Tačiau pastaraisiais mėnesiais Armėnijos užsienio prekyba sparčiai augo, daugiausia dėl savo didelės kaimynės Šiaurėje: Armėnija per dvejus metus keturis kartus padidino eksportą į Rusiją, kurio vertė dabar siekia maždaug 2,5 mlrd. JAV dolerių. Tai milžiniška suma šaliai, kurios bendra ekonominė produkcija pastaruoju metu nesiekė net 20 mlrd. JAV dolerių, rašo „Der Spiegel“.
Pasikeitė ir armėnų prekybos pobūdis. Daugelį metų šalis buvo labiau žinoma kaip vaisių, vyno ir „Ararat“ brendžio tiekėja. Tačiau nuo praėjusių metų šalis tapo klestinčiu visų rūšių pramonės prekių perkrovimo centru.
Susidarė Eurazijos aplinkkelis
Armėnija net neturi sienos su Rusija. Jau kelis mėnesius sunkvežimiai kasdien leidžiasi į 200 kilometrų kelionę per kaimyninę Gruziją.
2022 m. Armėnija Rusijos klientams tiekė elektroninės įrangos už 460 mln. JAV dolerių. Įvairių mašinų pardavimai išaugo nuo 14 mln. iki 158 mln. JAV dolerių. Įtarimų kelia ir smarkiai išaugęs importas iš Vakarų, sutapęs su Armėnijos verslo santykių su Rusija suaktyvėjimu. Pavyzdžiui, Vokietijos įmonių eksporto pajamos iš prekybos su Armėnija gruodį buvo 287 proc. didesnės nei 2018-2020 m.
Ar Armėnija padeda Rusijai įveikti Vakarų sankcijų režimą? Iki šiol baudžiamosios ekonominės priemonės nepadarė ilgalaikės žalos Rusijos ekonomikai. Jos taip pat nesugebėjo sustabdyti Vladimiro Putino karo mašinos.
Oficialios Rusijos statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, Rusijos ekonomikos apimtys 2022 m. sumažėjo 2,1 proc. Kurį laiką Vokietijos vyriausybės prognozavo 15 proc. nuosmukį. Tarptautinis valiutos fondas dabar netgi pakoregavo savo dabartinę prognozę Rusijai – artimiausiu metu jos ekonomika turėtų paaugti 0,7 proc. Taigi tikėtina, kad Rusijos ekonomika 2023 m. augs greičiau nei Vokietijos.
Prekybos statistikos anomalijos taip pat pribloškė Vakarų vyriausybes. Problema ta, kad Jerevano vadovybė savo valdymą pradėjo po provakarietiškų protestų ir šia prasme turėtų būti draugiška europiečiams. Tačiau tuo pat metu Armėnija tebėra priklausoma nuo Rusijos paramos. Taip yra ne tik dėl jos nestabilios geografinės padėties, bet ir dėl šalies siekių atremti savo kaimyno Azerbaidžano atakas.
Dėl to atvira kritika Jerevano vyriausybei iki šiol buvo ribota. Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas iš Žaliųjų partijos tik pareiškė, kad imsis griežtesnių veiksmų prieš įmones, kurios siekia apeiti sankcijas. Pasak jo, Vokietija „yra skolinga Ukrainos žmonėms“. R. Habeckas nori, kad Vokietijos muitinės skyrius laikytųsi Danijos požiūrio ir ateityje stebėtų visus prekybos srautus. Nustačius neatitikimų, valdžios institucijos galėtų imtis veiksmų prieš gudraujančias įmones.
Tačiau tai reikštų daug darbo Vokietijos pareigūnams. Be Armėnijos, dar daugybė kitų šalių perka akį rėžiančius kiekius vokiškų prekių. Pavyzdžiui, Vokietijos įmonių eksporto į Kazachstaną pajamos, palyginti su 2018-2020 m. vidurkiu, padidėjo 210 proc. Kirgizijoje šis padidėjimas siekia net 1 157 proc. Prekybos srautų pokyčiai yra tokie didžiuliai, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko analitikai net kalba apie „Eurazijos aplinkelį“.
Tačiau greičiausiai bus sunku įrodyti, kad vokiškos prekės iš tikrųjų yra eksportuojamos į Rusiją. Tiek Armėnija, tiek Kazachstanas priklauso Maskvos vadovaujamai Eurazijos muitų ir ekonomikos sąjungai. Kaip ir Europos Sąjungoje, asociacijos viduje muitinės kontrolė yra ribota. Verslo atstovai atkreipia dėmesį, kad prekybos bumą galima paaiškinti ir kitais veiksniais. Jų teigimu, Kazachstanas ir Armėnija pernai sustiprėjo ir vien dėl šios priežasties Vokietijos eksportas į šį regioną turėtų didėti.
Taip pat yra logistinis efektas: jie teigia, kad daugelis Vokietijos įmonių prieš invaziją naudojo Rusiją kaip platinimo centrą, todėl prekės Jerevaną ir Astaną pasiekdavo iš Maskvos. Kadangi dėl sankcijų to padaryti nebeįmanoma, dabar prekės šioms šalims yra pristatomos tiesiogiai. Be to, anot jų, šiose šalyse daugėja potencialių klientų skaičius, dėl daugybės pabėgėlių iš Rusijos.
Tačiau ar toks paaiškinimas yra pakankamas? Vokietijos mašinų gamintojai išties gerokai išplėtė savo veiklą Kazachstane: naujausios jų eksporto pajamos yra 297 proc. didesnės už ankstesnių metų vidurkį.
Variklinių transporto priemonių eksporto pajamos padidėjo 778 proc., o optinių gaminių – 242 proc. Tačiau tai prieštarauja Kazachstano ekonomikos augimui, kuris pernai siekė tik kuklius 3,2 proc. Ir net papildoma kelių dešimčių tūkstančių imigrantų iš Rusijos, dirbančių IT specialistais, paklausa negali paaiškinti tokio eksporto sprogimo.
„Sankcijų režime paprasčiausiai yra per daug skylių“, – sako ekonomistas ir sankcijų ekspertas Gabrielis Felbermayras, vadovaujantis Austrijos ekonominių tyrimų institutui (WIFO) Vienoje.
Jo teigimu, nors kai kurios pramoninės Azijos šalys, tokios kaip Pietų Korėja ir Japonija, prisijungė prie Vakarų taikomų priemonių, Europos Sąjungai ir JAV nepavyko patraukti daugiau šalių į savo pusę. Anot eksperto, būtent todėl sankcijų poveikis buvo „daug mažesnis nei visapusiškų embargų, taikomų Šiaurės Korėjai ar Kubai“. Jis teigia, kad net antrinių sankcijų grėsmė sankcijų pažeidėjams turėtų mažai įtakos. „Tai sumenkina sankcijas kaip ginklą“, – sako G. Felbermayras.
Vokietijos laisvieji demokratai blokuoja griežtesnes priemones
Tačiau ypač erzina tai, dėl kai kurių spragų, leidžiančių apeiti sankcijas, iš dalies yra kalta pati Europos Sąjunga. Priimdama priemones ji padarė rimtą klaidą. Dažnai sankcijos apima vadinamąjį „reikalavimą kiekvienam asmeniui“, reiškiantį, kad kiekvienas pilietis, sužinojęs apie pažeidimus, privalo apie juos pranešti. Tai taptų ir prievole verslininkams, jei jie pastebėtų, kad jų prekės per trečiąją šalį galimai yra nukreipiamos į Rusiją.
Tačiau šis principas iš Europos Sąjungos sankcijų paketų buvo išbrauktas. Tik dabar yra imamasi priemonių situacijai ištaisyti. Tai padaryti įsipareigojo šešiems mėnesiams Europos Vadovų Tarybos pirmininkės titulą perėmusi Švedija. Tačiau šaltiniai Berlyne teigia, kad tam priešinasi Vokietijos vyriausybė. Jie teigia, kad verslui palankių Laisvųjų demokratų (FDP) vadovaujamos ministerijos permainomis domisi mažai.
Šaltiniai teigia, kad „reikalavimas kiekvienam asmeniui“ ministerijoje užstrigo dar prieš kelis mėnesius. Finansų ministras Christianas Lindneris iš FDP, paprašius jo pakomentuoti, tikino, kad diskusijos susilaukė konstruktyvaus palaikymo.
Tačiau dvi FDP kontroliuojamos ministerijos nepritaria bet kokiam priemonių sugriežtinimui, dėl kurių Vokietijoje reikėtų priimti papildomų teisės aktų. Tai, be kita ko, apima ir produktų galutinio panaudojimo kontrolę, kuri jau yra taikoma karuose naudojamiems produktams. Tai reikštų, kad sunkvežimių, sunkiasvorių mašinų, puslaidininkių ar elektronikos prekių gamintojai turėtų pateikti įrodymus, kad jų eksportuojami produktai liko juos įsigijusioje šalyje ir nėra eksportuojami toliau į trečiąją šalį.
Šis klausimas opus ir NATO. Nors tokios šalys kaip Kazachstanas kelia mažiau problemų, kitos sistemingai stengiasi apeiti Vakarų sankcijas. Turkija, kuri yra šio karinio aljanso narė, pernai padidino eksportą į Rusiją nuo 3,7 mlrd. iki 9,3 mlrd. JAV dolerių.
Turkai yra ypač naudingi Rusijai, siekiant gauti mašinų. Šalis nori įsitvirtinti kaip Rusijos „sandėlis ir tiltas“ – taip praėjusią vasarą sakė Stambulo metalo eksportuotojų asociacijos vadovas. Dėl to Briuselyje kyla problemų, kurių beveik neįmanoma išspręsti: atsižvelgiant į tai, kad Turkija yra Europos muitų sąjungos narė, griežtos kontrolės galimybės yra labai ribotos.
Žiaurus Turkijos oportunizmas
To pasekmės atsispindi oficialioje Turkijos prekybos statistikoje. Nors Europos Sąjunga uždraudė eksportuoti į Rusiją tam tikrus rutulinius guolius, siekiant išvengti jų panaudojimo karinių transporto priemonių gamyboje, Turkija savo siuntas į Rusiją padidino daugiau nei 50 kartų.
Tuo pat metu šalis pastebimai padidino rutulinių guolių importą iš Europos Sąjungos šalių, tokių kaip Vokietija. Panašias tendencijas galima pastebėti ir su tepaline alyva, kuri taip pat gali būti panaudojama ginklų sektoriuje. Kaip pareiškė G. Felbermayras, Turkijos elgesys yra „žiauriai oportunistiškas.“
Tuo tarpu Europos Sąjunga ir JAV pradėjo diplomatinį puolimą, siekdamos užkamšyti sankcijų skyles. Jos daro spaudimą – kartais užkulisiuose, kartais – viešai. Štai Vašingtono sankcijų koordinatorius atskleidė, kad JAV kelioms vyriausybėms aiškiai pasakė, kad nepritaria jų prekybos politikai. Pareigūnai teigė, kad JAV atidžiai išanalizuos kovo ir balandžio mėnesio prekybos duomenis – jų prognozėmis, prekybos apimtys „smarkiai sumažės“.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu pažadėjo savo kolegai iš JAV Antony Blinkenui, kad Ankara bus budri ir neeksportuos į Rusiją prekių, kurios galėtų būti naudojamos kariniams tikslams. Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas, savo ruožtu, nori išlaikyti atviras duris Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Balandžio pabaigoje yra numatytas Rusijos „Rosatom“ pastatytos atominės elektrinės Turkijoje atidarymas. R.T. Erdoganas nori, kad ceremonijoje dalyvautų ir V. Putinas. Pasak Turkijos prezidento, jis didžiuojasi, kad „Vakarų klubui“ nepavyko įtempti Turkijos į „karo prieš Rusiją aplinką“.
