„Tikrai nebalsavau už žmogų, kuris atstovauja Kremliaus interesams Lietuvoje, ir tikrai nebalsavau už tą, kuris atstovauja oligarchų interesams Lietuvoje bei praskolino Vilnių“, – iš anksto balsavusi tiesioginiuose merų rinkimuose kalbėjo šalies vadovė D. Grybauskaitė.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Algio Krupavičiaus, nesvarbu, kad buvo panaudota Ezopo kalba, žmonės tikrai suprato, kokios pavardės slepiasi už asmenų apibūdinimo. Tačiau politologas pabrėžia, kad valstybės galva, prieš rinkimus komentuodama atskirus kandidatus, elgiasi nekorektiškai.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas tokį Prezidentės pasisakymą taip pat vertina neigiamai, tačiau neneigia, kad už pavardėmis neįvardytų asmenų slypi ne patys gražiausi darbai.
„Formaliai D. Grybauskaitė išreiškė savo nuomonę, bet etikos požiūriu dėl šio poelgio teisingumo nesu tikras. Aišku, kad Voldemaras Tomaševskis yra tamsi asmenybė. Jo ryšiai su Rusija yra įrodyti žiniasklaidos – jo pavardė rasta rusiško nacionalistinio leidinio redkolegijoje, tačiau sunku teigti, kad jis yra kažkoks įtakos agentas.
Artūras Zuokas – diskutuotinas klausimas. Prezidentės griežtai neigiamas santykis su A. Zuoku seniai žinomas, ir ji, kaip pilietė, išsakė savo poziciją, nes mato neigiamus dalykus. Bet miestas tikrai praskolintas. Kai kurie žmonės, neminėsiu pavardžių, kuriems buvo siūloma eiti į merus, atsisakė todėl, kad žino tikrą padėtį. O ji – tragiška. Net yra tokių versijų, kad A. Zuoką leidžia dar vienai kadencijai, kad su tiek praskolintu Vilniumi po dar vienos kadencijos žlugtų jo politinė karjera“, – komentuoja politologas.
Poveikis silpnas ir prieštaringas
Anot A. Krupavičiaus, Prezidentės pasisakymo poveikis rinkėjams bus minimalus, nes apsisprendę rinkėjai nepuls keisti nuomonės.
„Kita vertus, tokių žingsnių poveikis visuomet yra dvejopas, dalis rinkėjų gali balsuoti už tuos kandidatus, prieš kuriuos yra pasisakyta, nesutikdami su politiku. Tik labai nedidelė dalis galėtų balsuoti už kitus kandidatus todėl, kad taip pasisako valstybės vadovas.
Tačiau apskritai politikų, politinių partijų agitacija balsuoti už vieną ar kitą kandidatą paprastai greičiau yra nesėkminga“, – teigia A. Krupavičius.
Savo ruožtu V. Dumbliauskas, kalbėdamas apie dvejopą tokio pasisakymo poveikį, prisimena 1997-ųjų Prezidento rinkimus. Tuomet Algirdas Brazauskas paragino balsuoti už Artūrą Paulauską.
„Jam buvo prikaišiojama, kad nesilaikė nešališkumo, tačiau sunku pasakyti, koks buvo tokio paraginimo poveikis. A. Paulauskas Valdui Adamkui tuo metu pralaimėjo labai nedideliu balsų skirtumu. Ar be to paraginimo A. Paulauskas būtų gavęs daugiau, ar mažiau balsų, klausimas lieka atviras“, – kalba V. Dumbiauskas.
Politologas sako pažįstantis išsilavinusių žmonių, kurie net ir „mirdami“ balsuos už A. Zuoką, o V. Tomaševskio elektoratas Prezidentės kalbų nepaiso.
„Kai kurių mano pažįstamų A. Zuoko rinkėjų manymu, meras yra veiklus, kad ir vagia, bet ir miestui daug daro. Tokiems rinkėjams Prezidentės pasisakymas kaip tik bus paskata balsuoti.
O V. Tomaševskio elektoratui tikrai tas pats, ką sako D. Grybauskaitė, jie bet kokiu atveju balsuos už V. Tomaševskį. Tai drausmingas elektoratas. Be to, kalbama, kad ten veikiama pasitelkiant ir administracinius metodus – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) savo elektoratą „paskatina“ „teisingai balsuoti“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
