A. Žiukelio teigimu, nemalonia staigmena pardavėjui gali tapti ir dėl panašių atvejų nukenčianti transporto priemonės draudimo istorija, nors asmuo gali būti itin sąžiningas ir atidus vairuotojas, nesukėlęs nė vieno eismo įvykio ir nepadaręs nė vieno kelių eismo taisyklių pažeidimo.
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, automobilį pardavęs asmuo apie automobilio pardavimą pranešti turi nuvykęs į „Regitrą“ arba tiesiog internetu. Tai padaryti galima per 15 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, tačiau ekspertas rekomenduoja nelaukti paskutinių dienų. Tuomet automobilį įsigijęs asmuo per 10 dienų jį įregistruoja savo vardu ir sumoka taršos mokestį, jei automobiliui jis taikomas.
A. Žiukelio teigimu, automobilio pardavėjas, sutinkantis po automobilio pardavimo formaliai ir toliau likti jo savininku, smarkiai rizikuoja.
„Tarkime, automobilį įsigijęs asmuo jį pastatys neleistinoje vietoje ar viršys greitį, tačiau už pažeidimą mokėti teks automobilį pardavusiam ir jo neišregistravusiam asmeniui, nes informacinėse sistemose jis vis dar bus nurodytas kaip automobilio savininkas. Todėl į automobilio pardavimą, net jei jį perka ir pažįstamas asmuo, patarčiau žiūrėti kaip į verslo sandorį, kuris turi būti atliekamas vadovaujantis mūsų šalies įstatymais“, – dėsto A. Žiukelis.
Nesvarbu, ar padaromas tik smulkus techninis pažeidimas, ar sukeliamas rimtesnis eismo įvykis, visa atsakomybė ir baudos gali užgulti asmenį, kurio vardu registruotas automobilis, o ne pažeidimą padariusį naująjį savininką. Pasak draudimo eksperto, tokios procedūros ir tiesos įrodinėjimai sukelia papildomą stresą bei gaišina laiką, todėl kur kas logiškesnis sprendimas, padėsiantis išvengti nemalonumų ateityje, yra susimokėti vienkartinį mokestį.
Taršos mokestis taikomas lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams, kurių išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km. Jį reikia sumokėti registruojant naują ar iš užsienio įvežtą automobilį, taip pat tuo atveju, kai keičiasi automobilio savininkas.
