Nutarusieji teritoriją apjuosti gyvatvore nesuklys – tankiai susodinti medžiai arba krūmai augdami sudaro nepereinamą sieną, kuri saugo ne tik nuo nepageidautinų svečių, bet ir nuo dulkių, vėjo, triukšmo, sukuria gerą mikroklimatą sodo sklype, yra ekologiška ir praktiška.
Sklypo dydis
Pavasaris – pats tinkamiausias metas sodinti gyvatvorę. Pasak kraštovaizdžio dizainerės Jolitos Deveikytės-Kirdenės, renkantis augalus gyvatovorei reikėtų atsižvelgti į sklypo dydį.
„Jeigu sklypas didelis, jam apjuosti rinkitės vidutinio aukščio augalus, o erdvę pačiame sklype galite padalyti siauromis žaliomis gyvatvorėmis, – aiškino ji. – Dideliam plotui aptverti tinka ir aukšta laisvai augančių augalų gyvatvorė, kuriai nereikės daug priežiūros. Galima rinktis ir formuojamąją (maždaug 50 cm pločio), tačiau ji atrodys ne taip įspūdingai, kaip auganti natūraliai.“
Didelio sklypo gyvatvorei puikiai tinka kai kurių rūšių raugerškiai, gudobelės, putinai, taip pat aukštaūgės erškėtrožės, kurių nereikia karpyti, jazminai, lazdynai, sausmedžiai, gluosniai. Tokia tvora ne tik saugos nuo smalsių akių, bet ir žydės bei duos vaisių.
„Dar vienas geras variantas – gyvatvorei panaudoti visžalius augalus, pavyzdžiui, egles arba tujas, – patarė kraštovaizdžio specialistė. – Neaukštoms gyvatvorėms puikiai tinka krūminiai gluosniai, erškėtrožės, kauleniai, mažieji raugerškiai, mėlynės, čiobreliai.“
Gyvatvorės plotis priklausys nuo to, kaip bus susodinti augalai. Sodinti galima į vieną eilę, keliomis eilėmis arba šachmatų lentos tvarka. Svarbu nepamiršti, kad augalai smarkiai išauga, todėl atstumas tarp jų turėtų būti nustatomas atsižvelgiant ateities matmenis.
Dirvožemio paruošimas
Apsisprendus, kokia gyvatvorė bus sodinama, labai svarbu tinkamai paruošti dirvožemį. Jeigu žemė pasirinktiems augalams sklype netinkama, būtina ją perkasti su mėšlu ar kitomis trąšomis, priešingu atveju akies nedžiugins graži ir patikima gyvatvorė.
Sodinukai atviromis šaknimis sodinami pavasarį arba rudenį kaip ir bet kurie kiti medžiai bei krūmai atviromis šaknimis. Gyvatvores, kurios sodinamos sodinukais, augintais vazonėliuose, galima sodinti bet kuriuo metų laiku, išskyrus žiemą.
Agronomė Daivita Suchackienė patarė gyvatvorę sodinti į iškastą tranšėją pagal ištemptą virvę.
„Dirva turi būti derlinga, supurenta, – patarė ji. – Jei dirva sunki ir nederlinga, reikia įmaišyti durpių substrato ir kompleksinių mineralinių trąšų. Tik stebėkite, kad pastarųjų nepatektų tiesiai ant šaknų, nes gali jas nudeginti. Atstumams žymėti praverstų atitinkamo ilgio lentelė, kurios galuose būtų išpjovos augalų stiebams – taip sodinant išlaikomi vienodi tarpai tarp augalų.“
Paruošus žemę reikia pažymėti būsimos gyvatvorės linijas ir iškasti maždaug metro gylio duobę. Nepakenks, jei į dugną pridėsite mėšlo, durpių arba puvenų. Sodinukus atsargiai įleiskite duobę, apžiūrėkite, ar nepažeidėte šaknų (tas, kurias sužalojote, atsargiai pašalinkite), ir užpilkite jas žeme.
Pasodintus sodinukus būtina palaistyti, o viršūnėles apgenėti – augalų vainikas bus vešlesnis. Pirmaisiais metais gyvatvorę reikia kruopščiai prižiūrėti: reguliariai laistyti, purenti dirvą, šalinti piktžoles, ir, žinoma, kirpti formuojant augalų vainiką.
Augalai
Paprašyta pakomentuoti, kokius augalus geriausia rinktis gyvatvorei, D.Suchackienė patarė šiaurinėje pusėje sodinti žvarbiam vėjui ir šalčiams atsparius lapuočius – ligustrus, gudobeles, kaukazines slyvas, sedulas, pūslenius, kaulenius. Šiuos medžius ir krūmus galima karpyti.
Pavėsyje puikiai auga kukmedžiai ir darželinės hortenzijos, tačiau pastarosios leidžia atžalas. Saulėtoje vietoje pašnekovė patarė sodinti visžalius lapuočius ar spygliuočius, koloninius kadagius Skyrocket, paprastuosius kadagius Hibernica, vakarines kolonines tujas. Beje, paastarųjų nereikia karpyti.
„Vienos gražiausių yra tujų Smaragd gyvatvorės,– sakė agronomė. – Jos iš visų tujinių augalų mažiausiai keičia spalvą žiemą. Jei norite spalvų gamos, tiks geltonos spalvos vakarinės tujos Jantar, Yellow smaragd, Sunkist.
Tankios ir nepraeinamos
Puskiparisių gyvatvorė bus graži, bet ne itin ištverminga. Po šaltesnės žiemos šie augalai gali iššalti arba stipriai apšalę nuruduoti. Šalčiui jautrios ir raudonlapės kaukazinės slyvos.
„Šalčiui atsparios yra alyvos, putinai, gudobelės, ginaliniai klevai, skroblai, Zyboldo obelys, pūsleniai, ligustrai, kauleniai, forsitijos, veigelės, sedulos, lanksvos, – pasakojo D.Suchackienė. – Šių augalų gyvatvorę galima formuoti, tik reikia žinoti, kad karpomi krūmai ir medžiai daug mažiau žydės.“
Norintiesiems neaukštos ir žydinčios gyvatvorės agronomė patarė rinktis japonines lanksvas arba sidabrakrūmius. Jei norite nepereinamos tvoros, reikėtų sodinti gerai sutankėjančius spygliuočius, pro kuriuos nei žmogus, nei žvėris neprasibraus: kaukazines slyvas, erškėčius, raugerškius. Ilgaamžiškiausios yra švelniųjų gudobelių gyvatvorės.
Siaurai gyvatvorei augalai sodinami viena eile, plačiai – šachmatais dviem eilėmis. Visžalius spygliuočius reikia sodinti viena eile. Vakarinės tujos puikiai sutankėja, jų gyvatvorę nuolat apkarpant galima palaikyti norimo aukščio ir pločio. Koloninės tujos ir kadagiai suaugs ir susiglaus nekarpomi. Svarbu nesusodinti jų per tankiai, nes nenumetantys spyglių ir lapų visžaliai augalai gali išplikti arba pradėti sirgti grybelinėmis ligomis.
„Sodinant tujų gyvatvorę tarp augalų paliekami 40–70 cm tarpai, atsižvelgiant į augalų dydį ateityje, – pasakojo agronomė. – Lapuočiai sodinami tankiau: viena eile kas 30 cm, o dviem eilėmis šachmatais – taip pat paliekant po 30 cm tarp augalų ir tarp eilių. Gyvatvores rekomenduojama sodinti 2,5–3 m nuo vaismedžių“.
Karpymas ir priežiūra
D.Suchackienės teigimu, vienmečiai ar dvimečiai sodinukai geriau sutankėja nei senesni. Iš jaunų augalų galima lengvai suformuoti nepermatomą pageidaujamo pločio gyvatvorę.
Pirmais metais laukiama, kol medeliai ir krūmai užaugins šonines šakeles. Auginant gyvatvorę iki norimo aukščio viršūnes vis tiek reikia trumpinti, kad augalas tankėtų. Jei formuojama žema ir tanki gyvatvorė, augalai karpomi 3–4 kartus per vegetaciją. Sezono metu augančios gyvatvorės karpomos mažiausiai du kartus. Suformuotą gyvatvorę pakanka karpyti 1–2 kartus per metus.
Geriausia karpomoms gyvatvorėms suteikti trapecijos formą, tada augalas yra geriausiai apšviečiamas saulės ir tolygiai auga. Karpant stačiakampio forma anksčiau ar vėliau dėl saulės šviesos trūkumo pradės retėti gyvatvorės apačia. Spygliuočių gyvatvorės karpomos vasaros pradžioje ir vasaros pabaigoje, kad prieš lietingus orus padarytos žaizdos pasidengtų sakais. To daryti nepatartina žiemą.
Metančios lapus ir vasarą žydinčios gyvatvorės karpomos sausio–kovo mėnesiais, kol nepradėjo sparčiai augti, o metančios lapus ir pavasarį žydinčios gyvatvorės genimos bei formuojamos iškart, kai nužydi.
„Svarbu neatidėlioti, kad augalai spėtų užauginti naujus ūglius, kurie žydės kitą vasarą“, – patarė D.Suchackienė.
Agronomė pabrėžė, kad šalia gyvosios sienos sodinant kitus augalus svarbu išlaikyti tinkamą atstumą. Derlių duodantys augalai turi augti ne arčiau kaip už keturių metrų nuo kaulenių, ligustrų, sedulų, lanksvų, sidabrakrūmių, žilakrūmių gyvatvorės. Norint, kad gyvatvorė neatimtų iš šalia pasodintų augalų maistinių medžiagų, ją būtina tręšti.
„Žaliąja tvora reikia rūpintis kaip ir visais kitais augalais – po medžiais purenti žemę, naikinti kenkėjus, kovoti su ligų sukėlėjais, – pasakojo specialistė. – Svarbu nepamiršti, kad dažnai genimi augalai yra labiau pažeidžiami ligų, todėl juos reikia tinkamai tręšti ir pakankamai laistyti.“
Sausą rudenį ypač gerai reikia pagirdyti spygliuočių bei visžalių lapuočių gyvatvores, nes jos drėgmę garina ir žiemą, o pasipildyti atsargų negali dėl sušalusios žemės. Tokias gyvatvores patartina palieti ir žiemą, kai būna teigiama temperatūra ir atšilusi žemė.
Formuojamų gyvatvorių augalai
Eglės. Galima formuoti iki 2–4 m aukščio gyvatvorę. Pasodinus karpyti reikėtų pradėti nuo trečių metų ir tai daryti du kartus per sezoną.
Europiniai maumedžiai. Galima formuoti 1–1,5 m ir aukštesnes gyvatvores. Pasodinus karpyti reikėtų pradėti nuo trečių metų.
Vakarinės tujos. Lengviausia prižiūrėti iki 1,5 m aukščio siekiančias gyvatvores, tačiau galima auginti ir aukštas. Karpyti reikėtų pradėti iškart pasodinus. Tujas, kaip ir kitus augalus, būtina tręšti. Jų šaknys yra paviršinės, todėl maistingąsias medžiagas gali savintis iš šalia esančių augalų.
Ligustrai, skroblai ir sedulos. Tinkami 1–2 m aukščio gyvatvorei auginti. Reikėtų žemai nukirpti iškart pasodinus, vėliau karpyti 2 kartus per metus.
Laisvai augančių gyvatvorių augalai
Medlievos – nuo 0,5 iki 6 m aukščio užaugantys stačiašakiai krūmai, suformuojantys glaustą lają. Gegužės mėnesį pražysta gausybė baltų žiedų kekių. Brandina tamsiai mėlynas valgomas uogas.
Lanksvos – iki 1–1,5 m aukščio užaugantys krūmai. Labai gausiai žydi nuo gegužės pabaigos iki birželio.
Forsitijos – iki 1,5–2,5 m aukščio užaugantys krūmai. Žydi balandžio mėnesį.
Gudobelės – iki 3–10 m aukščio užaugantys medeliai. Žydi gegužės–birželio mėnesiais.
Laisvai augančioms gyvatvorėms taip pat tinka veigelės, sedulos, raugerškiai, sidabrakrūmiai, svarainiai, kolkvicijos, jazminai, pūsleniai, o atkaklesni sodininkai gali pabandyti užauginti ir rododendrų gyvatvorę.
Vijoklinių gyvatvorių augalai
Vijokliniai sausmedžiai – populiarūs vijokliniai augalai. Atsparūs šalčiams, užauga iki 3–6 m aukščio (kas metai – po 1 m). Gali augti prie sienų, tvorų. Žydi pavasarį, vasarą, bet yra veislių, žydinčių iki vėlyvo rudens. Džiugina įvairių spalvų, dažnai kvepiančiais, žiedais. Augalai nereiklūs, tačiau geriau žiedus krauna priemolio dirvoje.
Vynvyčiai – labai greitai augantys augalai, per metus pasistiebiantys iki 3 metrų. Gali užaugti net iki 20 m aukščio.
Apyniai – visiems žinomi augalai, užaugantys iki 3–5 m per metus. Jų antžeminė dalis kasmet nupjaunama.
Pelėvirkščiai – vijokliniai augalai, kuriais galima uždengti negražias vietas, mūrus. Užauga iki 10–15 m aukščio. Šaltą žiemą gali apšalti. Žydi gausiai, smulkiais baltais žiedais.
Laipiojančiosios hortenzijos – iki 6 m aukščio užaugantys augalai. Joms reikalingos tvirtesnės atramos, nes pačios nesivynioja. Žydi birželio–liepos mėnesiais baltais dideliais žiedynais. Augalai nereiklūs, tačiau geriau auga purioje, drėgnoje, bet neužmirkstančioje dirvoje. Galima auginti ir kaip žemę dengiančius krūmus. Lapai žali, blizgantys. Hortenzijos dėl šakų vijimosi struktūros ir žiemą išlieka labai dekoratyvios.
Žydinčių gyvatvorių augalai
Lanksvos. Užauga iki 3 m aukščio, šakos svyra, žydi baltais žiedais.
Forsitijos. Užauga iki 3 m aukščio, žiedai geltonos spalvos. Krūmai stačiomis pagrindinėmis ir svyrančiomis antros eilės šakomis.
Darželiniai jazminai. Užauga 1–3 m aukščio, žydi baltais žiedais. Krūmai stačiomis šakomis. Laja tanki ir plati.
Svarainiai (japoniniai). Užauga iki 1 m aukščio, žydi raudonais, baltais arba ryškiais oranžiniais žiedais. Krūmai lanku išsilenkusiomis spygliuotomis šakomis.
Veigelės. Užauga iki 1,0–2,5 m aukščio, žiedai blyškiai rausvi arba rausvi, balti. Krūmai gana tankiomis, stačiomis, glaustomis šakomis. Lapai žali, tamsiai vyšniniai, geltoni arba margi.
Darželiniai jazminai. Užauga iki 3 m, žydi gegužę–birželį kvapniais, baltais, tuščiaviduriais žiedais. Sodinti reikėtų kas 2 m.
Deucijos. Užauga iki 4 m, žydi baltais žiedais nuo gegužės iki birželio, mėgsta drėgmę. Sodinti reikėtų kas 2,5 m.
Žydinčių gyvatvorių krūmai žydi nuo gegužės pradžios iki liepos pabaigos. Jiems nereikia ypatingos priežiūros, pakanka neužmiršti reguliariai palaistyti.
