Anastasija, Ukrainos karo medikė, savanoriškai į kariuomenę įstojo 2022 m. Ji neturėjo jokios karinės ar medicininės patirties, tačiau norėjo padėti sužeistiems Ukrainos kariams ir planavo likti toliau nuo kovos veiksmų.
Praėjusį rudenį, būdama atostogose, ji sužinojo, kad kariuomenės vadovybė ją perkėlė į vieną iš karščiausių Rusijos karo prieš Ukrainą taškų, netoli Kurachovos rytinėje Donecko srityje.
„Kai atvykau, neturėjau net bazinio karinio parengimo. Mano buvusi vadovybė suklastojo mano dokumentus“, – sako ji.
Kariuomenės pareigūnai neigė, kad taip galėjo nutikti. Anastasija sakė, kad naujieji bendražygiai padeda jai prisitaikyti, vairuotojai išmokė naudotis ginklu.
Tokios istorijos, kaip Anastasijos, kartojasi visoje Ukrainoje. Šalies karinė vadovybė ieško, kaip spręsti karių trūkumą.
Klausimas tampa politine problema
Sausio 11 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis išleido įsakymą perkelti daugiau kaip 5 000 oro pajėgų darbuotojų į sausumos pajėgas. Tai sukėlė nerimą, kad Ukraina aukoja aukštos kvalifikacijos specialistus, kurių negalės pakeisti, kad jie kautųsi fronte.
Vėliau O. Syrskis tvirtino, kad neperkels „nepakeičiamo“ personalo. Šis klausimas buvo pastebėtas Vašingtone.
„Problema, su kuria susiduria Ukraina, yra ne ta, kad jiems trūksta pinigų, (o – red. past.) ta, kad jiems trūksta ukrainiečių“, – sako JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Padėtis kelia įtampą kariuomenei, nes sparčiai daugėja blogai apmokytų karių, kariai greitai išsenka.
Tai virsta politine problema Kyjivui, kuris bando įrodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad prasminga toliau remti Ukrainą.
Vadovavimo problemos
Problemos fronte kelia klausimų dėl Ukrainos karinės vadovybės kompetencijų.
Kaip sako buvęs Didžiosios Britanijos karininkas, gynybos ekspertas Glenas Grantas, šiuolaikinis karas sparčiai vystosi.
„Jis yra techninis, sudėtingas ir nenuspėjamas. Jam reikia verslių, norinčių rizikuoti karininkų, kurie gali argumentuoti savo teiginius ir dirbti su kariais, kurie gali būti labiau už juos įgudę“, – sako jis.
„Silpni vadai nekenčia šių žmonių ir bando juos nutildyti biurokratinėmis priemonėmis ir patyčiomis arba visai pašalinti. Inspektavimo grupės yra didžiausia blogybė kariuomenei, nes jos nori sovietinio stiliaus konformizmo“, – teigia ekspertas.
G. Granto žodžius patvirtina ir Anastasija. Anot jos, vadovaujant O. Syrskiui štabas virto lojalistų grupe. Jos teigimu, O. Syrskio aplinkos žmonės, gavę postus, mažai rūpinasi ir nori tik kalbėti apie pergales, nesvarbu, kiek gyvybių tai kainuoja.
Ukrainos pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba leidiniui paneigė kaltinimus.
„Vienas iš pagrindinių principų yra personalo gyvybės vertė, kuri užtikrina ilgalaikę kovinę parengtį ir kolektyvo stabilumą“, – sakoma atsakyme.
Nors vadovybė atsisakė aptarinėti problemas, su kuriomis susiduria Ukrainos kariuomenė, ji pripažino, kad pasitaiko dezertyravimo atvejų – tai esą sprendžiama.
Trūkinėjanti fronto linija
Kaip pastebi leidinys, Ukrainos fronto linija trūkinėja – trūkinėja ir kariuomenė. Tai lemia masinis kraujo praliejimas. Gruodžio mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per beveik trejus kovos metus Kyjivas neteko daugiau kaip 43 000 žuvusių karių ir daugiau kaip 370 000 sužeistų.
Kremlius aukų neatskleidžia, tačiau O. Syrskis skaičiuoja, kad vien 2024 m. Rusija neteko 150 000 žuvusių ir daugiau kaip 400 000 sužeistų karių. Ukrainos generalinis štabas nurodo, kad nuo karo pradžios Rusija neteko 842 930 karių.
Nors O. Syrskis sako, kad Rusijos pus4s nuostoliai yra kur kas didesni nei Ukrainos, poveik5 jau2ia ir Ukraina.
„Kaip ir bet kuriame ilgiau nei metus trunkančiame konflikte, kuo ilgiau karas tęsiasi, tuo mažiau profesionalių karių lieka fronto linijose. Tuo pat metu didėja poreikis įdarbinti ir apmokyti žmones iš civilių gyvenimo, kurie neturi karinės patirties“, – sako Ukrainos pareigūnė Olena Tregub.
„Šie žmonės dažnai būna psichologiškai ir fiziškai nepasirengę kovai, o jų adaptacija užtrunka. Tai neišvengiamas iššūkis, su kuriuo susidūrė Ukraina – kaip ir bet kuri kita šalis, atsidūrusi tokiame užsitęsusiame kare“, – priduria ji.
Karių trūkumas išryškėja Ukrainai bandant sulėtinti Rusijos veržimąsi. Dabar rusai taikosi į Pokrovską.
Pokyčių poreikis
Vis dažniau pasigirsta raginimų imtis pokyčių.
„Ant popieriaus fronto linijoje yra daug žmonių, daug ginklų, daug įrangos, jiems duoda amunicijos – ir frontas griūva. Ne todėl, kad žmonės nekovoja, o todėl, kad vadovybėje tvyro chaosas“, – gruodį „Ukrainska pravda“ sakė žymus ukrainiečių ekspertas Tarasas Chmutas.
Neseniai Ukrainos saugumo tarnybos suėmė du Ukrainos generolus, įtariamus „netinkama Charkovo srities apsauga“ per praėjusių metų Rusijos puolimą. Buvęs 155-osios brigados vadas taip pat buvo suimtas dėl įtariamo dezertyrų slėpimo per mokymus Prancūzijoje. O. Syrskis gali būti iškviestas kaip liudytojas.
Kai kurie Ukrainos parlamento nariai teigia, kad suėmimai yra politiškai motyvuoti.
„Tokie veiksmai ne tik pakerta pasitikėjimą kariuomene karo metu, bet ir kelia tiesioginę grėsmę šalies gynybiniams pajėgumams. Tai neigiamai veikia ir kariuomenės moralę, ir visuomenės pasitikėjimą, silpnina nacionalinę vienybę lemiamu nepriklausomybės kovos momentu“, – sako ukrainiečių deputatas Romanas Kostenka.
Taip pat kritikuojama tai, kaip kariuomenė į savo gretas įtraukia naujokus. Kai kurie mano, kad nauji kariai turėtų būti maišomi su veteranų daliniais, kad išmoktų išgyventi mūšio lauke. Teigiama, kad vietoj to kariuomenė skirsto žalius naujokus į naujas brigadas, o tada nepatyrusius dalinius meta į karščiausias kovas. O tai gali lemti nesėkmes mūšio lauke.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
