Grupė valdančiųjų Seimo narių banką siūlo steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu. Numatoma, kad valstybinį banką prižiūrėtų Lietuvos bankas, įstaiga turėtų bankinę licenciją.
Galimybė remti verslą ar vešėti politinei korupcijai?
Vienu pagrindiniu argumentų steigti valstybinį banką laikomas smulkaus ir vidutinio verslo patiriamą sunkumą gauti finansavimą. Taip pat, pasak valdančiųjų, kartais rinkoms reikia valstybės spaudimo, kurį galėtų suteikti valstybinis bankas.
„Mes traukiamės nuo tos politikos, kai draudžiama valstybės aktyvi ekonominė veikla. Visoje eilėje sprendimų mes vis labiau atlaisviname valstybės ekonominę veiklą. Tai darome ne dėl to, kad turime kažkokius keistus ideologinius motyvus, visi esame absoliutūs praktikai. Žiūrime, kaip veikia vienos ar kitos rinkos, ten, kur reikia, valstybės spaudimas turėtų atsirasti“, – ragindamas balsuoti už nutarimą sakė valstietis Tomas Tomilinas.
Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė mano, kad valstybinio banko steigimas – oro virpinimas, manipuliuojant žmonių jausmais.
„Šitas darinys nebus tradicinis bankas taip, kaip žmonės jį supranta. Todėl jūsų sukelti lūkesčiai dėl mažesnių būsto palūkanų ar paslaugų įkainių neturi jokio pagrindo. Nes tai bus labiau verslo kreditavimo fondo, dėl savo prigimties turintis potencialo tapti politinės korupcijos židiniu“, – nuogąstavo G. Skaistė.
Konservatorius Mykolas Majauskas atkreipia dėmesį, kad tam, jog valstybinis bankas galėtų konkuruoti su šalyje veikiančiais komerciniais bankais, prireiks bent 1 mlrd. eurų. Taip pat parlamentaras tvirtina, kad valstybinis bankas suteiks prielaidas vešėti politinei korupcijai.
„Didžioji bėda su tokiomis iniciatyvomis ar projektais – politinė korupcija. Dauguma Centrinės ir Rytų Europos šalių pardavė valstybinius bankus, matydami, kad paskolos dažnai yra politiškai motyvuotos – duodamos giminaičiams ar partijai lojaliems žmonėms, įmonėms“, – kalbėjo M. Majauskas.
Liberalas Simonas Gentvilas piktinosi, kad Seimo nutarimas dėl valstybinio banko kūrimo tėra priešrinkiminis manevras.
„Visa tai, ką jūs darote, yra priešrinkiminis farsas. Nes iš tikrųjų, ką jūs turėjote padaryti per šią kadencija, – tai privilioti bent vieną lenkišką banką“, – sakė S. Gentvilas.
67 Seimo nariai balsavo už, 14 – prieš, 13 susilaikė.
50/50
Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad valstybinis bankas galėtų būtų steigiamas kartu su privačiu kapitalu.
„Modelis galėtų būti arti 50 ir 50 valstybė su privačiu investuotoju“, – kiek anksčiau yra sakęs premjeras.
Anot jo, valstybinis bankas galėtų kredituoti smulkų verslą, tačiau premjeras abejoja, ar jis turėtų imtis mažmeninės bankininkystės.
„Kalbant apie verslo kreditavimą, ypatingai apie smulkiojo ir vidutinio verslo, alternatyva galėtų būti. Skeptiškai žiūrėčiau, jeigu mes kalbėtume apie mažmeninės bankininkystės rinką. Ji pakankamai gerai užpildyta. Nors turime signalų, kad ta paslauga traukiasi iš regionų ir žmonės lieka be finansinių paslaugų“, – sakė S. Skvernelis.
Prezidentas idėją palaiko
Valstybinio banko idėją palaiko ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Jo manymu, valstybinis bankas turėtų koncentruotis į verslo bei gamybos kreditavimą.
„Blogoji dalis yra ta, kad kreditavimas verslui ir ypač smulkiam ir vidutiniam, yra suvaržytas. Net ir geru ekonomikos laikotarpiu pernai skolinimas verslui buvo neigiamas, paskolų portfelis verslui traukėsi, kai būsto paskolų portfelis augo 8 proc.“, – kiek anksčiau Žinių radijui yra sakęs prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
„Prezidento manymu, Nacionalinis plėtros bankas turėtų koncentruotis į paskolų teikimą verslui, tokių paskolų, kurios būtų nukreiptos į investicijas, į gamybos pajėgumų stiprinimą, kas yra aktualu šiuo metu, matant Covid-19 situaciją, kai planuojama, jog dalis gamybos bus perkelta iš Azijos arčiau Europos“, – pridūrė S. Krėpšta.
Siūlymas – po krizės tyrimo
Siūlymas steigti valstybinį banką iškeltas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vykdyto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrimo išvadose.
Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.
Trise dalinasi didžiąją dalį rinkos
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
