. Buvo visų galų geras specas“, – sakė R. Mockevičius.
Išsamiau - TV3 reportaže.
