Liberalizavus Darbo kodeksą darbuotojai neturėtų jokių garantijų ir galėtų būti atleisti darbdaviui tik panorėjus. Tokį niūrų vaizdą piešė protestuotojai iš profesinių sąjungų, pirmadienį prie Vyriausybės surengę piketą prieš Darbo kodekso liberalizavimą.
„Žmonės ir taip jau yra įvaryti į tokias sąlygas, kad dirbdami ne 8 ir dažnai net ne 10 valandų gauna minimalias algas. Mūsų Premjeras džiaugiasi, aiškina, kaip pas mus kyla ekonomika, pas mus viskas gerėja, mes vos ne priekyje esame Europoje. Tik kažkodėl pagal uždarbį esame vos ne gale. Šitiek žmonių, gaunančių minimalias algas, priversti dirbti ilgas valandas, negali normaliai išgyventi. (...) Mes pavirsime vergovine santvarka“, – žurnalistams sakė vienas iš protesto akcijos dalyvių, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas.
Jis teigė nesuprantąs, kodėl Vyriausybė nori susieti Darbo kodekso liberalizavimą ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.
„Jeigu bus liberalizuotas Darbo kodeksas, ką, jis padės kurti darbo vietas? Tai yra blefas. Bet aš nesistebiu – Premjeras triūbija tą, ką deklaruoja Laisvosios rinkos institutas, ponia Rūta Vainienė, o ji visai neseniai, girdėjau, sakė, kaip būtų šaunu, jei minimali alga būtų 500 litų, būtų labai gerai gyventi“, – Premjero planuose interesų grupių įtaką įžvelgė J. Nevarauskas.
Jis teigė, kad ateityje žadama imtis ir kitokių veiksmų – bus kalbama su Seimo nariais, šie bus raginami nepriimti Darbo kodekso pataisų. Taip pat bus organizuojami piketai, streikai, gali būti prieita netgi iki nacionalinio streiko.
Protesto akciją organizavo Nacionalinių Lietuvos profesinių sąjungų junginių koordinacinis centras. Proteste dalyvavo Lietuvos darbo federacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos atstovai.
Protestuotojai laikė plakatus „Darbo kodekso liberalizavimas – vergovė“, „Kiek kainuoja socialinis teisingumas?“, „Reikalaujame didinti MMA“. Protestuotojų gretos nebuvo gausios – susirinko apie 10 žmonių.
Pikete apsilankęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, kad nors iš esmės konfederacija santykių liberalizavimui pritaria ir tai gali padidinti darbo vietų skaičių, turi būti sukurti tam tikri saugikliai, kurie sumažintų nesąžiningo darbininkų atleidimo galimybę.
„Mes pritariame (Darbo kodekso liberalizavimui – ELTA), bet mes manome, kad turi būti ir mechanizmas, apsaugantis nuo kartais nesąžiningų darbdavių žmones, kurie yra atleidžiami iš darbo. Gal sukti, pavyzdžiui, Danijos keliu, gal fondą kurti, kuris bus naudojamas žmonėms, kurie neteks darbo. (...) Galvosime ir šiandien, matyt, apie tai šnekėsime, kaip sumažinti galimą riziką“, – sakė D. Arlauskas.
„Žinoma, yra tikimybė, kad padaugės darbo vietų, kadangi darbdaviai vis tiek laisviau jausis, ir mažesnė bus rizika, jei versle kažkas nepasiseka, kad reikėtų mokėti tam tikras išmokas. (...) Bet vėlgi sakau, aš suprantu profsąjungas, mes turime galvoti apie mechanizmą, kaip apsaugoti žmones, kurie dėl galimai nesąžiningo elgesio darbdavių nepelnytai nukentės“, – pridūrė jis.
Taip pat D. Arlauskas sakė nematąs reikalo sieti minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimo ir Darbo kodekso liberalizavimo klausimų.
„Tai gana tolimi dalykai vienas nuo kito ir šito nereikėtų painioti“, – pabrėžė jis.
Vyriausybė yra sakiusi, kad pritartų MMA didinimui, jeigu būtų liberalizuotas Darbo kodeksas. Tokiu atveju MMA 50 litų jau būtų galima didinti nuo šių metų liepos, o 900 litų ribą pasiekti nuo 2013-ųjų.
Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, tyrimų duomenimis, nesubalansuotas MMA didinimas gali sumažinti darbo vietų skaičių iki 5 proc., o norint, kad taip nebūtų, turi būti sudarytos sąlygos verslui, kad šis galėtų patogiau kurti naujas darbo vietas. Kaip vienintelė to išeitis įvardijamas darbo santykių lankstumas.
„Darbo santykių lankstumas yra viena iš pamatinių nuostatų, leidžiančių verslui kurti daugiau darbo vietų, todėl darbo santykių lankstumo didinimas yra viena iš esminių sąlygų, kad Lietuvoje rastųsi daugiau darbo vietų, o atitinkamai kiti sprendimai, įskaitant ir dėl minimalios algos, gali padėti pasiekti, kad tos darbo vietos būtų geriau apmokamos. Tačiau nesubalansuoti sprendimai, pavyzdžiui, dėl minimalios algos, (...) jų rezultatas gali būti toks, kad padidinus minimalią algą darbo vietų skaičius natūraliai sumažėtų“, – praeitą savaitę sakė A. Kubilius.
Pirmadienį Premjeras pažymėjo, kad abejoja, ar visuomenė yra tinkamai susipažinusi su tuo, ką žada siūlyti Vyriausybė Darbo kodekso liberalizavimo srityje. Jis pabrėžė, kad Trišalė taryba – Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo institucija – turi pasiekti racionalų sprendimą, kuriam ateityje visuomenė tikrai pritars.
