Dietologė Eglė Šinkevičiūtė pabrėžia, jog kiekvienas privalo susipažinti su prieskoninių žolelių savybėmis, mat netinkamai naudojamos gali tik pakenkti sveikatai. Mitybos ekspertė taip pat skatina nepamiršti, kad prieskoninės žolelės yra tik maisto sudedamoji dalis.
„Maistą įvairiomis žolelėmis galima gardinti kasdien, tik svarbu tiksliai suprasti, kada žolelė naudojama kaip prieskonis, ir kada sunaudojamas kiekis panašėja į salotas ar pagrindinį ingredientą. Priminsiu, kad blogo produkto nėra – yra tik blogas valgytojas“, - sako dietologė.
Specialistė E. Šinkevičiūtė pateikia sąrašą dažniausiai naudojamų prieskoninių žolelių ir jų naudingąsias savybes, kurios padės ne tik paskaninti maistą, bet ir natūraliai išgydyti kūną.
Prieskoninės žolelės ir jų nauda organizmui
Kvapusis bazilikas – jame yra vitamino C, kuris apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų. Bazilikų lapais tinka dengti vabzdžio įkandimą – mažina niežulį.
Melisa – ją galima vadinti širdį stiprinančia žolele. Ji retina širdies plakimą, mažina arterinį kraujospūdį. Turi slopinamą poveikį.
Čiobrelis – jis pasižymi antioksidantinėmis savybėmis. Taip pat tai antimikrobinis augalas, naudojamas gydant gerklės ar kvėpavimo takų problemas. Taip pat čiobrelių arbata mažina kraujo spaudimą.
Raudonėlis – viename arbatiniame šaukštelyje raudonėlio yra ne tik šeši mikrogramai vitamino K, bet ir antioksidantų. Su maistu suvalgome gausybę mikroorganizmų, o raudonėlis gali padėti juos izoliuoti ir pašalinti iš organizmo. Taip išvengiama žarnyno infekcijų.
Rozmarinas – yra žinoma, kad kai kuriuos aliejus kaitinant per ilgai ar per aukštoje temperatūroje išsiskiria kancerogeninės medžiagos, kurios sukelia vėžinius susirgimus. O jei įkaitintame aliejuje kepame, tarkim, mėsą, kuri marinuota su rozmarinu, kancerogeninių medžiagų susidarymo galimybė mažėja.
Levanda – jos ypač vertinamos, kai turima virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui – pilvo pūtimas. Rekomenduojama neperdozuoti, nes turi savybę skatinti alkio jausmą.
Mairūnas – vertinamas tarp sergančiųjų migrena. Turi savybę slopinti galvos skausmus. Taip pat ramina nervų sistemą ir gerina virškinimą. Arbata su mairūnu gali pagerinti miego kokybę.
Kalendra – ji pasižymi kepenų ir inkstų valymo savybėms. Veikia diuretiškai. Tačiau taip pat gerina apetitą. Arbata su kalendromis vertinama tarp svorį mažinančių žmonių, kadangi ji susijusi su greitu riebalų skaidymu.
Peletrūnas – vertinamas dėl sudėtyje esančios geležies, rekomenduojamas anemiją turintiems. Taip pat mažina nuovargį. Sudėtyje turi ir antioksidantų, kurie apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų.
Šalavijas – sudėtyje turi vitamino K, kuris skatina žaizdų gijimą, didina atsparumą infekcijoms. Patariama gerti šalavijo arbatą viduriuojant. Turi savybę skystinti kraują, gerina kraujotaką.
Pipirmėtė – rekomenduojama persivalgius, ji padeda išvengti nemalonių atsirūgimų. Arbatą rekomenduojama gerti turint skausmingas mėnesines – malšina skausmą. Gerina virškinimą. Nerekomenduojama maitinančioms krūtine, nes didesni kiekiai stabdo laktaciją.
Krapai – labai vertingi, kadangi turi daug eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių druskų, geležies, fosforo, kalio. Krapuose gausu vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, PP, kalcio, magnio, vitamino P, o jis tiesiogiai susijęs su kraujagyslių sienelių stiprinimu. Krapai naudingi ir tuo, kad gerina virškinimą, normalizuoja kraujospūdį bei šalina meteorizmą.
Petražolė – jų šaknys yra atsakingos už vandens pertekliaus šalinimą iš organizmo, taigi tie, kurie turi problemų dėl skysčių kaupimosi, tikiu, petražoles pamils iš naujo. Petražolių lapuose gausu vitaminų – C, K, PP, B grupės vitaminų, o taip pat ir mikroelementų – fosforo, kalcio, cinko, geležies. Jomis užbaigiant pietus – burnoje bus palaikomas gaivus kvapas.
Kaip ir kur naudoti žoleles maiste
Žolininkė Adelė Karaliūnaitė tik tv3.lt išsamiai apžvelgė skirtingas prieskonines žoleles ir jų panaudojimą maiste. Ekspertė siūlo patiekalus gardinti su ne tik jau išvardintomis žolelėmis, bet ir išnaudoti tikruosius gamtos perlus, pavyzdžiui, kadugio uogas, begonijos žiedus ar žiognages.
Avienos patiekalai. Jiems prireiks išraiškingesnio skonio ir kvapo prieskonių. Jų galima rasti pievoje prie miško ar upelio. Tiks sauja kraujažolių, bevainikių ramunių, dirvinės čiužutės „pinigėlių“, mėtų lapų, kadugio uogų. Avienos kumpelį galima prismaigstyti lapinio paparčio lapų stiebais ir troškinti miškinės obels vaisių tyrėje. Skonis bus nepaprastas.
Kiškiena ir triušiena. Šių gyvūnų mėsa labai tinka lėtai gaminant maistą. Galima dėti čiobrelių, šalavijų, rozmarinų. Ruošiant lėtai gaminamus patiekalus žoleles reikėtų padalinti į dvi dalis. Vieną dėti nugriebus nuo verdamos ar troškinamos mėsos putas, kitą palikti pačiai pabaigai, jas suberti jau nukaitus puodą nuo ugnies.
Paukštiena. Retas paukštienos patiekalas apsieis be česnako skiltelės suteikto kvapo. Galima naudoti tik sultis arba smulkiai kapotais česnako kubeliais, sumaišytais su tokio pat dydžio pastarnoko, petražolės šaknies, ir kristalinės druskos gabaliukais. Įberkite levandos žiedelių ir kmyno sėklų. Gardinkite paukštienos patiekalus jau ištrauktus iš orkaitės ir padėtus ant serviravimo lėkštės. Trumpam pridenkite dangčiu ar kepimo popieriumi, kad kvapai išryškėtų, o žiedeliai atsiskleistų.
Žuvis. Kruopščiai rinkti prieskonius teks žuvies patiekalams. Žuvis labai jautriai sugeria skonius ir kvapus. Šeimininkėms, kurių valgiaraščiuose vyrauja žuvis, teks auginti prieskonius ne tik darže, bet ir ant palangės. Niekas taip nepagardins žuvies, kaip svogūnas ir krapai. Svogūną pravartu visada turėti pamerktą į stiklinę su vandeniu ant palangės, kad išleistų žalius laiškus. Be to žuvies patiekalams netinka raudonieji svogūnai. Geriausi yra daugiagalviai senoviniai svogūnai, kurių gumbas kupinas baltų kvapnių sulčių, todėl žuvies, ypač farširuojamos, įtrinimui galima naudoti tik sultis, sumaišytas su smulkia druska, peletrūnu, mairūnu, šaltmėte.
Ypač jautri įtrynimui yra ryklio mėsa, kurios paodinis sluoksnis yra linkęs pilkėti. Savotišką skonį suteikia anksčiau išvardytų augalų mišinys su šviežiomis svarainio sultimis. Galima patiekti su ilgai troškintomis baltomis daržovių šaknimis: petražolėmis, pastarnokais, salierais.
Išlaikykite mėsą šviežią. Kartusis pelynas atstoja šaldytuvą, mat juo apibarstyta mėsa ilgiau išlieka šviežia, kruopas ir miltus pelyno žolelės ryšuliai apsaugo nuo skraidančių kenkėjų ir graužikų.
Trinti žolelių padažai. Dabar madingi trintų žolelių padažai, vadinamieji „pesto“. Kiek šeimininkių, tiek ir mėgstamų augalų derinių. Žinoma, kad pačios naudingiausios savam darže užaugintos žolelės. Jas galime naudoti ne tik džiovintas, bet ir užšaldyti kasdieniam naudojimui mažomis porcijomis. Labai gerai užšaldymui tinka krapai, petražolės, čiobreliai, rozmarinai, erškėtuogės, spanguolės, erškėčių žiedlapiai, irisų šaknys, žiognagių, ajerų, meldų, skėtinių bėžių šakniastiebiai.
Man patinka žoleles sumalti mėsmale, jei reikia papildyti gautą tyrelę trupučiu sūresnio mineralinio vandens ir sušaldyti ledukų gamybai skirtuose maišeliuose. Tokius ledukus tinka naudoti ir į sriubas, ir į troškinius, maltinukus, netgi kokteliui pasigaminti.
Duona su kmynais, kepta ant ajerų. Jei nepagailėsite saujelės nuplikytų kalendros sėklų, skonis ir kvapas nuostabūs. Kmynai palankiai veikia inkstus, ajero lapai gaivina smegenų veiklą, kalendros sėklos pagerina virškinimą. Visi šie augalai gerai dera tiek su pienu, tiek su medumi. Užtepkite šaukštą medaus ant juodos duonos, įpilkite stiklinę šviežio pieno. Taip galima vaišinti net karalių.
Gamtos dovanos. Gamtos mylėtojai tikrai ras laiko paieškoti įdomesnių prieskonių savo patiekalams. Gal išsikeps rudeninį pyragą su ievos uogomis, gal užsiraugs kopūstus su šermukšnio uogomis, o gal tiesiog pasiraugins rojaus obuoliukų kalėdiniai žąsiai pagardinti.
Dideliu begonijos žiedu, kurio rūgštelėjęs skonis maloniai nustebins gomurį, galima puošti grietinėlės ar jogurto desertus, ledus, drebučius. Šio augalo žiedai ilgai nesuvysta, todėl jais papuoštas desertas tikrai sulauks svečių pasigėrėjimo šūksnių.
