andrius žiukelis

Atėjus atlydžiui, pastarosiomis dienomis pasipylė pranešimai apie keliuose atsivėrusias duobes. Vairuotojai socialiniuose tinkluose dalinasi prakirstų padangų bei aplamdytų ratlankių nuotraukomis ir įspėjimais apie pavojingas vietas. Draudikai taipogi pastebi tokių žalų pagausėjimą. Vien draudimo bendrovė BTA šiemet jau registravo mažiausiai pusantro šimto įvykių, kai vairuotojas įvažiavo į duobę ir prakirto padangą ar pažeidė ratlankį.

Vyraujant žiemiškiems orams labiausiai dėl šalčio kenčia dyzelinu bei elektra varomų automobilių vairuotojai. Specialistai pataria, kokių klaidų reikėtų vengti norint sėkmingai važiuoti per šalčius. „Vyraujant šalčiams, vairuotojai gali susidurti su visa „puokšte“ problemų – nuo automobilio atidarymo iki važiavimo sąlygų“, – sako „Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros profesorius, dr. Vidas Žuraulis.

Įsibėgėjus kalėdinės prekybos maratonui prekybos centruose drastiškai išauga žmonių minios, o stovėjimo aikštelėse padaugėja chaoso. Žiemą ant kelio esantis ženklinimas matosi ne visuomet, nuolat skubantiems žmonėms trūksta kantrybės ir atidumo. Iš dalies – dėl prekybos centrų požiūrio, iš dalies – dėl žmonių neatidumo šiuo laikotarpiu išauga ir nemalonių techninių eismo įvykių tikimybė.

Atvėsus orams ir pablogėjus vairavimo sąlygoms, įprotis nenaudoti rankinio stabdžio gali virsti ne tik lengvų nuriedėjimų, bet ir kur kas rimtesnių eismo įvykių priežastimi. Draudikai griauna mitą, kad rankinį stabdį verta tausoti ir siūlo nepamiršti jo visus metus. „Tarp vairuotojų sklando mitas, kad kai šalta esą geriau rankinio stabdžio nenaudoti, nes jis gali prišalti ir tuomet nepajudėsi iš vietos. Tačiau toks įsitikinimas teisingas tik vienu atveju – jei stabdžių sistema nėra tvarkinga.

Nuo liepos pirmosios Lietuvoje lengvųjų automobilių pirkėjai turi sumokėti ir vadinamąjį taršos mokestį, jei įsigyjamas automobilis išmeta didesnį CO2 kiekį. „Regitros“ duomenimis, vien per pirmąsias porą savaičių nuo mokesčio įsigaliojimo jį sumokėjo 16 tūkst. asmenų. Tačiau draudikai prognozuoja, kad gali atsirasti vairuotojų, kurie mėgins sutaupyti nusipirkto automobilio tiesiog neperregistruodami.

Policijos statistika rodo, kad vagystės iš automobilių tampa vis retesnės – pernai jų Lietuvoje registruota trečdaliu mažiau nei 2018 m. ir net keturiskart mažiau nei prieš 5 metus. Tačiau draudikai perspėja vairuotojų neatsipalaiduoti – kai kurių markių naujesnių automobilių veidrodėliai, žibintai bei kitos detalės vis dar masina paklausaus grobio ieškančius vagišius, o vidutinė vienos vagystės žala viršija 2 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pernai 20 proc.

Policijos pareigūnai ir draudikai perspėja Lietuvos vairuotojus, kad keliuose daugėja motociklininkų. Esą šylant orams pavojus susidurti su motociklininkais didėja. Vien per kovo mėnesį eismo įvykiuose nukentėjo 13-a motociklininkų. Vilnietis Marius sostinės gatvėmis važinėja BMW motociklu. Vyrui tai tik antrasis sezonas, mat motociklą jis įsigijo pernai, tačiau Marius savo vairavimo sugebėjimais neabejoja.

Prie poliklinikų, ligoninių, kitų visuomeninės paskirties pastatų ar net sausakimšuose daugiabučių kiemuose automobilių stovėjimą ribojančios geltonos linijos vairuotojams mažai rūpi, rašoma išplatintame pranešime.  Specialistų teigimu, toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas pernelyg dažnai nuvertinamas, nors gali tapti ir rimtų nelaimių priežastimi.

Visame pasaulyje išpopuliarėjusios elektroninės cigaretės kelia klausimų ne tik sveikatos specialistams. Eismo saugumo specialistai atkreipia dėmesį ir vis garsiau reiškia susirūpinimą dėl jų keliamos rizikos vairuojant, o kai kuriose užsienio šalyse automobilio salone tvyrantys tiršti elektroninių cigarečių garai jau gali prišaukti milžinišką baudą. Specialistai prognozuoja, kad tik laiko klausimas, kai elektroninių cigarečių rūkymas vairuojant bus pradėtas griežtai vertinti ir Lietuvoje.

Prekybos centrų valdytojai vis labiau rūpinasi infrastruktūra bei investuoja į patogias ir erdvias stovėjimo aikšteles, tačiau draudikai pastebi, kad būtent jose vis dar atsiskleidžia tikroji eismo dalyvių kultūra bei temperamentas. Atrodo, kad vos įvažiavus į stovėjimo aikštelę daugeliui vairuotojų nustoja galioti ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir išsijungia elementarūs atsargumo instinktai.

Sparčiai augantis Vilnius pernai išlaikė eismo įvykių sostinės titulą – čia užfiksuota kas penkta 2017 metais šalyje įvykusi avarija. Avaringiausia vairuotojų grupe išliko patys jauniausi 18–25 metų vairuotojai, tačiau draudikus nustebino senjorai, per metus labiausiai pabloginę avaringumo rodiklius.

Sparčiai augantis Vilnius pernai išlaikė eismo įvykių sostinės titulą – čia užfiksuota kas penkta 2017 metais šalyje įvykusi avarija. Avaringiausia vairuotojų grupe išliko patys jauniausi 18–25 metų vairuotojai, tačiau draudikus nustebino senjorai, per metus labiausiai pabloginę avaringumo rodiklius.

Pagalbos kelyje tarnybos žiemą turi dvigubai daugiau darbo negu šiltuoju metų laiku. Draudimo įmonės prognozuoja, kad iškvietimai piką, kaip ir kasmet, pasieks sausį. Specialistų teigimu, dažniausias gedimas, su kuriuo susiduria vairuotojai, yra automobilio elektros instaliacija: išsikrovęs akumuliatorius ir neužsivedantis automobilis. Tačiau ir be šių gedimų žmonėms tenka susidurti su įvairiomis techninėmis problemomis kelyje. Plačiau apie tai - Elenos Jančiukaitė reportaže.

Parkavimasis daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėse kelia stresą ne tik pradedantiems, bet ir patyrusiems vairuotojams. Draudikai pastebi, kad automobilių apgadinimai parkuojantis yra gana dažni, o dėl vietos trūkumo šalia daugiabučių reikia ypatingo atidumo. Apgadinami ir netyčia, ir tyčia Draudimo bendrovės duomenimis, kas dešimtas vairuotojas parkuodamasis yra pakenkęs ir kito, ir savo paties automobiliui, o kas penktas pripažįsta užkabinęs kitą automobilį durelėmis.

Nors per dešimtmetį automobilių vagysčių sumažėjo trigubai, vis dėlto jų skaičius išlieka ganėtinai didelis. Tad kuriuos automobilius ilgapirščiai mėgsta labiausiai ir kaip apsaugoti savąjį – klausiame specialistų. Kasmet ilgapirščiai pasisavina kiek daugiau nei tūkstantį automobilių. Visi jie skirtingo senumo – nuo senų iki naujausių, taip pat skirtingų markių bei tipų, tad vieno konkretaus, vagis dominančio modelio, nėra.

Automobiliu po užsienį keliauti planuojantys Lietuvos gyventojai turėtų tokioms atostogoms kruopščiai pasiruošti. Draudikai pastebi, kad bendrovės klientai užsienyje patiria žalas ne tik važiuodami jiems neįprasta kairiąja kelio puse, bet ir dėl to, kad nepastebi kelio ženklų, patiki pasenusios navigacijos nurodymais ar palieka automobilį nesaugiame rajone.

Sinoptikams kitą savaitę prognozuojant šalčio sugrįžimą, draudikai atkreipia dėmesį, kad dėl permainingų orų ir galimo plikledžio keliai vėl bus barstomi druska. Nuo jos ypač kenčia automobilio kėbulas, todėl patartina šiuo besikeičiančių orų periodu transporto priemones plauti bent kartą per savaitę. „Automobiliai korozijos labiausiai pažeidžiami pavasarį, kai dažnai atšąla ir vėl atšyla.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, po avaringo rudens žiemos mėnesiai būna kiek ramesni, eismo įvykių pikas keliuose sumažėja. Bendrovė vidutiniškai per praėjusios žiemos mėnesį fiksavo apie 1644 įvykius, užpernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 1541. Rudenį avaringumas smarkiai išaugdavo: spalį – trečdaliu, o lapkritį – net dvigubai, palyginti su kitais mėnesiais.

Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA per nepilną pirmąjį šių metų pusmetį jau išmokėjo daugiau kaip 9,6 mln. litų išmokų kasko draudimo žaloms padengti. Pernai šios išmokos sudarė 14,3 mln. litų už metus, o tai yra 40 proc. daugiau nei užpernai. Kaip rodo šių metų pirmo pusmečio statistika, kasko žalos toliau nuosekliai auga. „Kaip rodo mūsų įmonės statistika, kasko įvykių kiekvienais metais daugėja, tikėtina, kad ir šiemet metų pabaigoje jų suskaičiuosime žymiai daugiau nei pernai.