Liepą paskelbto konkurso terminas buvo pratęstas du kartus, tačiau rugsėjį jis baigėsi savivaldybės sprendimu atmesti visas paraiškas.
„Tiekėjų bendra pasiūlymo kaina viršijo konkurso sąlygose nurodytą galimą maksimalią 72,6 mln. eurų kainą“, – nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtoje konkurso ataskaitoje.
Konkurse dalyvavo įmonės „Kauno tiltai“, „Tilsta“ ir „Autokausta“, tačiau nenurodoma, kokias kainas jos pasiūlė.
Savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis sako, kad dar bus skaičiuojama, kokia gali būti preliminari pirkimo vertė, o tada bus skelbiamas naujas konkursas.
„Įvertinsime gautas kainas ir apskaičiuosime, kiek objektyviai reikia padidinti pirkimo vertę, tuomet bus skelbiamas naujas konkursas“, – BNS sakė T. Metelionis.
Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis pasiūlė 2023 metų valstybės biudžete numatyti papildomai 10 mln. eurų tilto statyboms.
„Noriu paskatinti Vyriausybę prisidėti prie šio tilto projekto įgyvendinimo, nes kartu su savivaldybe pradėtos Kėdainių tilto statybos“, – rašoma M. Matijošaičio pranešime spaudai.
Anot jo, pinigų projektui prašyta liepą, tačiau Finansų ministerija atsakė, jog lėšų naujam tiltui nėra.
Apie tiltą, nuo Kėdainių gatvės Vilijampolėje gavusį Kėdainių pavadinimą, Kaune svarstoma ne vienerius metus. Šis tiltas turėtų sumažinti transporto srautus per miesto centrą ir palengvinti susisiekimą tarp dviejų Nemuno krantų ties Marvele ir Vilijampolės, Šilainių mikrorajonais. Šiuo metu vairuotojai tam renkasi miesto senamiestyje esančias Gimnazijos, Šauklių gatves.
Kritikai sako, kad tiltas esminių transporto problemų neišspręstų, tačiau pakeistų svarbią Kauno kraštovaizdžio vertybę – Nemuno ir Neries santakos panoramą.
