„Neturime jokių susitarimų su NATO dėl tarpusavio informavimo. Ir dabar ne tokie santykiai, kad mes iš geros valios ką nors informuotume“, – sakė jis.
Pasak J. Bužinskio, informavimas apie kompleksų „Iskander M“ dislokavimą nenumatytas ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) susitarimuose.
„Jei mūsų santykiai su Aljansu būtų kitokie, iš geros valios, Rusijos ir NATO tarybos formatu galėtume pasakyti, kad modernizuojamos ginkluotosios pajėgos, kad kompleksai „Točka U“ keičiami „Iskanderais“. Bet dabar ne tokie laikai“, – sakė J. Bužinskis.
Apie mažo nuotolio raketų „Iskander“ dislokavimą Karaliaučiaus krašte pirmadienį pranešė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pasak R. Karoblio, anksčiau Rusija šių raketų kompleksų atveždavo pratyboms, tačiau „šį kartą situacija yra kita – tai yra nuolatinis dislokavimas, turint visą tam reikalingą infrastruktūrą“.
Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas Vladimiras Šamanovas vėliau patvirtino, kad šio tipo raketų tikrai dislokuota vakariniame eksklave. Pasak jo, tai yra atsakas į NATO karinių pajėgumų stiprinimą su Rusija besiribojančiose valstybėse.
Sausio 31 dieną Rusijos gynybos ministerija buvo pranešusi, kad Kaliningrado srityje sukurta infrastruktūra „Iskander“ dislokavimui. Buvo skelbta, kad šiais kompleksais ketinama apginkluoti 152-ąją gvardijos raketų brigadą, kuri bazuojasi Įsrutyje (Černiachovske).
Pasak Vakarų ekspertų, branduolinį užtaisą galinčios nešti „Iskander“ raketos yra skirtos tiksliai naikinti taikinius, esančius už 50–500 kilometrų. Taigi, Kaliningrado srityje laikomi kompleksai potencialiai galėtų smogti taikiniams kaimyninėse valstybėse, NATO narėse – Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat pietų Švedijoje.
