Žvalgybininkai praneša, kad vakar vidurdienį Karaliaučiaus jūrų uostą pasiekė rusų balistinės raketos „Iskander“. Kiek tokių, branduolinį užtaisą nešti galinčių, raketų sistemų į kaimyninę valstybę dislokuota, nepranešama, tačiau patys rusai pripažįsta, jog čia jos pristatytos būti nuolat.
Jau keletą metų iš eilės į Karaliaučių „Iskander“ buvo vežamos tik pratyboms ir po jų plukdomos atgal į Rusiją. Anksčiau skelbta, kad šie ginklai papildys 152-osios gvardijos raketų brigados arsenalą. Brigada bazuojasi štai čia – Černiachovske, arba kitaip – Įsrūtyje. Šį miestą ir Lietuvos pasienį skiria mažiau nei 70 kilometrų, o nuo Kauno vos 160 kilometrų.
Kremlius šį žingsnį vadina atsaku į NATO pozicijų stiprinimą regione, tačiau civiliams, esą, nėra ko baimintis.
Ar „Iskander“ raketos išties tokios pavojingos? Specialistai tikina, jog tai naujausios kartos ginkluotė, galinti skrieti 500 kilometrų spinduliu, o su branduoline galvute – net ir didesniu atstumu. Sistema yra mobili, tad gali būti dislokuota bet kur Karaliaučiaus teritorijoje, taigi raketos pasiektų ir Vilnių, ir Varšuvą, ir pietinę Švedijos dalį.
Jei būtų panaudotas atominis ginklas, visiško sunaikinimo židinys siektų keturis kvadratinius kilometrus. Įprastinės raketos galėtų su žeme sulyginti pagrindinės divizijos padalinius ir gerokai demobilizuoti priešą. Raketos išvysto 2500 metrų per sekundę greitį, gali pasiekti 50-ties kilometrų aukštį, o pati raketa sveria puspenktos tonos.
Visgi pavojingiausias – „Iskander“ manevravimas – raketą nuotoliniu būdu galima valdyti iki pat susidūrimo su taikiniu. Beje, pirmą kartą aktyviuose kariniuose veiksmuose „Iskander“ panaudotos per Rusijos ir Gruzijos konfliktą 2008-aisiais.
„Inovacijos tame ir yra, kad raketa gali skristi ir keisti skrydžio trajektoriją savarankiškai. Net jeigu ir po paleidimo raketos ta sistema bus sunaikinta, raketa ir toliau gyvuos ir toliau skirs link savo tikslo. Ją paveikti ir gana sudėtinga“, - sako atsargos karininkas Darius Antanaitis.
Pasak ekspertų, „Iskander“ taikinys greičiausiai būtų ne Baltijos šalys, o Vakarų Europa – Lenkija, Vokietija. Atakos tikslas – NATO pajėgų, vykstančių į Baltijos regioną, atkirtimas. Politologai mano, jog šį kartą raketų perkėlimas į Karaliaučių – ne bauginimo manevras, o apgalvotas strateginis ėjimas. Sutapimas ar ne, bet „Iskander“ atplukdytos būtent tą dieną, kuomet Lietuvoje minimos tarptautinio NATO bataliono dislokavimo metinės.
„Šis dislokavimas atitinka tą Rusijos rengimąsi galimam kariniam konfliktui su NATO. Tikrai nesakau, kad jis būtinai įvyks, bet jie jam ruošiasi. Tai nėra vien tik kažkokio bauginimo taktika, bet būtent karinės strategijos dalis“, - sako politologas Marius Laurinavičius.
„Iskander“ išdėstymas Karaliaučiuje greičiausiai paspartins ir lenkų bei amerikiečių derybas dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ įsigijimo. Šios turėtų uždengti visą Baltijos regioną. Tuo metu Lietuva su norvegais jau sukirto rankomis dėl sistemų NASAMS.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.