„Žvelgiant į bendresnę statistiką, netikslinant įvykio vietos, prieš šventes pastebimas techninių įvykių pagausėjimas apie 10 procentų. Žinodami, kaip suintensyvėja eismas stovėjimo aikštelėse, galime gana pagrįstai daryti išvadą, kad bent iš dalies už šį augimą atsakingi yra apsipirkti atvykę žmonės“, – sako Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Jis pažymi, kad dažniausiai prekybos centrų aikštelėse įvyksta smulkūs techniniai įvykiai – nubrozdinamos automobilių dalys, sudaužomi veidrodėliai ir pan. Net ir smulkūs apgadinimai kelia nepatogumų, nes prireikia laiko surasti nukentėjusio automobilio savininką. Pasak A. Žiukelio, dalis vairuotojų tokioje situacijoje dėl skubėjimo netgi numoja ranka ir pasišalina iš eismo įvykio vietos.
„Net jei nesimato paviršinių žymių po įsirėmimo į kitą automobilį, nereiškia, kad žala nėra padaryta. Naujos kartos automobiliai turi daugybę jutiklių, todėl net ir menkas įsirėmimas gali iš rikiuotės išvesti parkavimo pagalbos, ar kitą įrangą. Ką jau kalbėti, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos užtraukia ir teisinę atsakomybę“, – priduria A. Žiukelis.
Nedėmesingumo klaidos
Vairavimo instruktorė Eidvilė Verkauskienė nurodo dvi pagrindines klaidas, kurios lemia nemalonumus ir eismo įvykio deklaracijos pildymą. „Tai – pirmumą turinčio automobilio nepraleidimas ir greta stovinčio automobilio apgadinimas neatsargiai atidarant dureles“, – teigia E. Verkauskienė.
Šių klaidų bendras vardiklis – vairuotojų nedėmesingumas.
„Nemažai vairuotojų, vos iš gatvės įsukę į stovėjimo aikštelę, praranda dėmesingumą. Tarsi išsukus iš gatvės taisyklės nustotų galioti. O turi būti priešingai – stovėjimo aikštelėje dėmesį reikėtų sukaupti labiau nei gatvėje ir prisiminti, kad joje galioja Gyvenamosios zonos taisyklės. Tai reiškia, kad negalima viršyti 20 km/h greičio, kad pėstiesiems visose situacijose teikiama pirmenybė, o lenkimai šioje zonoje draudžiami. Dar reikia prisiminti, kad važiuodami atbuline eiga vairuotojai privalo praleisti visus kitus eismo dalyvius. Žinoma, negalima užmiršti stebėti ženklus ir ženklinimus, prisiminti dešinės rankos taisyklę“, – patarimus dalija vairavimo ekspertė.
Ji pažymi, kad prekybos centrų aikštelėse net ir labiausiai įgudę vairuotojai daro klaidų.
„Parkavimo įgūdžių stinga visų amžiaus grupių vairuotojams. Neretai matau, kaip, atrodytų, brandaus amžiaus vairuotojai, valdantys gerus automobilius, parkavimo aikštelėse elgiasi neatsakingai. Važiuoja kirsdami kelias eiles, nesivadovauja aikštelėse pažymėta važiavimo tvarka, todėl kelia sumaištį ir pavojų visiems“, – sako E. Verkauskienė.
Ji pastebi, kad kai kuriems vairuotojams reikėtų prisiminti ir parkavimo įgūdžius bei kultūrą. „Pakanka pastebėti kiek žmonių parkuoja priekiu, ir dar įstrižai. Niekada pati nestoju šalia tokio automobilio, nes akivaizdu, kad vairuotojui stinga ne tik parkavimo įgūdžių, bet ir pagarbos kitiems eismo dalyviams“, – sako vairavimo instruktorė.
E. Verkauskienė primena ir tai, kad parkavimas per dvi stovėjimo vietas yra kelių eismo taisyklių pažeidimas. „Egzistuoja mitas, kad policija nekreipia dėmesio ir nebaudžia už parkavimo taisyklių pažeidimus stovėjimo aikštelėse. Nesąmonė. Pabandykite padaryti avariją – pamatysite, kas bus apkaltintas“, – aiškina ekspertė.
Ne šventi ir prekybos centrų valdytojai
Kita vertus, ji akcentuoja, kad didelę dalį kaltės už įvykius stovėjimo aikštelėse turėtų prisiimti ir prekybos centrų valdytojai.
„Stovėjimo vietų standartas reikalauja, kad vienam automobiliui turi būti skiriama 2,5 m pločio stovėjimo vieta. Su rulete po stovėjimo aikšteles nebėgiojau ir vietų pločio nematavau, tačiau siūlyčiau šį plotį didinti. Standartas senas, o nauji automobiliai yra linkę platėti, tad vietos įlipti ir išlipti darosi vis mažiau. Net rekomenduočiau žmonėms rinktis tuos prekybos centrus, kurie pasirūpina erdvesnėmis stovėjimo vietomis, tinkamai suženklina pravažiavimus, nurodo, kurie keliai yra pagrindiniai, o kurie – šalutiniai“, – patarimus prekybos centrams ir vairuotojams dalina vairavimo instruktorė.
Pro jos akis nepraslydo ir tai, kad prekybos centrai, sudarydami judėjimo stovėjimo aikštelėje schemą ir pasirinkdami ženklinimo priemones, kartais tiesiog nepaiso ženklinimo taisyklių. Pavyzdžiui, ant kelio dangos prirašo žodžių „STOP“. Pagal taisykles šis užrašas sustoti neįpareigoja, o tik informuoja apie tai, kad priekyje bus atitinkamas ženklas. Tačiau iš tiesų tokio ženklo nebūna.
„Tai kam klaidinti?“, – klausimą kelia E. Verkauskienė.
Atsakomybė – vairuotojų rankose
Parduotuvių stovėjimo aikštelėse, anot instruktorės, iš tiesų trūksta kontrolės. Bet griežtesnės tvarkos tarsi niekas ir nenori įvedinėti: neįvyko avarija ir gerai, o jei įvyks – atsakys kaltininkas. „Taip kad savo automobilių saugumu suinteresuoti tik patys vairuotojai, kurie nukenčia nuo žioplių ir atsakomybės vengiančių prekybos centrų“, – kerta instruktorė.
BTA ekspertas A. Žiukelis savo ruožtu primena, kad jei stovėjimo aikštelėje nukenčia automobilis, o kaltininkas pasišalina iš įvykio vietos, nukentėjusios transporto priemonės vairuotojui gali tekti remonto darbus padengti iš savo kišenės.
„Jeigu automobilis nėra draustas pagal Kasko sutartį, draudimas nuostolius atlygina tik tuomet, kai yra žinomas įvykio kaltininkas. Jei jis sąžiningas ir pavyksta su juo užpildyti įvykio deklaraciją – jokių komplikacijų nekils. Tačiau jei jis pasišalins iš įvykio vietos, vienintelė nukentėjusiojo viltis – kreiptis į policiją. Jei stovėjimo aukštelė yra stebima kameromis, pareigūnams gali pavykti nustatyti kaltininką, kuriam tokiu atveju grėstų ir nuobauda už pasišalinimą iš įvykio vietos. Apsidraudus Kasko nuostoliai atlyginami ir tada, kai kaltininkas nėra žinomas“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
