Kinija stiprina savo buvimą regione, sukeldama nerimą tarp 6 mln. šios neturtingos, politiškai nestabilios Centrinės Azijos šalies gyventojų.
2019 metais kilo susirėmimų tarp Kirgizijos kaimo vietovės gyventojų ir kinų, dirbusių Kinijai priklausančioje kasykloje.
„Kalbos apie „Džetim Too“ kasyklos perdavimą Kinijai yra melas“, – pareiškė už prezidento informacijos politiką atsakingas Dairbekas Orounbekovas.
„Viską vystysime patys 100 proc.“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ puslapyje parašė jis ir pridūrė, kad bus samdomi vietos darbuotojai.
D. Orounbekovo pareiškimas paskelbtas likus kelioms dienoms iki Kinijos pirmojo viršūnių susitikimo su penkių buvusių Sovietų Sąjungos Centrinės Azijos valstybių lyderiais.
Kinija yra pagrindinė Kirgizijos kreditorė, jai priklauso daugiau nei 40 proc. šalies užsienio skolos, kuri viršija 4 mlrd. JAV dolerių.
Kirgizija taip pat yra Pekino iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ dalis, kuria siekiama sukurti didžiulį pasaulinį prekybos tinklą.
Pasak Kirgizijos prezidento Sadyro Japarovo, „Džetim Too“ kasyklos atsargos šalies rytuose gali būti vertos 50 mlrd. JAV dolerių, tačiau šio skaičiaus nėra patvirtinę nepriklausomi ekspertai.
Kasyklos eksploatavimą ilgą laiką vėlino šalyje dažni politiniai neramumai.
Prieštaravimą dėl aplinkosaugos išreiškė ir gyventojai.
Praėjusiais metais Kirgizija nacionalizavo daug ginčių sukėlusią „Kumtor“ aukso kasyklą – vieną didžiausių pasaulyje – po ilgus metus užsitęsusio konflikto su ankstesne savininke, Kanados „Centerra Gold“.
