„Mums reikia aiškių garantijų, kad jis nėra nukreiptas prieš mus“, – po susitikimo su NATO kolegomis Briuselyje pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas. Šiame ginče „susitarimas dar nepasiektas“, sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Priešraketinis skydas turėtų apsaugoti Europą nuo galimos vidutinio nuotolio raketų, galinčių nuskrieti iki 3 000 km, grėsmės. Tokia grėsmė, pavyzdžiui, kyla iš Irano. Maskva labai priešinasi priešraketiniam skydui ir teigia, kad šis projektas yra grėsmė Rusijai.
NATO viršūnių susitikime Lisabonoje 2010 metų rudenį su Rusija pasiektas susitarimas dėl bendradarbiavimo buvo laikomas persilaužimu šiuo klausimu, tačiau nuo tada bendradarbiavimas stringa.
Rusijos vyriausybė iki šiol reikalauja teisiškai įpareigojančių NATO garantijų, kad priešraketinės gynybos sistema nėra nukreipta prieš Rusiją. Aljansas tuo tarpu sutinka suteikti tik politines garantijas.
A. F. Rasmussenas pabrėžė, kad priešraketinis skydas nei kels grėsmę Rusijai, nei pakenks jos strateginei pozicijai. „Mes nelaikome Rusijos grėsme NATO šalims, NATO teritorijai ar NATO gyventojams, – pridūrė jis. – Ir Rusija neturėtų traktuoti NATO kaip grėsmės“.
