Seimui antradienį pateikta valdančiųjų iniciatyva dėl valstybinio banko. Pristatytas siūlymas įgalioti Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti galimybę valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Galimybė remti verslą
Grupė valdančiųjų Seimo narių banką siūlo steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu. Numatoma, kad valstybinį banką prižiūrėtų Lietuvos bankas, įstaiga turėtų bankinę licenciją.
„Apžvelgus daugelį Europos Sąjungos valstybių daugelis jų turi ir plėtros bankus, ir valstybinius bankus, ir komercinius bankus. Formų yra įvairių, įvairūs yra ir tikslai“, – Seime antradienį kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas valstietis Valius Ąžuolas.
Vienu pagrindiniu argumentų steigti valstybinį banką V. Ąžuolas laiko smulkaus ir vidutinio verslo patiriamą sunkumą gauti finansavimą.
„Tose atskirtyse verslui yra sunkiau pasiskolinti. Tada visada ateina valstybė ir suteikia galimybę pasiskolinti ir vystyti verslą“, – teigė Seimo narys.
„Deja, bet mes einame liberalumo, maksimalaus pelno keliu. Deja, bet bankams svarbus maksimalus pelnas. Ir, žinoma, regionuose, smulkiuosiuose versluose maksimalaus pelno neuždirbsi“, – pridūrė V. Ąžuolas.
Tiesa, anot parlamentaro, nėra svarbu, kaip bus vadinamas bankas – plėtros, investicijų ar regionų skatinimo banku.
„Svarbiausia verslui, kuriam šiuo metu trūksta kreditavimo, kad jis gautų kreditavimą ir jam būtų galimybė pasiskolinti ir vystyti verslą“, – sakė komiteto pirmininkas.
69 Seimo nariai balsavo už, 12 – prieš, 15 susilaikė. Seimas dėl šio įstatymo projekto balsuos dar du kartus.
Valstybinis bankas primena sovietmetį
Savo ruožtu Seimo opozicija valstybinio banko idėją laiko priešrinkiminiu triuku. Konservatorė Gintarė Skaistė pastebėjo, kad pagal V. Ąžuolo apibūdinimą, naujas darinys būtų ne bankas, o fondas.
„Su realiu banko apibūdinimu tai turi mažai, ką bendro. Kyla klausimas, kiek toks bankas ir fondas būtų nepriklausomas. Nes, žiūrint į dabartinę valstybės įmonių valdymo praktiką, matome, kad politikai labai mėgsta kištis ir primesti savo valią“, – pastebėjo G. Skaistė.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė pastebi, kad tam, jog tokia įstaigų būtų konkurencinga, reiktų ne 100 mln., o „poros milijardų eurų“. Taip pat, jos teigimu, dar nėra aišku, koks būtų tokios institucijos poveikis ekonomikai.
„Pats svarbiausias dalykas, kad kuriama gana didelė valstybinė organizacija ir dar viena terpė pasireikšti korupcijai“, – svarstė A. Armonaitė.
Konservatorius Mykolas Majauskas ironizavo, kad, siūlydami valstybinį banką ir valstybines vaistines, valdantieji dar turėtų pasiūlyti sugrąžinti rublį.
„Beliks tik atidaryti valstybines maisto parduotuves ir įsteigti valstybinę partiją. Na, ir dar sugrąžinti rublį, kad neaugtų kainos. Taip, mano akimis, atrodo valstiečių programa, išsiilgusiems sovietinių laikų“, – sakė M. Majauskas.
Liberalas Kęstutis Glaveckas teigė, kad valstybinio banko steigimas nėra savalaikis ir protingas.
Modelis 50/50
Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad valstybinis bankas galėtų būtų steigiamas kartu su privačiu kapitalu.
„Modelis galėtų būti arti 50 ir 50 valstybė su privačiu investuotoju“, – antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras.
Anot jo, valstybinis bankas galėtų kredituoti smulkų verslą, tačiau premjeras abejoja, ar jis turėtų imtis mažmeninės bankininkystės.
„Kalbant apie verslo kreditavimą, ypatingai apie smulkiojo ir vidutinio verslo, alternatyva galėtų būti. Skeptiškai žiūrėčiau, jeigu mes kalbėtume apie mažmeninės bankininkystės rinką. Ji pakankamai gerai užpildyta. Nors turime signalų, kad ta paslauga traukiasi iš regionų ir žmonės lieka be finansinių paslaugų“, – sakė S. Skvernelis.
Prezidentas idėją palaiko
Valstybinio banko idėją palaiko ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Jo manymu, valstybinis bankas turėtų koncentruotis į verslo bei gamybos kreditavimą.
„Blogoji dalis yra ta, kad kreditavimas verslui ir ypač smulkiam ir vidutiniam, yra suvaržytas. Net ir geru ekonomikos laikotarpiu pernai skolinimas verslui buvo neigiamas, paskolų portfelis verslui traukėsi, kai būsto paskolų portfelis augo 8 proc.“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
„Prezidento manymu, Nacionalinis plėtros bankas turėtų koncetruotis į paskolų teikimą verslui, tokių paskolų, kurios būtų nukreiptos į investicijas, į gamybos pajėgumų stiprinimą, kas yra aktualu šiuo metu, matant Covid-19 situaciją, kai planuojama, jog dalis gamybos bus perkelta iš Azijos arčiau Europos“, – pridūrė S. Krėpšta.
Siūlymas – po krizės tyrimo
Siūlymas steigti valstybinį banką iškeltas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vykdyto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrimo išvadose.
Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.
Trise dalinasi didžiąją dalį rinkos
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
